„Al siedu“ džiugino renginių ir pasirodymų gausa

Li­nos MA­TU­ZIENĖS nuo­trau­ka
Šventę vedęs E. Ba­vi­ki­nas įsiamžino su ka­pe­lo­mis
Va­sa­ros šventėms, jei galė­tu­me, iš­si­rink­tu­me šiltą be lie­taus dieną. O pra­ėjęs penk­ta­die­nis sa­vo per­mai­nin­gu oru gąsdi­no Alsėd­žių šventės or­ga­ni­za­to­rius, bet jie ne­nu­lei­do rankų. Penk­ta­die­nio va­ka­re pra­si­dėju­si ir šeš­ta­die­nio naktį pa­si­bai­gu­si šventė įvy­ko „su trenks­mu iki mėnu­lio“. Taip ją api­būdi­no sa­vo gim­to­jo mies­te­lio dėl ka­ran­ti­no il­go­kai ne­lankę emig­ran­tai, kalbėję, kad tiek įvai­riau­sių veiklų ir kon­certų se­niau ne­būda­vo. Šventės vedė­jai – skai­tovė bei dai­ni­ninkė alsė­diškė Vai­da Sil­kaus­kienė ir ope­ros so­lis­tas Egi­di­jus Ba­vi­ki­nas – ant sce­nos jautė­si kaip žu­vys van­de­ny. O pa­si­rodę ko­lek­ty­vai ste­bi­no pui­kiai pa­rink­tu re­per­tua­ru, aukš­tu pro­fe­sio­na­lu­mu. Kad Alsėd­žiuo­se vyks­ta neei­li­nis ren­gi­nys, by­lo­jo mies­telį šeš­ta­die­nio va­karą užt­vind­žiu­sios ma­ši­nos.



„Sėdėti“ nėra leng­va

Šventė penk­ta­die­nio va­karą pra­si­dėjo sėdėji­mo čem­pio­na­tu Alsėd­žių pi­lia­kal­nio pa­pėdėje. Šis čem­pio­na­tas jau tam­pa tra­di­ci­niu ir sim­bo­li­niu šio mies­te­lio va­sa­ros šventės ak­cen­tu. Šį kartą var­žy­tis ėjo tie­siog šei­mo­mis. Sėdėji­mo (kai po ta­vi­mi nėra kėdės) rung­ty­je varžė­si re­kor­di­nis da­ly­vių skai­čius – 37. Ne­dau­ge­lis ištvėrė il­giau ne­gu dvi mi­nu­tes. Bet Alsėd­žių Sta­nis­lo­vo Na­ru­ta­vi­čiaus gim­na­zi­jos mo­ki­nukė Ugnė Si­riutė, ta­pu­si nu­galė­to­ja, ir stu­dentė Ive­ta Sil­kaus­kaitė, iš­ko­vo­ju­si ant­rąją vietą, „sėdėjo“ il­giau­siai – net 7 mi­nu­tes! Tre­čiąją vietą pelnė at­kak­lu­sis Lu­kas Straz­daus­kas, ket­virtąją – Mo­des­tas Bumb­lys (abu alsė­diš­kiai mo­ki­nu­kai).
Šis ket­ver­tu­kas ap­do­va­no­tas ati­tin­ka­mais pri­zais: 1-osios vie­tos laimė­to­jai ati­te­ko tvir­ta biu­ro kėdė, likusių vietų laimė­to­jams – puikūs pu­fai. Čem­pio­na­to vedė­ja, ak­ty­vio­ji gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Dai­va Gra­ma­lienė džiaugė­si da­ly­vių, ypač vaikų, ak­ty­vu­mu. Jos ma­ny­mu, dau­gelį jų ko­vo­ti vi­lio­jo pa­ma­ty­ti pri­zai. „Sėdėti“ su­si­gundė šei­mos su vai­kais, at­vykusios iš Klaipė­dos, Vil­niaus, taip pat pro šalį va­žiavę ir pirmą kartą Alsėd­žiuo­se at­si­dūrę ke­liau­nin­kai iš Jo­niš­kio. Pri­zus įteikė pa­tys „sėdėti“ bandę Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Kau­nas ir Alsėd­žių bend­ruo­menės pir­mi­nin­kas Žydrū­nas Pu­raus­kis. „Sėdėti nėra taip leng­va, kaip at­ro­do, dar ir šian­dien ko­jos vir­pa“, – juo­ka­vo M. Kau­nas, kitą dieną svei­kin­da­mas alsė­diš­kius baž­ny­čio­je.


