Paroda Žemaitijai

Plun­gės kul­tū­ros cent­ro nuo­trau­ka
Sa­vo kū­ry­bą pri­sta­tė (iš kai­rės) V. Si­mu­tis, A. Ve­se­lis, L. Čer­niaus­kas ir A. Ston­kus
Penk­ta­die­nį į Plun­gės kul­tū­ros cent­rą rin­ko­si me­no ger­bė­jai. Juos čia su­kvie­tė Plun­gės kraš­to pro­fe­sio­na­lių dai­li­nin­kų gru­pės „3+“ kū­ry­bos pa­ro­da, šie­met mi­nin­ti sa­vo 15-ąją gy­va­vi­mo su­kak­tį.

Kad Plun­gė – kul­tū­ros lop­šys, ne­drįs­tų gin­čy­tis net di­džiau­si skep­ti­kai. Čia kles­ti tiek mė­gė­jiš­ka, tiek pro­fe­sio­na­li kū­ry­ba. Ne­di­de­lė­je Plun­gės pa­dan­gė­je sa­vo vie­tą yra at­ra­dę ir se­ną­sias mū­sų kraš­to liau­dies tra­di­ci­jas puo­se­lė­jan­tys ko­lek­ty­vai, ir šiuo­lai­ki­nį me­ną pro­pa­guo­jan­čios gru­pės. Plun­gės var­dą gar­si­na vi­sas bū­rys kū­ry­bai ir me­nui nea­be­jin­gų žmo­nių.

Vie­ni to­kių – pui­kiai vi­siems pa­žįs­ta­mi da­li­nin­kai Val­das Si­mu­tis, Al­gi­man­tas Ve­se­lis, Leo­nar­das Čer­niaus­kas ir Al­vy­das Ston­kus. Plun­gės kraš­to pro­fe­sio­na­lių dai­li­nin­kų gru­pei „3+“ pri­klau­san­tys me­ni­nin­kai penk­ta­die­nį vi­suo­me­nę pa­kvie­tė dar kar­tą pa­si­gro­žė­ti jų kū­ry­ba, su­reng­da­mi bend­rą ju­bi­lie­ji­nę – jau pen­kio­lik­tą­ją – pa­ro­dą. Pa­ro­da skir­ta Že­mai­ti­jai, šie­met mi­nin­čiai 800 me­tų ju­bi­lie­jų.

Pris­ta­ty­da­ma pa­ro­dos au­to­rių ket­vir­tu­ką, Plun­gės kul­tū­ros cent­ro tau­to­dai­li­nin­kų ku­ra­to­rė Jo­lan­ta Mil­te­nė sa­kė, jog vi­si au­to­riai – lais­vi kū­rė­jai, ne­pri­si­ri­šę prie ku­rios nors vie­nos me­no rū­šies. Pa­vyz­džiui, L. Čer­niaus­kas vi­siems ži­no­mas ir kaip ta­py­to­jas, ir kaip me­džio meist­ras. Įvai­ria­pu­sis kū­rė­jas ir V. Si­mu­tis, ku­ris ne tik dai­li­nin­kas ir gra­fi­kas, bet ir pe­da­go­gas.

Pa­tys pa­ro­dos au­to­riai ne­bu­vo lin­kę pa­si­ner­ti į kal­bas. Ra­gin­da­mi ap­žiū­rė­ti jų dar­bus, kiek­vie­na­me iš jų at­ras­ti kaž­ką ar­ti­mo, sa­vo, jie ti­ki­no, jog la­biau nei kal­bė­ti jiems se­ka­si kur­ti.

Tik A. Ston­kus bu­vo kiek iš­kal­bin­ges­nis. Dai­li­nin­kas ti­ki­no esąs la­bai lai­min­gas bū­da­mas „3+“ gru­pės na­riu. Tik ap­gai­les­ta­vo, kad kū­ry­bą skriau­džia jai ski­ria­mo lai­ko at­žvil­giu. Di­džią­ją jo lai­ko da­lį „su­val­go“ su nuo­sa­vu vers­lu su­si­ję rei­ka­lai. Ne­pai­sant to, dai­li­nin­kas vy­lė­si atei­ty­je vi­sus pa­kvies­ti į as­me­ni­nę pa­ro­dą.

J. Mil­te­nė lin­kė­jo, kad ši gi­liai šir­dy­je ru­se­nan­ti vil­tis iš­si­pil­dy­tų. Gra­žių žo­džių ji ne­gai­lė­jo ir kie­tiems pa­ro­dos au­to­riams, lin­kė­da­ma vi­sam ket­ver­tui gy­ven­ti kū­ry­ba, jos tei­kia­mu džiaugs­mu ir da­lin­tis sa­vo dar­bo vai­siais su vi­suo­me­ne.

O „Že­mai­tis“ sa­vo ruož­tu pri­me­na, kad pro­fe­sio­na­lių dai­li­nin­kų gru­pė „3+“ su­si­kū­rė 2003-ai­siais. Ją įkū­rė ke­tu­ri dai­li­nin­kai – L. Čer­niaus­kas, V. Si­mu­tis, A. Ve­se­lis ir Vi­li­mas Ket­vir­tis. Nors gru­pę su­da­ro ke­tu­ri kū­rė­jai, pa­va­di­ni­me pui­kuo­ja­si tre­je­tas. Anot dai­li­nin­kų, šis skai­čius sim­bo­li­zuo­ja tris tai­ko­mo­sios dai­lės rū­šis – ta­py­bą, gra­fi­ką ir skulp­tū­rą. O pliu­sas reiš­kia, jog gru­pė­je lau­kia­mi ir ki­tų me­no ša­kų at­sto­vai.