Mini įprastai – savų tradicijų nekuria

„Freepik“ nuotrauka
Praė­jusį sek­ma­dienį su­ėjo ly­giai 102-eji me­tai, kai bu­vo at­kur­ta Lie­tu­vos vals­tybė. Šią datą kas­met pri­si­me­na­me, ša­lies gim­ta­dienį mi­ni­me. Tą dieną ne­tgi tu­ri­me lais­va­dienį. Tai­gi nie­kas ne­truk­do at­švęsti ne­sku­bant. Ir, at­ro­do, tau­tie­čiai ieš­ko vis naujų minė­ji­mo formų. An­tai tuo­met, kai Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė ke­le­rius me­tus iš eilės kvietė Lie­tu­vos gi­mi­mo dieną minė­ti links­mai ir iš­ra­din­gai, at­si­ra­do gau­sybė ini­cia­tyvų. Ori­gi­na­lių, užk­re­čian­čių.
Ir ko tik lie­tu­viai ne­darė: „išbė­gio­jo“ Lie­tu­vos vardą ati­tin­kan­čią trasą, gatvė­se po­li­ci­jos pa­reigū­nai da­li­jo vėlia­vas praei­viams, tra­kiš­kiai šo­ko nuo gar­sio­jo Trakų pi­lies til­to, tris­pal­ve puoš­ti au­to­mo­bi­liai, šven­ti­niai kon­cer­tai reng­ti pre­ky­bos cent­ruo­se... Nes stovė­ti prie pa­minklų ir su­rauk­to­mis kak­to­mis klau­sy­tis ilgų lo­zungų – lyg jau ir ne­be­si­no­ri, lyg ir ne­be­ma­din­ga...
O ar mi­ni Va­sa­rio 16-ąją plun­giš­kiai ir rie­ta­viš­kiai bei kaip mi­ni? Ap­si­ri­bo­ja him­no gie­do­ji­mu, šven­ti­niais kon­cer­tais, vėlia­vos iškė­li­mu, o gal jau ima kur­ti ir sa­vas tra­di­ci­jas? To pa­klausė­me Plungės ir Rie­ta­vo gatvė­se su­tiktų žmo­nių.

Auš­ra TA­MO­KAI­TYTĖ ir Er­nes­tas BRUN­DZA, plun­giš­kiai:

– Kaip kas­met mi­ni­me Va­sa­rio 16-ąją, ar ei­na­me į ren­gi­nius? Ei­na­me, jei lai­ko yra. O išs­kir­ti­nių savų tra­di­cijų minė­ti šią datą ne­sa­me su­kūrę. Gal tik vėliau, vy­res­nia­me am­žiu­je, tos šak­nys pra­de­da šauk­ti...

Ir tą dieną vyks­tan­tys ren­gi­niai mus tu­ri su­do­min­ti. Ne kiek­vie­nas įdo­mus, ver­tas dėme­sio. Ypač svar­bu, kad jie ne­būtų virtę ko­mer­ci­niais. Kaž­ka­da bu­vo­me ren­gi­ny, kai Kultū­ros cent­re ta pro­ga vai­ši­no tor­tu. Klausėmės ir kon­cer­to. Apsk­ri­tai, esa­me į Lie­tuvą grįžę po 12-os metų emig­ra­ci­jos. Grįžo­me vedami šir­dies šauksmo. Va­di­na­si, ta ša­lis, tas jos gim­ta­die­nis šir­dy mums svarbūs. Pri­si­min­ti jį būti­na ir ver­ta.

Ri­man­tas JA­NU­ŠE­VI­ČIUS, plun­giš­kis:

– Ką man reiš­kia Va­sa­rio 16-oji? Reiš­kia kažką... Džiau­giuo­si gy­ven­da­mas at­kur­to­je ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je. Kar­tais nuei­nu ir į mies­te vyks­tan­čius ren­gi­nius. Ta­da, kai neat­si­ran­da kitų rei­kalų. Ne į vi­sus vaikš­tau. Ta­čiau kaž­kaip pa­minė­ti, ma­nau, būti­na. O Lie­tu­vos tris­palvės ne­tu­riu... Todėl ir neiš­ke­liu. Bet da­bar gal­vo­ju, kad gal jos ir reiktų...

