Gimtojoje Šarnelėje atidaryti poeto V. Mačernio metai

Rūtos LAU­RI­NAI­TIENĖS nuo­trau­ka
Ant Šarnelės pi­lia­kal­nio už­deg­ta sim­bo­linė ug­nis
Poetą Vy­tautą Ma­černį, ku­riam bir­že­lio 5-ąją būtų su­kakę šim­tas metų, turbūt norėtų sa­vin­tis ne vie­nas kraš­tas. Tai jau­niau­sias lie­tu­vių li­te­ratū­ros kla­si­kas, nau­jo­sios lie­tu­vių poe­zi­jos pra­di­nin­kas, vie­nas pa­čių ryš­kiau­sių ir reikš­min­giau­sių sa­vo kar­tos poetų. Bet jis mūsų – Plungės, Že­mai­čių Kal­va­ri­jos, Šar­nelės – pa­si­did­žia­vi­mas. Čia gimė, au­go, kūrė, šio­je žemė­je, gy­ve­ni­mui tik su­žydė­jus, pa­kirs­tas at­si­tik­tinės pa­tran­kos svie­di­nio ske­veld­ros, ir at­gulė.
Praė­ju­sio penk­ta­die­nio va­karą di­de­lis būrys šar­ne­liš­kių ir at­vy­ku­siųjų iš sve­tur am­ži­nai jauną poetą pri­si­minė prie jo ka­po, kur au­ko­tos Mi­šios. O vėliau kopė į Vy­tau­to taip mėgtą Šar­nelės pi­lia­kalnį ir kar­tu su vi­sais, skam­bant šar­ne­liš­kio poe­zi­jai, iš­kil­min­gai pa­skelbė – V. Ma­čer­nio me­tai ati­da­ry­ti.



Šar­nelės pi­lia­kal­nis – svar­bi vie­ta poe­tui

Tą va­karą, jau po Mi­šių, Šar­nelės pusėn au­to­mo­bi­liais su­kan­tys žmonės matė va­žiuo­jan­tys ten, kur virš galvų su­si­tvenkę tamsūs de­be­sys tuoj pra­trūks lie­tu­mi. Ta­čiau no­ras pa­si­vaikš­čio­ti kaž­ka­da pa­ties Vy­tau­to min­tais ta­kais, pa­būti vie­to­je, ku­ri įkvėpda­vo pa­tį poetą, bei pa­si­klau­sy­ti tų ei­lių, bu­vo stip­res­nis už pa­šlaks­ty­mus iš de­besų. O dau­ge­lis ir ruošė­si lie­tui, tad dan­gui trum­pam pra­kiu­rus be­li­ko iš­sit­rauk­ti at­si­neš­tus liet­sar­gius ir to­liau mėgau­tis va­ka­ru.
Po Mi­šių, ku­rias už poetą ir jo ta­len­to gerbė­jus au­ko­jo Že­mai­čių Kal­va­ri­jos ba­zi­li­kos rek­to­rius ka­nau­nin­kas Jo­nas Ačas, ant pi­lia­kal­nio su­si­rinkę žmonės klausė­si Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kultū­ros cent­ro di­rek­torės Ri­mos Jo­ku­baus­kienės svei­ki­ni­mo žod­žio. Ji pa­si­džiaugė, kad di­de­lio ta­len­to šar­ne­liškį jo gerbė­jai ga­li at­si­min­ti, su juo „pa­būti“ su­si­rinkę gy­vai, su­ėję krūvon.
„Dar yra gyvų šar­ne­liš­kių, ku­rie poetą pri­si­me­na kas­die­nybė­je vaikš­tantį gim­to­sios Šar­nelės pa­laukė­mis. Vy­tau­tas be ga­lo mylė­jo sa­vo tėviškę, lau­kus, pa­ži­no­jo kiek­vieną Šar­nelės kam­pelį, mėgo apei­ti že­mes, ma­čer­niškę, už­lip­ti ant aukš­to Šar­nelės pi­lia­kal­nio. Ši­tas pi­lia­kal­nis bu­vo poe­to vie­na mėgsta­miau­sių vietų. Čia, ma­no­ma, gimė ne­ma­žai eilė­raš­čių“, – kalbė­jo R. Jo­ku­baus­kienė.


