Naujausios
Pažintinė ekskursija
Paveldo dienų minėjimas prasidėjo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Čia atėjusiuosius pasitiko ir pasveikino klebonas Antanas Gutkauskas, o tiek jaunam, tiek senam papasakoti apie pačią bažnyčią buvo pasiruošęs Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, dėl kurio dedamų pastangų, klebono žodžiais, Rietavas žinomas kaip Oginskių miestas.
Iš V. Rutkausko lūpų buvo galima išgirsti ne vieną įdomų faktą. Ar žinojote, kad šioje bažnyčioje už altoriaus yra klausykla, kuri buvo įrengta būtent šiems iškiliems kunigaikščiams? Tokios klausyklos prireikė, kad atvykę į bažnyčią Oginskiai neblaškytų kitų parapijiečių dėmesio.
Rietavo neoromantinio stiliaus bažnyčios išskirtinumas, anot direktoriaus, yra ir gryno marmuro altoriai. Be to, istorijon ji įėjo, nes čia 1892 m. balandžio 17-osios Velykų rytą sužibo pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. Tąryt bažnyčioje grojo pats Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
„Anksčiau Rietave buvo mediniai namai, medinė bažnyčia, gatvės grįstos negrįstos... Atvažiavę Oginskiai iš esmės pakeitė miesto vaizdą“, – kunigaikščių svarbą Rietavui priminė V. Rutkauskas.
Iš bažnyčios ekskursantai, vedami direktoriaus bei skautų, patraukė į Oginskių dvarvietę. Žygiavo palei Malūno tvenkinį, stabtelėjo netoli Muzikantų salelės, prisiminė Bogdano Oginskio Rietave atidarytoje mokykloje išugdytus gabius muzikus. Atsidūrus pačioje dvarvietės teritorijoje, rodydamas buvusios Oginskių oranžerijos likučius, V. Rutkauskas kvietė mintimis nusikelti į Oginskių laikus ir bent trumpam įsivaizduoti, kad ši oranžerija ir patys rūmai dar tebestovi, o čia mums esant griežia B. Oginskio simfoninis orkestras.
Atidarymas – prie paminklo Oginskiams
O jau netrukus dvaro širdyje, prie paminklo Oginskiams, nuskambėjo M. K. Oginskio meno mokyklos muzikinis sveikinimas. Jam pasibaigus prie kolonados jau rikiavosi garbūs svečiai: Kultūros paveldo departamento Telšių skyriui vadovaujanti Aurelija Ričkuvienė, šio skyriaus specialistai Vidmantas Dovidauskas ir Julius Tamošauskas, Lietuvos istorijos instituto daktaras Tomas Baranauskas, Trakų nacionalinio parko direkcijos vadovas Gintaras Abaravičius. Dalyvavo ir meras Antanas Černeckis, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Aužbikavičius bei kiti.
V. Rutkauskas tarti žodį pakvietė nuo pat Savivaldybės įsteigimo pradžios, taigi jau dvidešimtmetį, jai vadovaujantį A. Černeckį. Meras prisiminė, jog pirmasis darbas susikūrus savivaldybei Rietave buvo muziejaus, kurio santrumpa labai skambi – ROKIM – įkūrimas. Ir būtent muziejus ėmė diriguoti tolimesniam Rietavo kultūriniam, meniniam, paveldosauginiam gyvenimui.
„Ne viskas pavyko, bet tada negalėjom įsivaizduoti, kad pavyks tiek daug. Kai kurie statiniai prikelti iš pelenų, o už viso šito stovi žmonės – jau nesantys ir dar tebesantys“, – kalbėjo savivaldybės vadovas.
Meras dėkojo muziejui sumaniai vadovaujančiam V. Rutkauskui, muziejininkams ir visoms Rietavo savivaldybės įstaigoms, prisidedančioms prie paveldo puoselėjimo, daug čia nuveikusiam V. Dovidauskui.
Už ateities kartoms saugomą ir puoselėjamą paveldą rietaviškiams muziejininkams dėkojo A. Ričkuvienė, o G. Abaravičius Rietavo muziejininkus vadino savo įkvėpėjais. „Ir Užutraky daug kas nevyksta be Vyto dalyvavimo“, – sakė jis.
