Naujausios
Su muzika nuo vaikystės
Jasinskai nėra tikri rietaviškiai, bet Rietavas per šešerius metus jiems tapo savu ir artimu. Nerijaus šaknys – Kretingoje. Ten jis lankė Jurgio Pabrėžos gimnaziją bei Meno mokyklą, į kurią būsimasis klarnetininkas pirmąkart įžengė būdamas vienuolikos. Tiesa, gabus jaunuolis čia neužsibuvo – po trejų metų įstojo į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Vėliau mokslus tęsė Klaipėdos universiteto Menų fakultete.
Raimonda gimė ir augo Šilutėje. Šiame mieste prasidėjo ir jos muzikinis kelias. Jauna moteris prisiminė, jog ją tiesiog užbūrė lankyto darželio muzikos vadovės išskirtinis gebėjimas skambinti pianinu. Maža mergaitė taip žavėjosi pedagogės talentu, kad savo tuomet dar mažoje galvelėje užsibrėžė aiškų tikslą: „Būsiu tokia kaip ji.“
Šios svajonės vedama Raimonda atvėrė Meno mokyklos duris, kur jos pirmąja fortepijono mokytoja tapo Liudmila Tunaitienė. Vėliau šilutiškė muzikinius mokslus krimto S. Šimkaus konservatorijoje. O bakalauro ir magistro studijas baigė Klaipėdos universitete, pas jau amžinatilsį, jos žodžiais, labai mylėtą pedagogą doc. Genadijų Osipkovą. Būtent jis, anot moters, padėjo stiprius pedagoginius pamatus, suteikė žinių, dalindamasis savo pedagogikos praktika, mokymo sistemomis.
Visa tai pati mokytoja tapusi Raimonda sėkmingai pritaiko dirbdama su vaikais. „Esu ir būsiu jam už tai labai dėkinga visą gyvenimą“, – nuklysdama į prisiminimus kalbėjo rietaviškė.
Rietavą pasirinko ir dėl vaikų
Rietavo meno mokykloje dirbanti R. Jasinskienė įsitikinusi, jog ypatingą ryšį su muzika jai padėjo išugdyti ir muzikali jos giminė. Mamos ir tėčio tėvai daug metų giedojo bažnytiniuose choruose. Muzikinis genas buvo užkoduotas ir šviesaus atminimo moters tėvelio, kuris buvo savamokslis muzikantas, mėgdavęs ne tik groti gitara, bet ir dainuoti, pasąmonėje.
Nerijus taip giliai nežvelgia. Pasak jo, muzikiniu keliu jį veda nuojauta bei susiklostančios aplinkybės. Esą viskas vyksta labai natūraliai. Taip nutiko ir su apsisprendimu gyventi Rietave.
Prisimindamas, kas jį čia atviliojo, M. K. Oginskio meno mokyklai šiandien vadovaujantis vyras pasakojo, jog tuometinis Rietavo kultūros centro direktorius Vytautas Kažukauskas pakvietė jį į Rietavą koncertuoti. Šis nedidelis miestas išsyk paliko labai gerą įspūdį.
Antrąkart į Rietavą Nerijų vėl atvedė muzika. Tik šįkart jis atvyko ne koncertuoti, o mokytojauti M. K. Oginskio meno mokykloje. „Čia atsidūriau rekomenduotas šios mokyklos mokytojo Sigito Saukalo. Oi kokios geros emocijos užplūsta, prisiminus tuos laikus! Vienas malonumas buvo dirbti mokyklai vadovaujant Ritai Urniežienei“, – prisiminimais dalijosi vyras.
Pajutę, kaip stipriai pulsuoja kultūrinis gyvenimas Rietave, pamatę, kaip puoselėjamas miestas ir kokie čia šilti ir geranoriški žmonės, Jasinskai nusprendė šiame krašte giliau įleisti savo šaknis.
„Galima sakyti, kad mūsų pirmagimė Barbora buvo tas pagrindinis veiksnys, kuris galutinai nulėmė apsisprendimą persikelti į Rietavą. Su žmona nusprendėme, jog šis miestas – ideali vieta auginti vaikus ir gyventi. Taip jau beveik šešti metai mes Rietave“, – kalbėjo Nerijus.
Vyrui pritarė ir Raimonda. „Malonu, kad esame čia reikalingi, kad galime kurti, tobulėti ir dirbti. Čia sudarytos puikios sąlygos šeimoms auginti vaikus. Nesigailime priėmę sprendimą gyventi būtent Rietave, o laikas parodys, kur būsime rytoj, nes Dievo keliai – nežinomi“, – sakė ji.
Sutuoktiniai neatmeta galimybės visam nuleisti inkarą Rietave, tačiau, kaip bus iš tikrųjų, neva niekas nežino. Šeimos galvos žodžiais, šiuo metu jie yra ten, kur reikia. „Matyt, taip turi būti. Stengiuosi daryti tai, ką, mano manymu, reikia daryti, o rytojus savimi pasirūpins“, – įsitikinęs jis.
