Poeto 99-ąsias gimimo metines minint

Ri­mos JO­KU­BAUS­KIENĖS nuo­trau­kos
Mi­nint V. Ma­čer­nio gi­mi­mo me­ti­nes, tra­di­ciš­kai ap­lan­ky­tas jo ka­pas
„Vytautas Mačernis gyveno kaip meteoras: staiga pasirodė, sušvito ir lygiai taip pat staiga dingo neįžvelgiamybėje. <...> Todėl man, gerai pažinusiam Mačernį gyvą, šiandien atrodo, kad jo tamsiose ir liūdnai drėgnose akyse, visame palinkusiame, tarytum kūdikiškame pavidale jau tada buvo kažkas būdinga visiems anksti mirusiems poetams. Ir didelis jo poezijos pasisekimas gyvam tebesant – tarsi paties likimo atlyginimas, ciniškas atlyginimas už tai, kad jam tik taip trumpai tebuvo leista maitintis, jo paties žodžiais tariant, „geriausiais žemės vaisiais““, – apie mūsų kraštietį yra pasakęs jo bendramokslis, taip pat poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas.
Daug gražių žodžių apie talentingą plunksnos meistrą nuskambėjo ir praėjusį penktadienį Šarnelėje, minint 99-ąsias jo gimimo metines.

Kitąmet – šimtmetis

Bent menkiausią ryšį su literatūra, poezija turintis žmogus turėtų žinoti, jog Šarnelėje gimęs V. Mačernis – jauniausias mūsų literatūros klasikas, kurį drąsiai galima tituluoti naujosios lietuvių poezijos pradininku bei vienu pačių reikšmingiausių savo kartos poetų, pasižymėjusių dideliu talentu sudėlioti mintis taip, kad jos paliestų net šalčiausią širdį.

Kitąmet mūsų kraštietis švęstų garbingą šimto metų jubiliejų. Gaila, bet negailestingas likimas poetui buvo atseikėjęs vos ketvirtį šio gražaus skaičiaus. Dvidešimt ketvirtus metus ėjusio Vytauto gyvybę pakirto rusų tanko paleisto užtaiso skeveldra. Jau nebėra gyvų jo amžininkų bei artimųjų, kurie jį prisimintų kasdienybėje, palinkusį virš rankraščių, ar vaikštantį su knyga gimtosios Šarnelės palaukėmis.

Minėjimas prie amžinojo poilsio vietos

Bet užtat kalvariškiai ir šarneliškiai atsakingai puoselėja savo kraštiečio atminimą. Jie kiekvienais metais, birželio 5-ąją, poeto gimimo dieną, Šarnelėje rengia minėjimą, kurio metu aplankomas V. Mačernio kapas, prisimenamas jo trumpas, bet reikšmingas gyvenimas bei kūrybinis palikimas.

Panašaus scenarijaus laikytasi ir per praėjusį penktadienį vykusią šventę. Kaip ir kasmet, V. Mačerniui skirta diena prasidėjo nuo kelionės prie jo kapvietės. Šalia jos sustojus buvo sukalbėta nuoširdi malda.

Vieta, kurioje amžinojo poilsio atgulė poetas, – išties įspūdinga, ant tėviškės kalnelio, tarp medžių. V. Mačernio kūrybos gerbėjai žino, jog Žvyrinėlio kalnelis, apsuptas aukštų pušų, eglių ir ąžuolų, buvo jo labai mėgstamas.

Vėliau visi rinkosi beržynėlyje prie šeštosios akmeninės vizijos, kur parodyta poetinė-muzikinė kompozicija „Laiškai iš Šarnelės“. Iš žemės žvelgiančios akmeninės plokštelės įkurdintos mėgstamiausiose V. Mačernio vietose. Šeštoje vizijų plokštėje užrašyta: „Sodybą gaubė vasaros šilta naktis“.

Apdovanojo jaunuosius rašytojus

Minint V. Mačernio gimimo metines, jau ne pirmus metus surengtas ir jaunojo kūrėjo konkursas „Sapnuojančio medžio pavėsy“. Jo laimėtojai – jaunieji rašytojai – apdovanojami piniginiais prizais. Iškilmės vyksta taip pat Šarnelėje. Kitaip ir būti negalėtų, mat didžioji V. Mačernio poezijos dalis gimė būtent čia: iš 209 mums žinomų jo eilėraščių apie 200 sukurta poeto tėviškėje.

Šalia Šarnelės bendruomenės namų surengtoje apdovanojimų ceremonijoje paskelbta, kad pirmosios vietos nugalėtoja prozos grupėje, komisijos sprendimu, tapo Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos moksleivė Ema Paulauskaitė, parašiusi novelę „Pažadas“. Antroji vieta atiteko Vilniaus universiteto studentei Agnei Zėringytei, kuri konkursui atsiuntė kūrinį „Baltos varnos“. O Marta Rulytė, parašiusi trumpą pasakojimą „Susitikimas“, džiaugėsi užėmusi trečiąją vietą.

Poezijos grupėje pirmąją vietą laimėjo Plungės „Saulės“ gimnazijos mokinė Audra Kvedaraitė, komisiją sužavėjusi kūriniu „Trys sonetai Vytautui“. Ne ką mažesnį įspūdį paliko ir Palangos senosios gimnazijos gimnazistės Mūzos Olimpijos Svetickaitės kūrinys „Dienos laimikiai“ – jam skirta antroji vieta.

Jaunųjų talentų kūrinius vertino rašytojos Aldonos Ruseckaitės pirmininkaujama komisija. Prizus konkurso dalyviams įsteigė Vidmanto Jonikos labdaros fondas. Pirmosios vietos laimėtojai apdovanoti 200 eurų, antrosios – 100 eurų premijomis. Trečiajai vietai skirtas 50 eurų prizas.