Naujausios
Festivalio atidarymą patikėta paskelbti garbingiausiam renginio svečiui – kultūros ministrui Simonui Kairiui. Sveikindamas susirinkusiuosius jis kalbėjo, jog graži tradicija kiekvieną rudenį pasitikti festivalio koncertais yra didžiulis organizatorių, iškilių Lietuvos menininkų, festivalio publikos, svečių, rėmėjų ir bičiulių nuopelnas.
„Džiugu, kad ir šiandien ši M. Oginskio darbus menanti vieta tampa įkvėpimo ir kūrybinių bendradarbysčių šaltiniu daugybei žmonių. Neslėpsiu – ir artimiausioje savo aplinkoje turiu tokį pavyzdį, kuriuo didžiuojuosi. Mano mama, poetė Elena Borusevičiūtė-Šidlauskienė, įkvėpta būtent Oginskių istorijos, parašė eilėraščių ciklą „Skambant Oginskio polonezui“, – sakė ministras.
O kad apie festivalio atidarymą išgirstų net ir tą vakarą namie likę plungiškiai, į orą paleistos trys visą miestą sudrebinusios patrankos salvės – tėvynei Lietuvai, kunigaikščiams Oginskiams ir XVI tarptautiniam M. Oginskio festivaliui, galiausiai – Plungei ir plungiškiams.
Tiesa, ne vien tik plungiškiai šeštadienio pavakarę skubėjo užsiimti vietas naujai suremontuotoje Oginskių rūmų žirgyno salėje. Festivalis yra mėgstamas bei lankomas ir iš toliau atvykstančiųjų. Ir šįkart salė buvo sausakimša, o atvykusiems vėliau teko ramstyti sienas – ne visiems užteko kėdžių.
Iš to, kiek ilgai nuskambėjus paskutiniams akordams aidėjo ovacijos, galima spręsti, kad koncertas susirinkusiųjų nenuvylė. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro, taip pat solistų Vidos Miknevičiūtės, Jovitos Vaškevičiūtės, Edgaro Montvido ir Kosto Smorigino atliktas Džiuzepio Verdžio „Requiem“ buvo skirtas minėtojo choro įkūrėjui ir ilgamečiui vadovui profesoriui Petrui Bingeliui atminti.
Pirmą kartą šis kūrinys Lietuvoje buvo atliktas 1973 m. to paties P. Bingelio rūpesčiu, diriguojant Juozui Domarkui. Tuomet Kauno valstybiniam chorui tebuvo tik 4-eri metai, nepaisant to, tiek Lietuvoje, tiek vėliau užsienio scenose atliekamas šis kūrinys visus stebino savo meistriškumu. Šįkart priešais chorą ir orkestrą vėl stojo maestro J. Domarkas, tik jau be savo bendražygio, iškeliavusio anapilin praėjusių metų gruodį.
„Ilgiausias ir didingiausias iš visų „Requiem“, – taip šį kūrinį pristatė festivalio veidu jau tapęs muzikologas Viktoras Gerulaitis. Ir susirinkusieji jau netrukus patys galėjo tuo įsitikinti – daugiau nei pusantros valandos trukusi muzikos šventė prabėgo akimirksniu.
Netylant ovacijoms tiek orkestrui, chorui bei solistams, tiek M. Oginskio festivalių sumanytojui J. Domarkui, Plungėje tądien viešėjusi ir festivalio atidaryme dalyvavusi Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė paskelbė netikėtą žinią – kad kalbamasi apie galimybę ne kur kitur, o būtent Plungėje įsteigti šios filharmonijos filialą.
Jei viešnios paskelbta idėja galiausiai virstų kūnu, tiek plungiškiai, tiek miesto svečiai klasikinės muzikos koncertais, spektakliais ir kitais aukšto meistriškumo renginiais galėtų mėgautis visus metus, ne vien tik rudenį pasitinkant.
Na, o kol kas mus džiugins XVI tarptautinis M. Oginskio festivalis. Kitas jo koncertas visus į žirgyno salę sukvies šį sekmadienį – rugsėjo 5 d. 17 valandą numatytas Lenkijos kamerinio ansamblio „Multicamerata“ koncertas. O prieš tai, 10 val., žirgyno stadione lauks XI žirgų konkūro varžybos festivalio taurei laimėti.