Minint Kovo 11-ąją – ir festivalis, ir „važiuotynės“

Pa­žin­tis su dvy­li­kos ša­lių ko­lek­ty­vais
Šie­met „Laisvės vai­kai“ vertė jau še­šio­liktąjį sa­vo is­to­ri­jos pus­lapį. Taigi jau be­veik du de­šimt­me­čius Plungės kultū­ros cent­ras plun­giš­kius kvie­čia pa­žin­čiai su skir­tingų ša­lių tau­ti­nio šo­kio grožį puo­selė­jan­čiais ko­lek­ty­vais. Šiais me­tais fes­ti­va­lis su­būrė šokė­jus net iš dvy­li­kos skir­tingų pa­sau­lio ša­lių. Stebė­ti jų pa­si­ro­dy­mus bu­vo ga­li­ma pa­si­tel­kus šiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­jas. Ir žiū­rin­čiųjų ne­trūko, tad ga­li­ma pa­si­džiaug­ti, kad „Laisvės vai­kai“, net ir per­si­kėlę į vir­tua­lią erdvę, ne­pra­ra­do sa­vo po­pu­lia­ru­mo.
Prieš fes­ti­va­lio da­ly­viams pra­de­dant pin­ti margą šo­kių pynę, plun­giš­kius vals­ty­binės šventės pro­ga pa­svei­ki­no Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis.
„Ko­vo 11-oji – ypa­tin­ga šventė, ku­rią su­tin­ka­me ge­ru­mo, ši­lu­mos ir džiaugs­mo ku­pi­no­mis šir­di­mis. Ir vi­sai ne­svar­bu, jog gy­ve­na­me ka­ran­ti­ne. Tai – tik fi­zinė būse­na. Svar­biau­sia yra dva­sinė 
būse­na – mūsų laisvė, lais­va vals­tybė. Mylė­ki­me Lie­tuvą“, – svei­kin­da­mas vi­sus kalbė­jo Sa­vi­val­dybės va­do­vas.
Šventę pra­dėjo jos šei­mi­nin­kai
Skir­tingų ša­lių vai­kus ir jau­nimą liau­diš­kam šo­kiui su­bu­riantį fes­ti­valį, ku­ris yra tapęs neats­ki­ria­ma Plungės kultū­ri­nio gy­ve­ni­mo da­li­mi, pra­dėjo jo šei­mi­nin­kai – Plungės kultū­ros cent­ro vaikų ir jau­ni­mo liau­diškų šo­kių stu­di­ja „Su­var­tu­kas“, kaip vi­sa­da, do­va­nojęs gra­žiau­sius sa­vo šo­kius.
Be jo, Lie­tu­vai at­sto­va­vo Šiau­lių mies­to „Jo­va­ro“ pro­gim­na­zi­jos ir „Didžd­va­rio“ gim­na­zi­jos vaikų ir jau­ni­mo šo­kių stu­di­ja „Šėlti­nis“, Gargždų kultū­ros cent­ro šo­kių stu­di­ja „Trep­siu­kas“, Vil­ka­viš­kio vaikų ir jau­ni­mo cent­ro šo­kių stu­di­ja „Vy­želė“, Ma­žei­kių cho­reog­ra­fi­jos mo­kyk­los vaikų ir jau­ni­mo šo­kių stu­di­ja „Kauš­ku­tis“ bei Ša­kių kultū­ros cent­ro šo­kių grupė „Pynė“, prie kom­piu­te­rių ar iš­ma­niųjų te­le­fonų ek­ranų su­sėdu­siems žiū­ro­vams do­va­noję sa­vo kraš­to kultūrą at­spin­din­čius šo­kius.
Fes­ti­va­ly­je – net egip­tie­čiai šokė­jai
Liau­diš­ko šo­kio rit­mu su­ko­si ir sve­čiai: tre­čią­kart fes­ti­va­ly­je da­ly­vavęs vie­nas ge­riau­sių Bal­ta­ru­si­jos vaikų ir jau­ni­mo tau­ti­nio šo­kio ko­lek­tyvų „Ča­ba­rok“ bei liau­dies dainų ir šo­kių an­samb­lis „Lub­lin“ iš Len­ki­jos.
Ne pirmą kartą „Laisvės vaikų“ pro­gramą pa­puošė ir ko­lek­ty­vas „Ra­dost“ iš Ser­bi­jos, Uk­rai­nai at­sto­vavęs vaikų bei jau­ni­mo šo­kių an­samb­lis „Da­na“ bei an­samb­lis „Ma­ru­la“ iš Sa­kart­ve­lo.