Klausė­si ir mul­tiinst­ru­men­ti­nin­ko, ir ope­ros so­lis­to

Prap­liupęs lie­tus tą va­karą alsė­diš­kių mu­zi­kos mėgėjų ne­sus­tabdė – vi­si no­rin­tie­ji iš­girs­ti Sau­lių Pet­reikį „plaukė per lie­taus van­de­nis“, bet kon­certą iš­vy­do ir iš­gir­do. Čia pa­si­tvir­ti­no po­sa­kis, kad nėra blo­go oro, yra tik blo­ga ap­ran­ga. Pui­kių pro­fe­sio­nalų mu­zi­kantų grupė ir Sau­liui ak­ty­viai tal­ki­nan­tis bro­lis Do­na­tas klau­sy­to­jus tar­si pa­kylė­jo į tą kos­minę erdvę, ku­rio­je jau nerū­pi nie­kas – tik god­žiai ger­ti mu­zi­kos gar­sus ir jaus­ti pa­lai­mingą ra­mybę. Be­je, Alsėd­žiuo­se bro­liai Pet­rei­kiai su­si­ti­ko ir čia gy­ve­nan­čius gi­mi­nai­čius.
O šeš­ta­dienį, rugpjū­čio 7-ąją, alsė­diš­kiai sa­vo­jo kle­bo­no To­mo Žli­bi­no bu­vo pa­kvies­ti į baž­ny­čią šventų Mi­šių už sa­vo mies­telį. Po jų nie­kas ne­si­skirstė, nes at­vykęs Na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro di­rek­to­rius, dai­ni­nin­kas, kom­po­zi­to­rius bei pro­jektų va­do­vas Jo­nas Sa­ka­laus­kas do­va­no­jo kon­certą. Ža­vus jo ba­ri­to­nas ir kar­tu su Alsėd­žių miš­riu cho­ru „Al­sie­da“ at­lie­ka­mos dai­nos pri­pildė baž­ny­čios skliau­tus. „Klau­sant tie­siog šiur­po oda, taip ge­rai dai­na­vot“, – gyrė cho­ris­tus Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis, kar­tu su žmo­na Ine­sa da­ly­vavęs Mi­šio­se. Su­si­jau­dinę bu­vo ir cho­ris­tai, ir žiū­ro­vai, dau­ge­lio aky­se spindė­jo aša­ros. J. Sa­ka­laus­kas, apim­tas emo­cijų, žadė­jo ki­tais me­tais, kai Alsėd­žiai bus pa­skelb­ti Mažą­ja kultū­ros sos­ti­ne, grįžti čia su pro­jek­tu.
Baž­ny­čio­je Alsėd­žių se­niūnė Da­nutė Rep­šienė visų alsė­diš­kių var­du dėko­jo ge­ne­ra­li­niams šventės rėmėjams: Aud­riui ir Ine­sai Kli­šo­niams, Inai ir Artū­rui Dau­kin­čiams, Ri­tai ir Ro­mui Bra­sams bei Gin­ta­rui Virk­šui. O pa­ti ir­gi su­laukė do­vanų iš kle­bo­no – jis do­va­no­jo pa­veikslą su Šven­čiau­sios Mer­gelės Ma­ri­jos at­vaiz­du.


