Naujausios
Parodoje – per 300 kūrinių
Beveik aštuoniasdešimties autorių darbai pristatomi internetinėje erdvėje. Tuo pasirūpino Kultūros centras, surengęs virtualią parodą, į kurią užsukęs gali ne tik pasigrožėti jaunųjų talentų iš Plungės, Mažeikių, Rietavo miestų ir rajoninių mokyklų kūriniais, dvelkiančiais tikrosiomis tautodailės tradicijomis, bet ir atiduoti balsą už tą, kuris paliko didžiausią įspūdį. Balsavimas vyksta slaptai Kultūros centro feisbuko paskyroje iki šio mėnesio 18 dienos.
Šiemet išsirinkti favoritą nėra taip paprasta, juolab internetu. Mat paroda – itin turtinga, joje pristatoma per tris šimtus skirtingų sričių darbų: skulptūros, tapybos, grafikos ir amatų. Jų autoriai – jaunuoliai nuo dešimties iki devyniolikos metų, pretenduojantys į S. Riaubos premiją keturiose srityse: geriausio skulptoriaus, tapytojo, grafiko ir amatininko. Kas tie geriausieji, spręs tautodailės ekspertai.
Anot virtualiai parodą pristatančios Kultūros centro tautodailės kuratorės Jolantos Miltenės, kaip ir ankstesniais metais, parodos autorių prašyta pateikti po keturis savo kūrinius. Tačiau kai kurie jaunieji meistrai pristatė ir po daugiau. Yra ir tokių kūrėjų, kurie dalyvauja ne vienoje srityje.
Iš viso jubiliejinėje parodoje savo darbus pristato 26 jaunieji tapytojai, 16 skulptorių, 23 grafikai ir 11 amato menininkų, Kultūros centro erdves papuošę 306 savo kūrybos „vaisiais“. Tiesa, ne visi jie pristatomi pasitelkiant informacines technologijas. Dalis kūrinių eksponuojami Kultūros centro languose prie pagrindinio įėjimo.
Pagarba garsiajam dievdirbiui
Nors visi parodai-konkursui pristatyti darbai – skirtingi ir atstovauja skirtingoms tautodailės sritims, visi „kvėpuoja“ pagarba didžiam mūsų krašto menininkui Stanislovui Riaubai, jo kūrybai.
Ko gero, retas žmogus, pasakodamas apie žemaičių tautodailės istoriją, apsieitų nepaminėjęs šios asmenybės. Juk S. Riauba – vienas iškiliausių XX amžiaus antrosios pusės Plungės, visos Žemaitijos ar net Lietuvos liaudies menininkų, labiausiai išgarsėjęs kaip dievdirbys.
Pirmąkart skaptuką menininkas į rankas paėmė dar piemenaudamas. Kaip vėliau yra kitiems pasakojęs, šio darbo jo niekas nemokė. Pažintį su medžiu išprovokavo noras padaryti kažką panašaus į matytą šventojo statulėlę. Ko gero, tai, kad S. Riauba buvo savamokslis, ir daro jo darbus išskirtinius, dvelkiančius šiluma, mat juose atsispindi senosios lietuvių liaudies skulptūros tradicijos.
Be tradicinių šventųjų statulėlių, nemažą jo kūrybos dalį sudaro mitologinės būtybės: velniai, raganos, sparnuoti slibinai, karalaitės. Darydavo jis ir įvairius namų apyvokos reikmenis.
S. Riaubos kūrybą tyrinėjusios Renatos Ščerbavičiūtės teigimu, motyvą skulptoriui padiktuodavusi pati gamta, artimųjų ar atsitiktinai sutiktų žmonių veido išraiška ar kuo nors išsiskiriantys bruožai – kumpa nosis, atvipusios lūpos, didelės, tarsi išsprogusios akys.
Sukaktį įamžins leidiniu
Vis dėlto visus labiausiai žavi S. Riaubos šventųjų skulptūrėlės, į kurias įdėta daug meilės, pagarbos tikėjimui ir šventiesiems.
Būtent šiam menininkui pagerbti ir jo kūrybos palikimui aktualizuoti ir buvo sumanyta paroda-konkursas „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“. Tai – vienintelis tokio žanro konkursas šalyje, kuriuo ne tik pagerbiamas iškilus kūrėjas, bet ir populiarinama tautodailė tarp jaunimo.
J. Miltenė pasidžiaugė, kad, nepaisant visų negandų, paroda vyksta ir kad ji sulaukė tokios gausos dalyvių. Už tai esą reikia būti dėkingiems ne tik jauniesiems autoriams, bet ir kartu su jais plušantiems mokytojams.
Kalbėdama apie S. Riaubos konkursinę parodą, šiemet mininčią gražią gyvavimo sukaktį, J. Miltenė užsiminė apie ta proga ketinamą išleisti leidinį, į kurį suguls gražiausios visų 20-ies parodų akimirkos, laureatai bei prizininkai.