„Gervazo dūzgėse“ sugulė Platelių legendos

Nendrės ŽI­LINS­KAITĖS nuo­trau­ka
Iš Plungės ki­lu­si Aistė Smil­ge­vi­čiūtė ne­tru­kus gerbė­jus nu­džiu­gins nau­ju grupės „Skylė“ al­bu­mu
Netrukus dienos šviesą išvys naujas grupės „Skylė“ dainų albumas skambiu pavadinimu „Gervazo dūzgės“. Anot grupės vokalistės Aistės Smilgevičiūtės, naujausias jų „kūdikis“ – ypatingas. Albume – tik žemaitiškos dainos, įkvėptos legendų ir padavimų bei nukeliančios į vieną gražiausių Žemaitijos kampelių – Platelius.
Plungėje gimusi ir augusi žinoma šalies atlikėja prisipažino, jog prie šio sumanymo kolektyvas dirbo ne vienerius metus. Apie tai, kaip kilo mintis atsigręžti į žemaičių kultūrą bei Platelių kraštą, plungiškė sutiko papasakoti savo gimtojo miesto žmonėms. Pasak jos, Plungė jai – itin artima. Ir ne tik dėl to, kad čia gimė bei augo. Juk būtent šiame mieste prasidėjo jos muzikinis kelias, kuriuo žinoma moteris sėkmingai žengia ir šiandien.

– Birželio pradžioje savo gerbėjus nudžiuginsite ilgai lauktu nauju grupės albumu. Spauda mirga nuo antraščių, jog tai – pirmasis žemaitiškas „Skylės“ darbas. Kaip gimė idėja atsigręžti į gimtąją tarmę?

– Mintis sukurti naujų dainų su žemaitiškais tekstais albumą man kilo jau prieš penkerius metus. Tada ir parašiau pirmąsias. Paskui darėme daug kitų darbų, kūrėme kitus dalykus – albumą „Dūšelės“, miuziklą „Eglė žalčių karalienė“, koncertavome. Bet atėjo ir toks laikas, kai pradėjome ieškoti temos bei idėjos naujam albumui. Aš labai stengiausi ir įtikinėjau grupę, kad pasirinktume Žemaitiją.

– O kodėl apdainuojama būtent Žemaitija, konkrečiai – Platelių kraštas?

– Pasakysiu atvirai: galvoju, kad žemaičių kultūra – tai ne vien smagioji „Pempel, pempel koudoutuoji“. Ji yra kupina galimybių būti šiuolaikiška. Juk esame gyva tauta, tebekalbanti savo kalba, turinti savitą kultūrą. Reikia tik paieškoti šiuolaikinių raiškos būdų. O Platelių kraštas, žinoma, pasirinktas neatsitiktinai – daug laiko ten praleisdavau nuo mažų dienų. Ir dabar su šeima gana dažnai lankomės. Tikriausiai niekas nesiginčys, kad ten – nuostabi ir gamta, ir žmonės. Ne ką mažiau žavi ir istorija, apipinta gražiais pasakojimais bei padavimais. Visa tai, be abejonės, įkvepia kūrybai.

– Esate minėjusi, kad albumo dainos sukurtos pagal to krašto padavimus, legendas bei atsiminimus. Iš anksčiau juos žinojote ar teko pavartyti įvairius šaltinius, pabendrauti su tas legendas dar menančiais plateliškiais?

– Kažką žinojau jau nuo vaikystės. Tikriausiai tai buvo literatūrinės Antano Vienuolio legendos nuotrupos, beje, irgi radusios vietą albume. Bet paskui skaičiau Platelių šviesuolės Stanislavos Stripinienės sudarytas knygas, garsių krašto dainininkių ir pasakotojų Magdalenos Kaniavienės, Stanislavos Šoblinskaitės atsiminimus, istorikų, archeologų studijas apie Platelių ežerą, klausiau Platelių folklorinio ansamblio įrašų. Net susitikau su A. Vienuolio legendos veikėjos Zifrinos prototipu – Zifrina Urbonaite-Martinkiene, kuri dabar jau yra ir mūsų albumo veikėja...

Kai grįžtu į Platelius, būtinai pabendrauju su to krašto žmonėmis. Štai „Auksinio vainiko“ laimėtojas dievdirbys Kazimieras Striaupa, Roko (Aistės vyro – aut.) paskatintas, net ėmėsi drožti Platelių legendų ir albumo temomis.

– Jau užsiminėte apie vieną albumo „Gervazo dūzgės“ veikėją. O kas yra pagrindiniai albumo herojai ir kodėl naujasis jūsų darbas pakrikštytas būtent tokiu pavadinimu?

– Susidėliojo tokia originali istorija, kurios pagrindiniai veikėjai – Gervazas ir Zifrina. Tarp jų rutuliojasi ganėtinai komplikuota meilės istorija. Ne ką mažesnį vaidmenį albume turi iš Žemaičių Kalvarijos atlaidų grįžtantys vadinamieji ubagai, kurių pagrindinis – ubagas Rimkūnas, realiai egzistavęs asmuo.

Dėl pavadinimo, kaip visada, nebuvo lengva apsispręsti. Pavadinome pagal vieną iš albumo dainų. Kai klausysite albumo ir seksite istoriją, bus vieta, kur pagrindinis veikėjas Gervazas savo svečiams užtaiso tokį „apokaliptinį“ vakarėlį, kad maža nepasirodo. Ir tai yra pasakojimo kulminacija.

– Kiek dainų naujajame albume? Ko gero, nereikia spėlioti, kas jų tekstų autorius?