At­vi­ra gim­na­zi­ja ir bur­bulų jūra vi­di­nia­me kie­me­ly­je

Šeš­ta­die­nio dieną vai­kai „maudė­si“ bur­bulų jūro­je, lakstė su nuo­sta­bią­ja vaikų drau­ge Ka­ke Šma­ke. O gim­na­zi­ja, at­vėru­si du­ris, laukė bu­vu­sių mo­ki­nių. Jiems pa­dėti, pa­pa­sa­ko­ti ir pa­ved­žio­ti pai­niais ko­ri­do­riais bu­vo pa­si­ruošę is­to­ri­jos mo­ky­to­jas Pet­ras Smil­ge­vi­čius ir bib­lio­te­ki­ninkė, vaikų nu­mylė­tinė Zi­na Vyš­niaus­kienė.
O va­ka­re į šventę su­gužėję alsė­diš­kiai ir sve­čiai su­laukė Sei­mo na­rio Jo­no Var­ka­lio svei­ki­nimų. Pas­ta­ra­sis se­niū­nei do­va­no­jo vals­ty­binę vėliavą, ku­ri turėtų dar šiais me­tais su­plevė­suo­ti ant nau­jo­jo se­niū­ni­jos pa­sta­to. „Ir te­gu ši vėlia­va kvie­čia vi­sus alsė­diš­kius di­de­lei di­de­lei vie­ny­bei“, – nuo­šird­žiai linkė­jo jis. 
Ypa­tin­go­mis ova­ci­jo­mis pa­si­tik­ti jau­nie­ji tėve­liai su ma­žy­liais, ku­riems tra­di­ciš­kai per šventę me­ras Aud­rius Kli­šo­nis įteikė ža­lius „Ma­žo­jo alsė­diš­kio“ marš­kinė­lius.


Ap­do­va­no­jo gra­žiau­siai be­si­tvar­kan­čiuosius

Šventės „vi­ni­mi“ ta­po kiek ne­tikė­ti gra­žiau­sių so­dybų ap­do­va­no­ji­mai. Se­niūnė suint­ri­ga­vo pri­sta­ty­da­ma gar­bingų alsė­diš­kių vyrų – Artū­ro Dau­kin­čio, Ste­po­no Ja­nuš­kos ir Ka­zi­mie­ro Sta­nio – ko­mi­siją, ku­ri, jos žod­žiais, „ope­ra­ty­viai, per pus­dienį ap­va­žia­vu­si Alsėd­žius nu­sprendė, ką reiktų ap­do­va­no­ti“. Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas S. Ja­nuš­ka, ap­do­va­no­da­mas darbš­čiųjų Jur­gio ir Ro­mos Blons­kių  so­dybą, ją api­būdi­no ši­taip: „Nie­kur ki­tur ne­ra­do­me to­kios ūki­ninkų so­dy­bos, ku­rio­je taip vis­kas blizgėtų: vi­si pa­dar­gai, šie­no ri­ti­niai su­dėti ten, kur rei­kia, jo­kių pikt­žo­lynų, gra­žu, žy­di gėlės“. Al­ma ir Da­rius Kak­ta­vi­čiai ap­do­va­no­ti at­si­žvel­gus į tai, jog ši po­ra ne tik sa­vo so­dy­bos sklypą tvar­ko, bet „bai­gia ša­lia esantį pu­šyną pa­vers­ti par­ku, grei­tai ei­sim ten pa­si­vaikš­čio­ti, taip vis­kas tvar­kin­ga“. Liu­ci­ja Šal­nienė pa­gerb­ta kaip au­ten­tišką lie­tu­višką so­dybą puo­selė­jan­ti, tvar­kan­ti gre­ta esan­čio tven­ki­nu­ko pa­kraš­čius, „jos dar­že­ly­je net rūtų ra­dom“, – gyrė mo­terį Ste­po­nas.
O kas, va­žiuo­da­mas Liep­laukės gat­ve, ne­matė švy­tin­čios, gėlėmis kruopš­čiai iš­puoš­tos ap­lin­kos prie vie­no skly­po? Tai Jo­lan­tos Reb­ro­vienės ir Kęstu­čio Ma­si­liaus­ko ran­ko­mis puo­selė­ja­ma įmonės te­ri­to­ri­ja. Už šį grožį įmonė ir ap­do­va­no­ta.
Nau­jai įsteig­tas ap­do­va­no­ji­mas už vi­sos gatvės tvar­kymą ir grožį ati­te­ko „sek­sua­lia­jai mūsų gat­vei“, – taip juo­kau­da­ma se­niūnė pa­va­di­no Makš­čių gatvę. Jos gy­ven­to­jams įteik­tas did­žiu­lis med­žio for­mos ženk­las su len­te­le.


