Dėkota už metus, dėl kurių ir Vytautui Mačerniui nebūtų gėda

Jur­gi­tos NAG­LIENĖS nuo­trau­ka
R. Jo­ku­baus­kienė dėko­jo vi­siems, tal­ki­nu­siems įgy­ven­di­nant V. Ma­čer­nio metų pro­gramą
Praė­ju­sio penk­ta­die­nio va­karą, skam­bant bar­do Jo­no Bal­to­ko dai­noms, Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kultū­ros cent­re įvy­ko bai­gia­ma­sis poe­to Vy­tau­to Ma­čer­nio metų ren­gi­nys „Sie­los pa­veiks­las“. Jei dar būtų gy­vas, Šar­nelė­je gimęs ir augęs poe­tas šie­met būtų šventęs sa­vo 100-ąjį ju­bi­liejų, ta­čiau li­ki­mas jam lėmė gy­ven­ti tik 23-ejus me­tus. Ir nors nuo jau­niau­sio lie­tu­vių li­te­ratū­ros kla­si­ko žūties pra­ėjo jau daug de­šimt­me­čių, šar­ne­liš­kių ir kal­va­riš­kių dėka jo kūry­ba šie­met skambė­jo kaip nie­kad gar­siai. O at­ėju­sie­ji į bai­giamąjį ren­ginį vien­bal­siai su­ti­ko, kad dėl to­kio jo 100-me­čio pa­minė­ji­mo ne­būtų gėda ir pa­čiam poe­tui.



Kvietė dau­gybė ren­gi­nių

Kaip sakė su­si­rin­ku­siuo­sius pa­svei­ki­nu­si Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kultū­ros cent­ro di­rek­torė Ri­ma Jo­ku­baus­kienė, ži­nia, jog Sei­mas 2021-uo­sius pa­skelbė V. Ma­čer­nio me­tais, net tik pra­džiu­gi­no, bet ir ge­ro­kai išgąs­di­no. „Mums te­ko di­delė at­sa­ko­mybė. Sup­ra­to­me, kad vi­sus me­tus poe­to gim­to­ji Šar­nelė bus kaip ant del­no“, – pri­si­minė R. Jo­ku­baus­kienė, ku­ri va­do­vau­ja ne tik Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kultū­ros cent­rui, bet ir Šar­nelės kai­mo bend­ruo­me­nei.
Vis dėlto da­bar jau ga­li­ma pasakyti, kad surėmę pe­čius šar­ne­liš­kiai ir kal­va­riš­kiai pui­kiai su­si­do­ro­jo su jiems te­ku­sia at­sa­ko­my­be. Visą va­sarą ir ru­denį vykę poe­tui V. Ma­čer­niui at­min­ti skir­ti ren­gi­niai bu­vo gau­siai lan­ko­mi ne tik vie­ti­nių, bet ir iš to­liau at­vy­ku­siųjų.
Ju­bi­lie­ji­niai me­tai pra­dėti bir­že­lio 4-ąją Mi­šio­mis prie poe­to ka­po. Tą pa­čią dieną vy­ko iš­kil­min­ga metų ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ja ant Šar­nelės pi­lia­kal­nio. Kitą dieną su­reng­ta moks­linė kon­fe­ren­ci­ja „Vy­tau­tui Ma­čer­niui – 100-as“, ku­rią mo­de­ra­vo do­centė Zi­ta Kel­mic­kaitė. Kiek vėliau vy­ko Plungės li­te­ratų drau­gi­jos ren­gi­nys „Kal­ban­ti kny­ga“, Šar­nelės kraš­tie­čių suei­ga „Vītauts – 
mūsa so­sieds“, su­reng­tas ne vie­nas kon­cer­tas. Visą rugpjūtį skir­tin­go­se erdvė­se šur­mu­lia­vo kūry­bi­nis ple­ne­ras-sto­vyk­la. Dalį ple­ne­ro da­ly­vių darbų bu­vo ga­li­ma ap­žiūrė­ti pra­ėjusį penk­ta­dienį prie­š ren­ginį ir po jo Kultū­ros cent­ro fojė.
Spa­lio 7-ąją, poe­to žūties dieną, kvietė Tel­šių že­maitės dra­mos teat­ro spek­tak­lis „Karū­na poe­tui“. O pa­sku­ti­nis ren­gi­nys, ku­riuo api­bend­rin­ti V. Ma­čer­nio ju­bi­lie­ji­niai me­tai, visų laukė pra­ėjusį penk­ta­dienį.