Baigiantis sveikinimų kalboms V. Rutkauskas pabrėžė, jog tai, „ką Oginskiai padovanojo Rietavui, padovanojo ir Lietuvai – kiekvienam iš mūsų“.
Pirmasis Rietavo paminėjimas
Pasivaišinę skautų arbata bei aptarę priešpietinę programą, popiet visi rinkosi į muziejų, kur vyko mokslinė konferencija „Istorinė atmintis, kultūros paveldas ir edukacija“, skirta M. K. Oginskio 255-osioms gimimo metinėms ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus įkūrimo dvidešimtmečiui paminėti. Tiesa, dėl pandemijos šįmet nesulaukta nuolatinių svečių iš Baltarusijos.
Konferenciją vedusi muziejininkė-edukatorė Audronė Gečienė perskaityti pranešimą apie pirmą Rietavo paminėjimą pakvietė dr. T. Baranauską. Pranešėjas papasakojo, jog Rietavas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1253 metais. Žinoma netgi tiksli diena – balandžio 4-oji. Miesto vardas randamas Pietų Kuršo apygardų surašymo akte. Tuomet Rietavas priklausė Ceklio žemei, kurią sudarė kartu su Gandinga, Lekeme, Medinge ir Amelinga.
Konferencijoje perskaitytas ir kraštietės profesorės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės pranešimas „Du apšvietos epochos veidai, dvi skirtingos tapatybės: Mykolas Kleopas Oginskis ir Kazimieras Konstantinas Pliateris“. K. K. Pliateris – Konstantino Liudviko ir Augustos Oginskytės sūnus, M. K. Oginskis – Trakų vaivados grafo Andriaus Oginskio ir Paulinos Szembek sūnus.
Tiek vieno, tiek kito politinė veikla vertinama gana neigiamai dėl jų prisijungimo prie prorusiškos Targovicos konfederacijos ir aktyvaus dalyvavimo Gardino seime 1793 metais. Tačiau idėjinės nuostatos dėl bendradarbiavimo su Rusija skyrėsi iš esmės: K. K. Pliateris nuolankiai sutiko su trečiuoju LDK padalijimu, tuo tarpu M. K. Oginskis pasirinko aktyvaus pasipriešinimo kelią.
Nauja muziejininkų knyga
Po šio pranešimo kalbėti pakviestas G. Abaravičius. Jis papasakojo, kas bendradarbiaujant 2007–2020 m. buvo padaryta Užutrakio ir Zalesės (Baltarusija) dvarų rūmuose, pabrėžė, kad Trakų veidas nėra vien kibinai – tai ir nuolat atsinaujinantis dvaras su įstabia peizažine parko teritorija. Čia vyksta tapybos plenerai, parodos, konferencijos, savanorių stovyklos, yra įkurtas savanorystės centras.
O konferencijos pabaigoje V. Rutkauskas pristatė muziejaus išleistą ir jo paties sudarytą knygą „Rietavas. Oginskių rezidencijos pažintiniai maršrutai“. Joje telpa Rietavo istorija nuo seniausių laikų, kai 1814 metais jį ir apylinkes kaip savo nuosavybę išpirko M. K. Oginskis (iki tol daugiau kaip pusšimtį metų Oginskiai jas valdė kaip vietininkai) iki šiandienos.
Knygoje minimos ir šiek tiek užmirštos asmenybės, tokios kaip Marija de Neri, kuri Rietavo ir jo apylinkių vadžias laikė 1822–1835 metais. Praplečiamos Rietavo, kuriame kunigaikščiai sugebėjo pakloti inovacijų pamatus, ir Oginskių sąsajos. Galima išvysti, deja, jau nelikusių Oginskių rezidencijos rūmų Rietave vaizdą. Knyga atskleidžia, kaip per šimtmečius Rietavas keitėsi, parodomas kelias, kurį nuėjo rietaviškiai, kad išpuoselėtų likusią Oginskių dvarvietę bei išdidžiai mojuotų Oginskių istorijos vėliava.
O pačioje konferencijos pabaigoje susirinkusieji pakviesti pažiūrėti, kaip vasarą rietaviškiai leidosi į ekspediciją išlikusiais Oginskių istorijos pėdsakais. Jų kelionę įamžino operatorius Vladas Gaudiešius, apie patį maršrutą papasakojo V. Rutkauskas.
