Fes­ti­va­lis – ap­tirpęs, bet ne ma­žiau gra­žus

Gin­tarės KAR­MO­NIENĖS nuo­trau­kos
Su­ka­si pa­nevė­žie­čių po­ros
Mi­nint Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mybės at­kūri­mo dieną, Plungės kultū­ros cent­ras tra­di­ciš­kai plun­giš­kius pa­kvietė į tarp­tau­tinį vaikų ir jau­ni­mo tau­ti­nių šo­kių fes­ti­valį „Laisvės vai­kai“. Kas­met did­žiu­lio su­si­domė­ji­mo su­lau­kian­tis ren­gi­nys šie­met skai­čiuo­ja pen­kio­lik­tuo­sius sa­vo gy­va­vi­mo me­tus. Tad ko­vo 11-ąją į įsi­min­tiną tau­ti­nio šo­kio šventę su­si­rinkę plun­giš­kiai bei mies­to sve­čiai bu­vo pa­kvies­ti pa­minė­ti dvi­gubą ju­bi­liejų – fes­ti­va­lio su­kaktį bei Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mybės at­kūri­mo tris­de­šimt­metį.

Svar­biau­sia – ko­kybė

Skir­tingų ša­lių vai­kus ir jau­nimą liau­diš­kam šo­kiui su­bu­rian­tis fes­ti­va­lis yra tapęs neats­ki­ria­ma Plungės kultū­ri­nio gy­ve­ni­mo da­li­mi. Ge­riau­siai tai at­spin­di pil­nutėlė žiū­rovų salė. Kiek pa­vėla­vu­sie­ji daž­nai ne­ran­da lais­vos vie­tos at­si­sėsti, ta­čiau tai ne­sut­ruk­do pa­si­džiaug­ti sce­no­je be­si­skleid­žian­čiu tau­ti­nio šo­kio gro­žiu, kurį per­tei­kia šventės da­ly­viai, at­vykę iš pa­čių įvai­riau­sių ša­lių.

Tie­sa, šie­met fes­ti­va­lis bu­vo ge­ro­kai ap­tirpęs. Jį pa­ko­re­ga­vo pa­saulį gąsdi­nan­tis ko­ro­na­vi­ru­sas. Dėl pa­sta­ro­jo grėsmės Ko­vo 11–ajai skir­ta­me kon­cer­te ne­da­ly­va­vo Ki­ši­nio­vo (Mol­do­va) tau­ti­nių šo­kių an­samb­lis „Nu­fa­rul“. Ne­su­lauk­ta sve­čių ir iš Bal­ta­ru­si­jos – Mins­ko vaikų šo­kių an­samb­lio „Ča­ba­rok“. Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mybės at­kūri­mo dieną drau­ge su plun­giš­kiais at­šventė tik ar­ti­miau­si Lie­tu­vos kai­my­nai lat­viai – iš­ti­ki­mas fes­ti­va­lio bi­čiu­lis vaikų ir jau­ni­mo šo­kių ko­lek­ty­vas „Me­me­li­te“ iš Bauskės.

Bet, kaip sakė Plungės kultū­ros cent­ro di­rek­to­rius Ro­mas Ma­tu­lis, fes­ti­va­lis tik ap­tir­po, bet iš­li­ko toks pat gra­žus kaip ir anks­tes­niais me­tais. Anot va­do­vo, ne kie­kybė­je, o ko­kybė­je sly­pi tik­ra­sis gro­žis.

„Džiau­giuo­si, kad jo­kie vi­ru­sai jūsų neišgąs­di­no ir mes šian­dien čia šven­čia­me Ko­vo 11–ąją. Svei­ki­nu laisvą Lie­tuvą, laisvą Plungę ir lais­vus Lie­tu­vos vai­kus, ne­pabū­gu­sius švęsti lais­vai. To­kia ir yra šian­dien Lie­tu­vos laisvė – mar­ga, jau­na, verž­li, tik­ra. Ji eg­zis­tuo­ja tik dėl to, kad yra žmo­nių, ku­rie puo­selė­ja lie­tu­viš­kas tau­ti­nes ver­ty­bes. Sau­sio 13–ąją Lie­tu­va taip pat dai­na­vo ir šian­dien ji yra lais­va. Lie­tu­vos PIN ko­das yra tau­tinė kultū­ra. Prie jos de­ra vis­kas. Jei­gu jūs ją sau­go­si­te, Lie­tu­va iš iš­liks lais­va“, – kalbė­jo R. Ma­tu­lis.

Sce­no­je – ke­tu­ri šo­kių ko­lek­ty­vai

„Mes čia, Lie­tu­vo­je, esa­me lais­vi ir ga­lin­gi“, – sakė ren­ginį ve­du­si Ri­ta Rau­kaitė, kar­tu pa­svei­kin­da­ma sce­no­je iš­si­ri­kia­vu­sius šventės da­ly­vius – lat­vių vaikų ir jau­ni­mo šo­kių ko­lek­tyvą „Me­me­li­te“ iš Bauskės, tau­ti­nių šo­kių an­samblį „Šėlti­nis“ iš Šiau­lių, Pa­nevė­žio Juo­zo Bal­či­ko­nio gim­na­zi­jos jau­ni­mo liau­diškų šo­kių grupę „Siaus­ti­nis“ bei fes­ti­va­lio šei­mi­nin­kus – Plungės kultū­ros cent­ro vaikų ir jau­ni­mo liau­diškų šo­kių stu­diją „Su­var­tu­kas“, ku­rios va­dovė – Ilo­na Bal­ti­kaus­kaitė. Būtent jai plun­giš­kiai yra dėkin­gi už jau pen­kio­liktą kartą vi­sus džiu­gi­nusį fes­ti­valį „Laisvės vai­kais“.

Prieš pa­si­ro­dant minė­tiems ko­lek­ty­vams, su­si­rin­ku­sie­ji kar­tu su gru­pe „Že­mai­tu­kai“ ir at­likė­ja Edi­ta Bod­ro­vai­te–Ru­kie­ne su­gie­do­jo Lie­tu­vos himną. Po „Tau­tiš­kos giesmės“ sce­no­je duoklė ati­duo­ta tau­ti­niam šo­kiui. Pir­mie­ji į sceną žengė šventės šei­mi­nin­kai, do­va­noję ne vieną gražų liau­dišką šokį. Vėliau pa­si­rodė ir šventės sve­čiai. Žiū­ro­vai vi­sus juos ap­do­va­no­jo gau­siais plo­ji­mais, o R. Ma­tu­lis pa­ma­lo­ni­no dar ir at­mi­ni­mo do­vanėlė­mis bei pa­dėkos raš­tais.

 

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.