Nuo­tai­kin­gu pa­si­ro­dy­mu nu­džiu­gi­no ir mūsų bro­liu­kai lat­viai – Bauskės vaikų ir jau­ni­mo cent­ro šo­kių an­samb­lis „Me­me­li­te“. Be šio ko­lek­ty­vo plun­giš­kiai jau ne­įsi­vaiz­duo­ja šio fes­ti­va­lio.
Sa­vo tau­ti­nio šo­kio bei ap­da­ro grožį pri­statė ir an­samb­lis „Aliya Gu­li“ iš Ka­zachs­ta­no, ko­lek­ty­vas iš Vo­kie­ti­jos Thiu­rin­gi­jos kraš­to, Ru­dolš­da­to mies­to, liau­dies cho­reog­ra­fi­jos ir mu­zi­kos stu­di­ja „Van­de­loff“ iš Bul­ga­ri­jos, liau­diš­kos mu­zi­kos ir šo­kių an­samb­lis „Nu­fa­rul“ iš Mol­do­vos Res­pub­li­kos pietų ir net egip­tie­čiai šokė­jai – šo­kių stu­di­ja „Am­gyat“.
Pa­sid­žiaugė ne­nutrū­ku­sia tra­di­ci­ja
Pa­si­rod­žius vi­siems ko­lek­ty­vams, svei­ki­ni­mo žodį tarė ir Plungės kultū­ros cent­ro di­rek­to­rius Ro­mas Ma­tu­lis.
„Ko­vo 11-oji – mūsų šird­žių laisvės šventė. La­bai džiau­giuo­si, kad, ne­pai­sant su­dėtin­gos si­tua­ci­jos, fes­ti­va­lis vis tik vyks­ta, šiek tiek ki­taip, šiek tiek nau­jai, bet svar­biau­sia – tra­di­ci­ja, kad ji ne­nutrū­ko“, – kreip­da­ma­sis į fes­ti­va­lio da­ly­vius bei žiū­ro­vus kalbė­jo jis, pa­si­džiaug­da­mas jau še­šio­li­ka metų gy­vuo­jan­čiu fes­ti­va­liu, ku­riuo sie­kia­ma už­tik­rin­ti liau­diškų šo­kių sklaidą.
Di­rek­to­rius li­ko pa­ten­kin­tas net ir pan­de­mi­jos aki­vaiz­do­je ne­nutrū­ku­siu jaunų žmo­nių bend­ra­vi­mu. Jo žod­žiais, kultū­ra ir drau­gystė yra pa­ma­ti­niai kiek­vie­nos ša­lies da­ly­kai.
„Lie­tu­va lais­va tol, kol apie ją ži­no pa­sau­lis, kol bend­rau­ja­me, kol jo­je au­ga lais­vi, ne­prik­lau­so­mi jau­ni žmonės. Dėko­ju vi­siems su mu­mis šven­tu­siems mūsų ša­liai svar­bią datą, pa­si­da­li­nu­siems sa­vo šo­kiu, kūry­ba“, – pri­dūrė R Ma­tu­lis, kar­tu vil­da­ma­sis, jog ki­tais me­tais šokė­jai vie­ni į ki­tus žvelgs gy­vai su­si­tikę Plungė­je.
Plungė­je – ir šven­tinės „va­žiuo­tynės“
Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mybės at­kūri­mo die­na Plungė­je pa­minė­ta ne tik kas­me­ti­niu fes­ti­va­liu „Laisvės vai­kai“. Šven­čiant vieną svar­biau­sių Lie­tu­vos datų, mūsų mies­te, kaip ir kai ku­riuo­se ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se, su­reng­tos „va­žiuo­tynės“, ku­rios pa­keitė įpras­tai vyk­da­vu­sias Ko­vo 11-osios tau­ti­ninkų ei­ty­nes.
Va­di­na­mo­sio­se va­žiuo­tynė­se – au­to­mo­bi­lių pa­ra­de – plun­giš­kiai da­ly­va­vo itin gau­siai. Plungės mies­to gatvė­mis nu­si­driekė il­giau­sia au­to­mo­bi­lių ko­lo­na. Iškėlę Lie­tu­vos tris­pal­ves bei is­to­ri­nes vėlia­vas plun­giš­kiai ren­gi­nio da­ly­viai pir­miau­sia rin­ko­si aikš­telė­je prie bu­vu­sio žir­gy­no. Iš ten ma­ši­nos, ly­di­mos po­li­ci­jos eki­pažų, judė­jo ki­tur, taip svei­kin­da­mos Lie­tuvą šventės pro­ga. Neei­linė ak­ci­ja tiek Plungė­je, tiek vi­so­je ša­ly­je su­traukė dau­gybę da­ly­vių.