Naujausios
Parodos siekiai
Prie mūsiškių kūrėjų būtų galima priskirti ir Plungės ar Rietavo krašte gimusius, tačiau šiuo metu kitur gyvenančius bei kuriančius menininkus – Plungėje gimusius Gediminą Endriekų, Giedrę Bulotaitę-Jurkūnienę, Irminą Dūdėnienę ir Aureliją Šimkutę, iš Jaupėnų kilusią Konstanciją Dzimidavičienę bei Rietavo išaugintą Adelbertą Nedzelskį. Jie, kaip ir jų kolegos, turėjo įgyvendinti parodos rengėjo – Žemaičių dailės muziejaus – iškeltą ambicingą tikslą – atskleisti vaizdinį, kuris taptų vienijančiu žemaitiško meno pasakojimu.
Šiandien, peržvelgus Pasaulio žemaičių dailės parodų istoriją, siekiančią 1989-uosius, galima tik pasidžiaugti, kaip šios parodos išaugo. Nuo pirmųjų parodų siekio sugrąžinti į Tėvynę plačiai po pasaulį išsibarsčiusius profesionalių žemaičių dailininkų kūrybos vaisius pereita prie atskirų temų. Štai šiemet kviesta duoklę atiduoti gimtajam kraštui – Žemaitijai, savo darbuose perteikiant jos išskirtinumą.
Ne ką menkesnių užmojų būta ir 2016-aisiais, rengiant Septintąją pasaulio žemaičių dailės parodą. Tąkart, pasitelkiant meną, norėta deramai paminėti Saulės mūšį. Dar anksčiau – 2012-aisiais – šia paroda paminėtas Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejus. Ir taip kaskart – vis nauji planai, siekiai, kuriems tapti „kūnu“ padeda žemaičiai kūrėjai, į Plungėje rengiamas parodas suvežantys brangiausią savo turtą – kūrybą.
Žvilgsnis į Žemaitiją
Rengiant Pasaulio žemaičių dailės parodas pluša ne tik Žemaičių dailės muziejus, bet ir būrys pagalbininkų. Šiemet muziejui talkino keturi parodos kuratoriai – Goda Giedraitytė, globojanti profesionaliąją vaizduojamąją ir taikomąją dailę, Juozas Laivys ir dr. Aušra Trakšelytė, parodoje pristatantys šiuolaikinio meno projektą „Pokalbiai su gamta“, bei Sigita Dacienė, atstovaujanti tautodailės menui.
G. Giedraitytė pastebėjo, kad daugelis kūrėjų Žemaitiją visų pirma sieja su gamta. Dominuoja peizažas, kaimo paveikslas ar jo aplinkos atributai, piliakalnio ar pilies kuorų vaizdinys. Parodos kuratorė atkreipė dėmesį ir į tai, kad gamtovaizdžiai dažnu atveju – ilgesingai tušti. Vienur – nes nusilenkiama gamtos didybei, kitur – dėl nenumaldomai užmarštin tekančio laiko. Ir vos vienas kitas portretas, tarp kurių autorių – ir iš Plungės kilusi G. Bulotaitė-Jurkūnienė. Jos kurtas portretas, kuriame vaizduojamas Petras Cidzikas, žinomas kaip Laisvės kovotojas, abejingų nepaliko. Priežastis – iš portreto it tikros žvelgiančios akys...
Anot kuratorės, daugelis savo darbuose permąstė, išryškino ar kitaip atskleidė vaizdinius ir vietas, kurie tapatinami ar tiesiogiai siejami su Žemaitijos, kaip istorinio, etninio, kultūrinio regiono, reprezentacija. Tačiau nemažai autorių leidosi į nevaržomas prisiminimų interpretacijas.