Jungia bendra profesinė veikla
O gal Rietavas yra ir jųdviejų meilės miestas, į kurį atvedė abiejų gyvenimuose itin svarbią vietą užimanti muzika? Juk Raimonda ir Nerijus – ne tik vyras ir žmona, bet ir kolegos. Tačiau pora tai paneigė. Nerijus pasakojo, kad jų pažinties pradžią saugo S. Šimkaus konservatorijos sienos. Pasak jo, užsimezgusi draugystė ir simpatija pamažu peraugo į meilę, o jos rezultatas – tvirta šeima, kurioje šiandien auga šešiametė Barbora ir pusantrų metukų Leonas.
Kalbėdamas apie šeimą vyras negailėjo gražių žodžių savo antrai pusei. Spindinčiomis akimis Nerijus pasakojo, jog nuo pat draugystės pradžios matė, kad jo mylimoji bus puiki žmona bei mama. Ir gyvenimas parodė, kad jis neklydo.
Nerijus sutuoktinę gyrė ir kaip pedagogę. „Ji puiki pianistė, kuri vaikus moko atiduodama visą savo širdį“, – sakė jis ir patikino, kad, skirtingai nei dauguma mano, bendra profesinė veikla juos jungia.
Vyrui pritarė ir Raimonda. Pasak jos, darbas toje pačioje srityje jiems padeda vienas kitą lengviau ir greičiau suprasti. Ir nors mintys apie mokyklos reikalus keliauja kartu su sutuoktiniais į namus, jie džiaugiasi, kad juos sieja ne tik namai, vaikai, buitis, bet ir darbas.
O koks jausmas, kai antroji pusė – ne šiaip kolega, bet dar ir vadovas? Raimonda į tai žiūri labai paprastai. Moteris tikino nesureikšminanti užimamų postų. Žinoma, tai netrukdo pastebėti, kaip Nerijui sekasi „diriguoti“ mokyklai.
„Neslėpsiu, jog savo vyru aš didžiuojuos. Per ganėtinai trumpą vadovavimo laiką teko daug ko išmokti, spręsti daug iškilusių problemų, bet jam puikiai tai pavyksta. Manau, taip yra dėl jo gebėjimo į viską žvelgti ramiai ir santūriai. Šios jo savybės žavi mane kiekvieną dieną“, – prisipažino moteris.
Ji pati šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau nuo mokyklos gyvenimo vyro dėka neatitrūko.
Nerijus taip pat nelinkęs akcentuoti savo pareigų. Sako tiesiog esantis tam, kad Meno mokykloje būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos mokyti ir mokytis. Jaunojo vadovo teigimu, M. K. Oginskio meno mokyklos vizija – patogi ir moderni vieta augti jauniesiems menininkams. Tam būtina į ugdymo programas įtraukti papildomų modernių veiklų, kurios mokiniams suteiks technologinio-meninio išprusimo, pasitarnausiančio jiems ateityje.
Kad pavyktų to pasiekti, reikia didžiulio noro, daug darbo ir laiko. O jo Nerijus neskaičiuoja. Vyras juokavo, kad jis ilsisi, kai dirba, ir dirba, kai ilsisi.
Pandemija atnešė naujų galimybių
M. K. Oginskio meno mokykloje muzikinės tradicijos – itin gilios. Pamatą joms suformavo garsioji Oginskių giminė, įsteigusi pirmąją Lietuvoje šešiametę muzikos mokyklą, per savo gyvavimą išugdžiusią daug talentingų muzikantų. Smalsavome, kaip šiandien mokyklai sekasi puoselėti tas tradicijas?
N. Jasinskas patikino, jog mokyklos istorija, pamatinės vertybės, tradicijos svarbios ir šiandien. Esą visas Rietavas Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktoriaus Vyto Rutkausko dėka yra apsuptas istorinės kunigaikščių Oginskių atminties.
Ne išimtis ir Meno mokyklos bendruomenė, puikiai žinanti mokyklos šaknis. Tačiau praeityje, anot įstaigos direktoriaus, ji nėra įstrigusi ir sėkmingai žingsniuoja šių dienų meninio ugdymo aktualijų tempu.
Tai padaryti nėra sudėtinga, nes mokyklos bendruomenė, Nerijaus teigimu, – vieninga ir tvirta. Čia dirbančiųjų pastangomis Meno mokykla yra ta vieta, į kurią gera ateiti ir iš jos nesinori išeiti. Žinoma, kaip ir kitur, visko būna. Bet, kaip sakė Nerijus, tai – tik smulkmenos, gyvenimo prieskoniai. Svarbiausia, kad pagrįstai yra kuo didžiuotis – ypač mokinių nuoširdumu, jų pasiekimais bei pedagogų užsidegimu, vidine ramybe, persiduodančia ir mokiniams.
„Didžiuojamės aukščiausios kvalifikacijos pedagogais, kurie veda Rietavo krašto mokinius meno pažinimo ir įvaldymo keliu. Čia stipri vietos dvasia, kuri traukia ir padeda pasijusti ypatingai. Rietave Oginskių tradicijų tęstinumas tarsi užkoduoja vaikų elgseną. Jei ir nutinka koks netradicinis nutikimas, jį traktuojam kaip kūrybos išraišką“, – kalbėjo N. Jasinskas, neaplenkdamas ir pandemijos temos. Pasak jo, pastaroji tik atnešė naujų galimybių, kurias bus galima pritaikyti ir ateityje.