Rūpes­tis dėl mu­zie­jaus

„Vi­sa Lie­tu­va su­ži­no­jo, kad Vītauts vėl ī gīvs“, – pa­si­džiaugė prie minėtų ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo ne­ma­žai pri­si­dėjęs Že­mai­čių Kal­va­ri­jos bend­ruo­menės pir­mi­nin­kas, pe­da­go­gas ir gi­das Bro­nius Klei­naus­kas.
Jis at­skleidė, kad Že­mai­čių Kal­va­ri­jo­je vei­kian­tis V. Ma­čer­nio mu­zie­jus šie­met su­laukė kaip nie­kad daug – per 2 tūkst. – lan­ky­tojų. Ap­mau­du tik, kad šis mu­zie­jus dar nėra ofi­cia­liai įre­gist­ruo­tas, bet B. Klei­naus­kas sakė ti­kin­tis, jog dar šie­met ši ne­tei­sybė bus iš­tai­sy­ta ir mu­zie­jus turės ofi­cialų sta­tusą, juo­lab kad kas­met au­ga ir pra­turtė­ja nau­jais eks­po­na­tais.
An­tai spa­lio pa­bai­go­je su­lauk­ta laiš­ko iš Klaipė­do­je gy­ve­nan­čios Ni­jolės Lo­tu­žienės, ku­rios to­li­ma gi­mi­naitė Do­rotė­ja Inkė­naitė mo­ky­to­ja­vo Tel­šių gim­na­zi­jo­je tuo me­tu, kai čia mokė­si V. Ma­čer­nis. Klaipė­diškė pa­veldė­jo tos mo­ky­to­jas kny­gas ir rank­raš­čius, o iš­gir­du­si, kad mi­ni­mi šio poe­to me­tai, su­ma­niu­si paieš­ko­ti ta­me ar­chy­ve, gal at­si­ras kas nors, kas su­si­ję su šiuo as­me­niu. Taip bu­vo ras­tas ir mu­zie­jui pa­do­va­no­tas ran­ko­mis ra­šy­tas žur­na­las „Še­šios ža­ros“, kurį lei­do to me­to pa­tys ga­biau­si Tel­šių gim­na­zi­jos moks­lei­viai.
Dėko­ta ir Alsėd­žių mo­ky­to­jai Ge­nu­tei Juš­kie­nei, ku­ri pa­do­va­no­jo lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ratū­ros va­dovė­lius, iš ko­kių tuo me­tu mokė­si V. Ma­čer­nis. B. Klei­naus­kas iš­reiškė viltį, kad šiais eks­po­na­tais pra­turtėjęs poe­to at­mi­nimą sau­gan­tis mu­zie­jus ar­ti­miau­siu me­tu bus ne tik įre­gist­ruo­tas, bet ir at­nau­jin­tas bei taps dar pa­trauk­les­nis lan­ky­to­jams.


Dėko­ta pri­si­dėju­sie­siems

Pa­sid­žiau­gus be­si­bai­gian­čių metų pa­sie­ki­mais, dėko­ta prie jų pri­si­dėju­siems as­me­nims. Ži­no­ma, dau­giau­siai pa­dėkų nu­si­pelnė V. Ma­čer­nio metų pro­gramą su­dėlio­ju­si ir skru­pu­lin­gai ją įvykd­žiu­si R. Jo­ku­baus­kienė. „Pats efek­ty­viau­sias būdas kažką nu­veik­ti – im­ti ir da­ry­ti, o Ri­ma pa­darė did­žiulį, ne­tgi mil­ži­nišką darbą. Ačiū tau, Ri­mu­te“, – dėko­jo Šar­nelės bend­ruo­menės val­dy­bos narė Al­ma Jo­ni­kienė.
O ren­gi­ny­je da­ly­vavęs ra­jo­no me­ras Aud­rius Kli­šo­nis at­kreipė dėmesį į tai, kad bu­vo pa­sa­ky­ta daug gra­žių žod­žių, ta­čiau ne­pa­minė­ta pa­ti pra­džių pra­džia – kad  Sei­mas 2021-uo­sius V. Ma­čer­nio me­tais pa­skelbė ak­ty­viau­sių šar­ne­liš­kių ir kal­va­riš­kių dėka, tokį siū­lymą tei­kiant pir­ma­jam Šar­nelės garbės pi­lie­čiui, Sei­mo na­riui Jo­nui Var­ka­liui.
Už poe­to pa­li­ki­mo sau­go­jimą ir puo­selė­jimą, jo me­tams skirtų ren­gi­nių or­ga­ni­za­vimą A. Kli­šo­nis dėko­jo ne tik B. Klei­naus­kui ir R. Jo­ku­baus­kie­nei, bet ir bib­lio­te­ki­nin­kei In­gai My­li­mie­nei, šar­ne­liš­kiams ūki­nin­kams Al­mai ir Vid­man­tui Jo­ni­kams.
Na, o pa­ti R. Jo­ku­baus­kienė gra­žių žod­žių ne­gailė­jo ir už pa­galbą dėko­jo Že­mai­čių Kal­va­ri­jos Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus gim­na­zi­jos di­rek­to­rei Ra­sai Pa­kal­niš­kie­nei, ka­nau­nin­kui Jo­nui Ačui, V. Ma­čer­nio poe­zi­jos mėgėjų gru­pe­lei, ku­ri ke­liau­da­ma po mies­te­lius ir kai­mus skaitė laiš­kus iš Šar­nelės, dau­gy­bei kitų, tal­ki­nu­sių, kad V. Ma­čer­nio at­mi­ni­mas būtų gy­vas.