Ne tik garbė, bet ir įpa­rei­go­ji­mas

Pa­si­sa­ky­ti pa­kvies­tas Sei­mo na­rys, Šar­nelės garbės pi­lie­tis Jo­nas Var­ka­lys sakė, kad sim­bo­liš­ka ir tai, jog šios die­nos minė­ji­mas pra­si­dėjo būtent prie 
V. Ma­čer­nio ka­po.
„Ma­tyt, tai bu­vo tęsi­nys jo eilė­raš­čio „Laiš­kas Kris­tui“, ku­ria­me jis šlo­vi­na Dievą, aukš­ty­bes ir ku­ria­me jis sa­ko: „Su juo at­si­ke­liu, jam pa­dėko­ju ir žvaigž­delėms mer­kian­tis aš taip pat su juo at­si­svei­ki­nu tikė­da­mas juo, jo ga­ly­be, di­dy­be“, – pa­stebė­jo J. Var­ka­lys.
Plungės ra­jo­no me­ras Aud­rius Kli­šo­nis at­mi­ni­mo va­karą pa­va­di­no „rim­ties, su­si­kau­pi­mo va­ka­ro­ne“, per ku­rią tau­rio­je ap­lin­ko­je už­si­mirš­ta rūpes­čiai, ne­be­lie­ka skubė­ji­mo, no­ri­si tik džiaug­tis poe­zi­ja, o į na­mus grįžti nu­skaidrė­ju­siom sie­lom, pa­si­sėmus Ma­čer­nio min­čių, pa­si­klau­sius jo ei­lių.
O Že­mai­čių Kal­va­ri­jos se­niū­nas Liu­das Gri­cius vie­nin­te­lis su­si­rin­ku­sie­siems pra­bi­lo že­mai­tiš­kai ir ga­na ūkiš­kai. Jis sa­vo se­niū­ni­jos žmonėms pri­minė, kad Šar­nelė­je minė­ti V. Ma­čer­nio me­tus – ne tik garbė, bet ir tam tik­ras įpa­rei­go­ji­mas. Vi­sos Lie­tu­vos akys šie­met nu­kreip­tos į Šar­nelę, jos apy­lin­kes, tad rei­kia ir so­dybė­les gra­žiau pa­si­puoš­ti – at­vyks­tan­čiųjų čia pa­si­žval­gy­ti pa­ste­bi­mai pa­daugė­jo.
Va­ka­ro me­tu pa­dėkos už tai, kad 2021-ie­ji bu­vo pa­skelb­ti V. Ma­čer­nio me­tais ir kad tų metų pro­gramą bus ga­li­ma įgy­ven­din­ti, iš­sa­ky­tos Šar­nelės bend­ruo­me­nei, jos se­niū­nai­čiui Vid­man­tui Jo­ni­kai su žmo­na Al­ma,  R. Jo­ku­baus­kie­nei ir vi­sam Kultū­ros cent­rui, se­niū­nui L. Gri­ciui, taip pat pri­si­dėju­siai Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei bei Sei­mo na­riui J. Var­ka­liui.

Skambė­jo mu­zi­ka ir eilės

Tą va­karą ant Šar­nelės pi­lia­kal­nio už­deg­ta sim­bo­linė ug­nis, o po svei­ki­ni­mo kalbų ir ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jos laukė sma­giau­sia, kar­tu ir jaut­riau­sia bei gra­žiau­sia da­lis, ku­pi­na poe­zi­jos ir dainų.
„Į žemę pik­tas va­ka­ras at­ėjo, toks bai­siai sve­ti­mas ir ne­ra­mus. O ten už lan­go blaš­ko­si kla­jok­lis vėjas ir lyg ke­lei­vis beld­žias į na­mus...“ –  iš ak­to­riaus Vla­do Bag­do­no lūpų nu­skambė­jo pir­mo­sios V. Ma­čer­nio „Vi­zijų“ ei­lutės.
Ir taip pra­mai­šiui į „Vi­zi­jas“ įsi­lie­jant ak­to­rių Ge­di­mi­no Stor­pirš­čio, Gied­riaus Ar­ba­čiaus­ko ir at­likė­jos Ži­vilės Mac­ke­vi­čiūtės at­lie­ka­moms dai­noms, poe­to ta­len­to gerbė­jai tar­si pa­bu­vo V. Ma­čer­nio pa­sau­ly­je, at­si­minė jį ar pa­ži­no iš nau­jo, kar­tu su­pratę, kad jo go­dos, iš­gy­ve­ni­mai, ne­pai­sant pa­si­kei­tu­sio laik­me­čio, ar­ti­mi ir jiems pa­tiems.
Va­ka­ras už­baig­tas akus­ti­niu Sau­liaus Pet­rei­kio kon­cer­tu.