Ko­lek­ty­vus su­jungė „Va­sa­ros kultū­ros aka­de­mi­ja“

Vėliau žiū­ro­vus džiu­gi­no šo­kiai ir dai­nos. Pa­si­rodė sa­viš­kiai – Že­mai­čių Kal­va­ri­jos, Pla­te­lių, Alsėd­žių sa­vi­veik­li­nin­kai: Sand­ros Jaz­daus­kienės va­do­vau­ja­ma „Šo­kio vi­zi­ja“, jau­nas su­tuok­ti­nių po­ras su­būręs „Sruo­joks“, ka­pe­los iš Pla­te­lių, Že­mai­čių Kal­va­ri­jos ir pa­čių Alsėd­žių. Kaip tik­ras žvaigžd­žių kvar­te­tas pa­si­rodė alsė­diš­kių ket­ver­tu­kas – Li­nas Sen­kus, Kris­ti­na Kond­ra­ta­vi­čienė, Ive­ta Sil­kaus­kaitė ir Žydrū­nas Pu­raus­kis. Egi­di­jus Ba­vi­ki­nas džiu­gi­no ne tik šmaikš­čiu ren­gi­nio ve­di­mu, bet ir dai­no­mis.
Ne­tikė­tai už­riau­moję alsė­diš­kių ir jų draugų bai­ke­rių mo­to­ciklų va­rik­liai, at­rodė, pa­pik­ti­no žmo­nes, bet taip bu­vo su­ma­ny­ta – dėl di­des­nio efek­to. Gra­ži bai­ke­rių klu­bo na­rių ap­ran­ga, žvil­gan­tys mo­to­cik­lai su­žavė­jo ne vieną.
Kon­cer­tuo­ti pa­kvies­tos grupės „Sa­re Ro­ma“ bei „Man Go“ už­kai­ti­no kraują ne vie­nam. Šo­ko ir dai­na­vo kar­tu su at­likė­jais vi­sa pi­lia­kal­nio pa­pėdė, o po kon­cer­to so­lis­tas Išt­va­nas il­go­kai fo­tog­ra­fa­vo­si su gerbė­jo­mis. Vie­na iš trijų „Man Go“ so­lis­čių pri­si­pa­ži­no pa­žįstan­ti Alsėd­žius – čia vai­kystė­je va­sa­ro­da­vu­si.
Šven­ti­nių fe­jer­verkų me­tu pirmą kartą bu­vo at­lie­ka­mas Alsėd­žių him­nas, ku­riam žod­žius pa­rašė bend­ruo­menės pir­mi­nin­kas Žydrū­nas, mu­ziką su­kūrė mu­zi­kan­tas Li­nas Sen­kus, o įrašė at­likė­jas Sta­no. Vi­si žymūs žmonės Alsėd­žių va­sa­ros šventė­je da­ly­va­vo pro­jek­to „Va­sa­ros kultū­ros aka­de­mi­ja“, kurį rėmė Lie­tu­vos kultū­ros ta­ry­ba, dėka.