
Naujausios
Šarnelės piliakalnis – svarbi vieta poetui
Tą vakarą, jau po Mišių, Šarnelės pusėn automobiliais sukantys žmonės matė važiuojantys ten, kur virš galvų susitvenkę tamsūs debesys tuoj pratrūks lietumi. Tačiau noras pasivaikščioti kažkada paties Vytauto mintais takais, pabūti vietoje, kuri įkvėpdavo patį poetą, bei pasiklausyti tų eilių, buvo stipresnis už pašlakstymus iš debesų. O daugelis ir ruošėsi lietui, tad dangui trumpam prakiurus beliko išsitraukti atsineštus lietsargius ir toliau mėgautis vakaru.
Po Mišių, kurias už poetą ir jo talento gerbėjus aukojo Žemaičių Kalvarijos bazilikos rektorius kanauninkas Jonas Ačas, ant piliakalnio susirinkę žmonės klausėsi Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorės Rimos Jokubauskienės sveikinimo žodžio. Ji pasidžiaugė, kad didelio talento šarneliškį jo gerbėjai gali atsiminti, su juo „pabūti“ susirinkę gyvai, suėję krūvon.
„Dar yra gyvų šarneliškių, kurie poetą prisimena kasdienybėje vaikštantį gimtosios Šarnelės palaukėmis. Vytautas be galo mylėjo savo tėviškę, laukus, pažinojo kiekvieną Šarnelės kampelį, mėgo apeiti žemes, mačerniškę, užlipti ant aukšto Šarnelės piliakalnio. Šitas piliakalnis buvo poeto viena mėgstamiausių vietų. Čia, manoma, gimė nemažai eilėraščių“, – kalbėjo R. Jokubauskienė.
Ne tik garbė, bet ir įpareigojimas
Pasisakyti pakviestas Seimo narys, Šarnelės garbės pilietis Jonas Varkalys sakė, kad simboliška ir tai, jog šios dienos minėjimas prasidėjo būtent prie
V. Mačernio kapo.
„Matyt, tai buvo tęsinys jo eilėraščio „Laiškas Kristui“, kuriame jis šlovina Dievą, aukštybes ir kuriame jis sako: „Su juo atsikeliu, jam padėkoju ir žvaigždelėms merkiantis aš taip pat su juo atsisveikinu tikėdamas juo, jo galybe, didybe“, – pastebėjo J. Varkalys.
Plungės rajono meras Audrius Klišonis atminimo vakarą pavadino „rimties, susikaupimo vakarone“, per kurią taurioje aplinkoje užsimiršta rūpesčiai, nebelieka skubėjimo, norisi tik džiaugtis poezija, o į namus grįžti nuskaidrėjusiom sielom, pasisėmus Mačernio minčių, pasiklausius jo eilių.
O Žemaičių Kalvarijos seniūnas Liudas Gricius vienintelis susirinkusiesiems prabilo žemaitiškai ir gana ūkiškai. Jis savo seniūnijos žmonėms priminė, kad Šarnelėje minėti V. Mačernio metus – ne tik garbė, bet ir tam tikras įpareigojimas. Visos Lietuvos akys šiemet nukreiptos į Šarnelę, jos apylinkes, tad reikia ir sodybėles gražiau pasipuošti – atvykstančiųjų čia pasižvalgyti pastebimai padaugėjo.
Vakaro metu padėkos už tai, kad 2021-ieji buvo paskelbti V. Mačernio metais ir kad tų metų programą bus galima įgyvendinti, išsakytos Šarnelės bendruomenei, jos seniūnaičiui Vidmantui Jonikai su žmona Alma, R. Jokubauskienei ir visam Kultūros centrui, seniūnui L. Griciui, taip pat prisidėjusiai Plungės rajono savivaldybei bei Seimo nariui J. Varkaliui.