Kvietė į kon­fe­ren­ciją, kny­gos pri­sta­tymą ir spek­taklį

Poe­to at­mi­ni­mui skirtų ren­gi­nių ne­trūko ir kitą­dien. Šeš­ta­die­niui įdie­no­jus Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kultū­ros cent­re vy­ko moks­linė kon­fe­ren­ci­ja „Vy­tau­tui Ma­čer­niui – 100“, ku­rią mo­de­ra­vo do­centė Zi­ta Kel­mic­kaitė.
Pra­ne­ši­mus apie Šar­nelę, Vy­tau­to Ma­čer­nio kūrybą, jo gy­ve­nimą skaitė li­te­ratū­ro­logė pro­fe­sorė Vik­to­ri­ja Dau­jo­tytė, pro­fe­sorė Bri­gi­ta Spei­čytė, mu­zie­ji­ninkė Da­nutė Mu­kienė, do­cen­tas Min­dau­gas Kviet­kaus­kas, Mai­ro­nio lie­tu­vių li­te­ratū­ros mu­zie­jaus di­rek­torė Dei­mantė Ci­buls­kienė.
Kon­fe­ren­ciją su­šildė pri­si­mi­ni­mai apie poetą. Jais da­li­jo­si Se­dos V. Ma­čer­nio gim­na­zi­jos bu­vu­si di­rek­torė Ge­no­vei­ta Gri­cienė, Že­mai­čių Kal­va­ri­jos bend­ruo­menės pir­mi­nin­kas, V. Ma­čer­nio mu­ziejų puo­selė­jan­tis mo­ky­to­jas Bro­nius Klei­naus­kas, V. Ma­čer­nio duk­terė­čia (se­sers anūkė) Lau­ra Ro­jutė-Ma­sels­kienė.
Po to ap­lan­ky­tas V. Ma­čer­nio ka­pas ir „Ak­me­ninės vi­zi­jos“. Prie Šar­nelės kultū­ros namų ap­do­va­no­ti kon­kur­so „Sap­nuo­jan­čio med­žio pa­vėsy“ nu­galė­to­jai. Kol vy­ko kon­fe­ren­ci­ja, Kultū­ros cent­ro kie­me­ly­je bu­vo ga­li­ma ap­lan­ky­ti fo­tog­ra­fijų pa­rodą, su­si­de­dan­čią iš 40-ies nuo­traukų, „Ke­lias į 100-metį“. R. Jo­ku­baus­kienė „Že­mai­čiui“ sakė, kad ją dar bus ga­li­ma ap­žiūrė­ti ne kartą.
Tos pa­čios die­nos va­karą ren­gi­niai, skir­ti V. Ma­čer­niui pa­gerb­ti ir at­min­ti, jo gi­mi­mo šimt­me­čiui pa­minė­ti, vy­ko ir Plungė­je. Plungės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je pri­sta­ty­ta pro­fe­sorės Vik­to­ri­jos Dau­jo­tytės kny­ga „Žemės ke­lei­viai. Ma­čer­nis“.
Di­de­lio dėme­sio su­laukė po kny­gos pri­sta­ty­mo ma­giš­ko­je ap­lin­ko­je, bib­lio­te­kos-laik­ro­dinės kie­me­ly­je, pa­ro­dy­ta mu­zi­kinė teat­rinė kom­po­zi­ci­ja-per­for­man­sas „Laiš­kas Vy­tau­tui Ma­čer­niui“.
Šis me­lo­din­gas, bal­sin­gas, rit­miš­kas mu­zi­ki­nis spek­tak­lis, re­ži­suo­tas Ku­liuo­se įsikū­ru­sio pro­fe­so­riaus Va­len­ti­no Ma­sals­kio, pa­kerė­jo su­si­rin­ku­siuo­sius. Bu­vo sun­ku at­plėšti akis nuo jaunųjų Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos ak­to­rių. Spek­tak­lio kom­po­zi­torė – Ni­jolė Sin­ke­vi­čiūtė.
Ir tuo ren­gi­niai, skir­ti iš­ki­laus poe­to me­tams, ne­si­baigė. Į juos dar bus kvie­čia­ma dau­gybę kartų – tik spėki­te ap­si­lan­ky­ti. Vie­nas jų – Plungės kultū­ros cent­ro or­ga­ni­zuo­ja­ma „Ma­čer­nio nak­tis“ – lan­ky­tojų lauks jau šį va­karą, nuo 21 val., Plungės Bab­run­go slėnio est­ra­do­je.