Ire­na TA­RA­SO­VIENĖ, rie­ta­viškė:

– Ži­no­ma, šven­čiam. Rytą iš­ke­liam vėliavą, vėliau ei­na­me į šventę aikštė­je, pa­si­klau­som kon­cer­to. Mi­nim taip, kaip ga­li­mybės leid­žia. Na­muo­se su vy­ru sa­vo tra­di­cijų ne­tu­rim. Ar ne­pa­si­gen­du ren­gi­nių įvai­rovės? Apsk­ri­tai jų dau­giau galėtų būti, pra­mogų dau­giau. Ži­no­ma, ir įvai­rovės trūksta. Kad la­biau žmo­nes su­jungtų. Bet, ma­tyt, rie­ta­viš­kius sun­ku iš­ju­din­ti. Aš – ne vie­tinė. Iš Ra­sei­nių. Tik ant­ri me­tai Rie­ta­ve gy­ve­nu.

Kaip Ra­sei­niuo­se mi­ni? Ten ki­taip... Ne­ži­nau, gal žmonės ak­ty­ves­ni. Gal pri­klau­so nuo to, kiek Sa­vi­val­dybė šven­tei pi­nigų tu­ri. Ra­sei­nių gatvė­se to­kias juos­tas iš­ties­da­vo... Ta šventė būda­vo la­biau ma­to­ma. O ir kon­cer­tas būda­vo ne tik tas rim­tas, bet toks, kad ir jau­nimą pri­trauktų. Dai­nuo­da­vo ir est­ra­di­nių dainų. Pa­tik­da­vo ir jau­niems, ir vy­res­niems. Rie­ta­ve kon­cer­tai tra­di­ci­niai la­biau, tai­ko­mi vy­res­nio am­žiaus au­di­to­ri­jai. Nes dau­giau vy­res­nio am­žiaus žmo­nių čia ir gy­ve­na. Mo­kyk­lo­se gal ki­taip šven­čia, bend­ri ren­gi­niai būna. Ma­si­nių ren­gi­nių jau­ni­mui ne­la­bai yra.

Vy­tau­tas ŽIE­ME­LIS, plun­giš­kis:

– Ma­no se­sers gim­ta­die­nis tą dieną, tad tik­rai šven­čiu (juo­kia­si). Per vals­tybės gim­ta­dienį sesę svei­ki­nu. Ši da­ta, at­kur­ta Lie­tu­va man svar­bu. Ma­no dėdė Rai­nių miš­ke­ly bu­vo nu­žu­dy­tas, todėl su­pran­tu jos reikšmę... O Va­sa­rio 16-ąją pa­mi­niu pir­miau­sia nuei­da­mas į Mi­šias baž­ny­čio­je. Tu­riu ir iš­ke­liu Lie­tu­vos vėliavą.

Ri­ma LIN­GIENĖ, rie­ta­viškė:

– Kaž­kaip spe­cia­liai ne­mi­niu. Ir į šven­ti­nius kon­cer­tus, minė­ji­mus re­tai ei­nu. Kodėl? Ne­ži­nau, tie­siog nėra to­kios tra­di­ci­jos. Ne todėl, kad ten kaž­ko pa­si­ges­čiau. Bet Va­sa­rio 16-oji man vis­gi svar­bi. Vi­sa­da vėliavą iš­ke­liu. Jei­gu grįžta vai­kai iš Vil­niaus, pa­ruo­šiu ir šven­tinę va­ka­rienę.

Rūtos LAU­RI­NAI­TIENĖS ir Lau­ros JUN­DU­LIENĖS nuo­trau­kos

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.