Gausiausia – tapybos kolekcija
Parodos lankytojai netruko pastebėti, kad gausiausia joje tapybos darbų, kuriuos papildo svarus taikomųjų menų – metalo meno, tekstilės, keramikos, mažosios plastikos – rinkinys. Didžioji dalis tapytojų tęsia lietuviškos koloristinės tapybos mokyklos tradiciją – ekspresyvus potėpis, žemės spalvų paletė, drobė ir sodrus aliejus...
Solidžiai parodoje prisistato ir metalo darbų kūrėjai, neatsilieka ir kuriantieji iš keramikos bei mažosios plastikos. O kur dar grafikai, kurių kolekcija, kad ir negausi, tačiau puikiai saugo piešinio linijos subtilumą, linoraižinio, akvatintos ar oforto technikų tradicijas, leisdama pažinti visapusišką lietuviškos grafikos aruodą. Lygiai tokia pati situacija ir tekstilės ekspozicijoje. Vos keli autoriai, bet kiekvienas prisistato autentiškai.
Apie visus parodos dalyvius kuratorė atsiliepė gražiai, pažymėdama ne tik skirtingai perteiktą jų žvilgsnį į Žemaitiją, bet ir skirtingą pačių menininkų amžių. Tarp 90 parodos dalyvių – nuo brandžių, jau savo vardus šios parodos istorijoje įsirašiusių kūrėjų iki jaunų, profesinę karjerą dar tik pradedančių autorių.
„Grožis išgelbės pasaulį“
Išskirtine paroda, sukvietusia beveik šimtą menininkų, džiaugėsi ne tik renginį vedęs Žemaičių dailės muziejaus direktorius A. Bakanauskas, jo pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė, parodos kuratoriai, bet ir būrys svečių, tarp kurių – Seimo Žemaičių laikinosios grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, kiti centrinės ir vietos valdžios atstovai. Visi džiaugėsi išties neeiliniu renginiu, kai vienu metu galima susipažinti su tokia gausa darbų, meno rūšimis, žanrais ir net pačiais kūrėjais.
Prie sveikinimo prisidėjo ir Plungės šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas Vytautas Gedvainis, kurio žodžiais, grožis, o šiuo atveju – menas, išgelbės pasaulį.
Gražiai apie Plungėje rengiamą parodą atsiliepė ir Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Goda Bogdanienė, pasak kurios menas, cituojant filosofą Fridrichą Nyčę, yra tai, kas mums leidžia išgyventi tikrovę. Pirmininkė pasidžiaugė, kad dauguma parodos autorių – jos vadovaujamos sąjungos nariai.
Žodžiui pakviestas ir Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos atstovas Virginijus Jocys, Žemaičių dailės muziejui perdavęs pirmininkės padėką už nepailstamą darbą, buriant pasaulio žemaičių dailininkų bendruomenę ir palaikant jos ryšį su gimtąja žeme, bei tapytojas, dailės pedagogas bei kritikas Aloyzas Stasiulevičius, prisiminęs pirmąsias Pasaulio žemaičių dailės parodas. Pasak jo, žemaičiai buvo, yra ir bus kūrybingi.
Po sveikinimo kalbų, prisiminimų apdovanoti šiųmetinės parodos laureatai. Specialus klubo „Oginskių dvaro bičiuliai“ prizas už tapybos darbus „Aukso veršis“, „Archyvas ant žaidimų stalo“ ir „Raudona valtis“ įteiktas Medai Norbutaitei.
Alfonsas Čepauskas apdovanotas už klasikinę grafinę raišką ir ištikimybę žemaitiškai dvasiai. Antanui Olbutui atiteko apdovanojimas už minties gelmę per lakonišką formą. O štai Antanas Šeronas pagerbtas už pagarbą tradicijoms ir temos aktualizavimą.
Prieš pakviečiant apžiūrėti išties įspūdingą parodą, susirinkusiesiems dar vieną muzikinę dovaną skyrė Šiaulių kamerinis choras „Polifonija“. Vėliau, pasigrožėjus eksponatais, visI parodos dalyviai įsiamžino bendroje nuotraukoje.