– Iš viso įrašėme aštuoniolika dainų. Galbūt viena kita ir nepateks į albumą, o gal ir visoms pasiseks. Tekstus, kaip ir galima numanyti, parašiau aš. Visus. Ir kai kurių dainų muzikos autorė esu. Kitoms muziką sukūrė mano vyras Rokas Radzevičius.

– Kūrėjui brangus kiekvienas jo darbas. Bet vis tik galbūt galėtumėte išskirti dainą, artimiausią jūsų širdžiai?

– Galbūt svarbiausiomis įvardinčiau tas, kurios sukurtos pirmosios, nes būtent jos davė postūmį atsirasti visam albumui. Viena tokių – „Ougas auksa“, pasakojanti vienos mergaitės vaikystės nutikimą, kai įsilipusi į vyšnią ir siekdama uogų iš jos iškrito. Žinau legendą apie kadaise Platelių ežero Pilies saloje vešėjusį vyšnių sodą. Ši legenda mano galvoje susijungė su močiutės pasakojimu, kaip ji vaikystėje iškrito iš vyšnios. „Ougas auksa“ sukūriau galvodama apie ją, o skiriu šią dainą abiems savo močiutėms.

Prie artimiausių man – ir „Debesėis vards“, įkvėpta padavimo apie ežero atsiradimą.

– Naujojo albumo idėją gvildenote ne vienerius metus. O kiek užtrukote, kol viską sustygavote?

– Pastaruoju metu mūsų albumai būna tematiniai ir turi realų istorinį pagrindą, kaip „Broliai“, arba tautosakinį ir mitologinį, kaip „Dūšelės“. Tad jau kurdama pirmąsias dainas prieš penkerius metus pradėjau skaityti Platelių krašto žmonių atsiminimus, klausytis to krašto dainų, domėtis, kas ir kaip čia vyko.

Po pertraukos, prieš pusantrų metų, jau rimtai susikoncentravome ties šiuo darbu. Kūriau tekstus ir dėliojau vientisą istoriją, Rokas kūrė muziką, su grupe darėme muzikinę stovyklą, pradėjome įrašus. „Skylė“ instrumentus įrašinėja gyvai. Nėra programavimo, tad procesas užtrunka. Dabar dar tebevyksta dainų garso suvedimas – ieškome dainoms geriausio skambesio.

– Pagrindiniai naujojo grupės darbo akcentai yra žemaitiškumas ir į dainų tekstus sugulusi originali istorija. Bet galbūt „Gervazo dūzgės“ turi ir daugiau perliukų, kurie nustebins grupės gerbėjus?

– Vienas iš smagių ir, manau, pasiteisinusių albumo dėmenų yra varinių pučiamųjų grupė, kurios skambesio anksčiau pas mus nebuvo. Vėlgi, idėją juos įtraukti padiktavo Žemaitija ir joje stipri „triūbočių“ tradicija. „Triūbočius“ albume susiejome su ubagų pasakojimo linija.

– Ar nepagalvojote, jog toli gražu ne visi supras žemaitiškai atliekamas dainas?

– Pagalvojome. Tikrai neramu, kad ne visi norintys supras. Todėl stengsimės aiškinti kuo daugiau. Be to, visi dainų tekstai yra išversti ir į lietuvių kalbą bei bus prieinami. Kita vertus, juk galima bent kartą turėti šiuolaikinį albumą ir paklausyti, kaip jame skamba žemaičių kalba. O ji – visai daininga.

– Ar galima tikėtis, kad „Gervazo dūzges“ grupės gerbėjai galės pasiekti ne tik muzikinėse interneto platformose?

– Svarstome, ar leisti albumą CD formatu. Kompaktiniai diskai apskritai jau nueinanti laikmena. Technologijos keičiasi. Bet galbūt rudenį ir ryšimės. Sutikite, dabartinė situacija atlikėjams – ne pati palankiausia.

– Galvoje turite užsitęsusį karantiną? Kaip jūsų grupei atsiliepia šis laikotarpis? Juk „Skylė“ visad buvo aktyviai koncertuojantis kolektyvas.

– Teko ir mums atšaukti koncertą. Be to, nebegavome kvietimų koncertuoti, kurie buvo suplanuoti jau prieš pusmetį. Tad susitelkėm ties albumo pabaigimo darbais. Buvo planuojamas ir jo pristatymo turas, deja, dabar visi planai kabo nežinioje.

– Kuo užsiimate per karantiną?

– Daugiau laiko skiriame asmeniniams dalykams, užmestiems pomėgiams – štai Rokas grįžo prie koplytėlių darymo. Aš per karantiną nemažai laiko skyriau padėti mūsų pradinukui susigaudyti ir įsivažiuoti į nuotolinį mokymąsi, paskui išnaudojau progą bent iš dalies sutvarkyti šeimos biblioteką. Kol kas susidorojau tik su vaikiškomis, paauglių ir jaunimo knygomis.

Neseniai grįžau ir prie siuvinėjimo. Prieš daugelį metų tai buvo mano mėgiama ir smagi veikla, o prieš gerą pusmetį apsilankiau Plateliuose tradicinio šešėlinio siuvinėjimo seminare ir vėl įsitraukiau.

– Ar dažnai grįžtate į gimtąją Plungę?

– Užsuku karts nuo karto. Malonu stebėti, kaip išgražėjęs miestas. Tik pasigendu didesnio šurmulio – centras dažnai atrodo tuštokas, norėtųsi šiuolaikiškesnių kavinių, restoranėlių. Svarbu, kad virtų kultūrinis gyvenimas. Mielai įsitraukčiau ir aš.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.