Skambėjo muzika ir eilės
Tą vakarą ant Šarnelės piliakalnio uždegta simbolinė ugnis, o po sveikinimo kalbų ir atidarymo ceremonijos laukė smagiausia, kartu ir jautriausia bei gražiausia dalis, kupina poezijos ir dainų.
„Į žemę piktas vakaras atėjo, toks baisiai svetimas ir neramus. O ten už lango blaškosi klajoklis vėjas ir lyg keleivis beldžias į namus...“ – iš aktoriaus Vlado Bagdono lūpų nuskambėjo pirmosios V. Mačernio „Vizijų“ eilutės.
Ir taip pramaišiui į „Vizijas“ įsiliejant aktorių Gedimino Storpirščio, Giedriaus Arbačiausko ir atlikėjos Živilės Mackevičiūtės atliekamoms dainoms, poeto talento gerbėjai tarsi pabuvo V. Mačernio pasaulyje, atsiminė jį ar pažino iš naujo, kartu supratę, kad jo godos, išgyvenimai, nepaisant pasikeitusio laikmečio, artimi ir jiems patiems.
Vakaras užbaigtas akustiniu Sauliaus Petreikio koncertu.
Kvietė į konferenciją, knygos pristatymą ir spektaklį
Poeto atminimui skirtų renginių netrūko ir kitądien. Šeštadieniui įdienojus Žemaičių Kalvarijos kultūros centre vyko mokslinė konferencija „Vytautui Mačerniui – 100“, kurią moderavo docentė Zita Kelmickaitė.
Pranešimus apie Šarnelę, Vytauto Mačernio kūrybą, jo gyvenimą skaitė literatūrologė profesorė Viktorija Daujotytė, profesorė Brigita Speičytė, muziejininkė Danutė Mukienė, docentas Mindaugas Kvietkauskas, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė.
Konferenciją sušildė prisiminimai apie poetą. Jais dalijosi Sedos V. Mačernio gimnazijos buvusi direktorė Genoveita Gricienė, Žemaičių Kalvarijos bendruomenės pirmininkas, V. Mačernio muziejų puoselėjantis mokytojas Bronius Kleinauskas, V. Mačernio dukterėčia (sesers anūkė) Laura Rojutė-Maselskienė.
Po to aplankytas V. Mačernio kapas ir „Akmeninės vizijos“. Prie Šarnelės kultūros namų apdovanoti konkurso „Sapnuojančio medžio pavėsy“ nugalėtojai. Kol vyko konferencija, Kultūros centro kiemelyje buvo galima aplankyti fotografijų parodą, susidedančią iš 40-ies nuotraukų, „Kelias į 100-metį“. R. Jokubauskienė „Žemaičiui“ sakė, kad ją dar bus galima apžiūrėti ne kartą.
Tos pačios dienos vakarą renginiai, skirti V. Mačerniui pagerbti ir atminti, jo gimimo šimtmečiui paminėti, vyko ir Plungėje. Plungės viešojoje bibliotekoje pristatyta profesorės Viktorijos Daujotytės knyga „Žemės keleiviai. Mačernis“.
Didelio dėmesio sulaukė po knygos pristatymo magiškoje aplinkoje, bibliotekos-laikrodinės kiemelyje, parodyta muzikinė teatrinė kompozicija-performansas „Laiškas Vytautui Mačerniui“.
Šis melodingas, balsingas, ritmiškas muzikinis spektaklis, režisuotas Kuliuose įsikūrusio profesoriaus Valentino Masalskio, pakerėjo susirinkusiuosius. Buvo sunku atplėšti akis nuo jaunųjų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorių. Spektaklio kompozitorė – Nijolė Sinkevičiūtė.
Ir tuo renginiai, skirti iškilaus poeto metams, nesibaigė. Į juos dar bus kviečiama daugybę kartų – tik spėkite apsilankyti. Vienas jų – Plungės kultūros centro organizuojama „Mačernio naktis“ – lankytojų lauks jau šį vakarą, nuo 21 val., Plungės Babrungo slėnio estradoje.