Užgavėnių linksmybės neaplenkė ir mūsų krašto

Vla­do GAU­DIE­ŠIAUS nuo­trau­ka
Plateliškiai ir šįkart sužibėjo savo Užgavėnėmis
Būriai įmant­riai ap­si­tai­siu­sių per­si­rengė­lių, ma­lo­niai nosį ku­te­nan­tis blynų kva­pas, žo­lelė­mis dvel­kian­ti ar­ba­ta, pu­to­jan­ti gi­ra, čirš­kian­čių deš­re­lių aro­ma­tas, tran­ki mu­zi­ka, smagūs šo­kiais, jų rit­mu be­si­su­kan­tys švarkų skver­nai bei vėjy­je be­si­plaiks­tan­tys si­jo­nai, lau­žo liepsnų lai­žo­mos Morės, links­mo juo­ko ly­di­mos šėlionės ir pa­ti ge­riau­sia nuo­tai­ka, ku­ria spin­du­lia­vo tiek ma­žas, tiek di­de­lis, tiek jau­nas, tiek se­nas. Taip trum­pai būtų ga­li­ma api­būdin­ti ant­ra­dienį nu­šur­mu­lia­vu­sias Už­gavė­nes, ku­rioms net žie­ma nu­tarė su­grįžti, pa­le­pin­da­ma snie­gu.

Gon­din­gos pa­pėdėje

Tra­di­cinės Už­gavėnės

Pla­te­lius be jo­kios sąžinės grau­ža­ties ga­li­ma pa­krikš­ty­ti Už­gavė­nių sos­ti­ne. Žie­mos pa­lydų šventė šia­me mies­te­ly­je ka­ra­liau­ja net dvi die­nas. Pir­ma­dienį po Pla­te­lius siautė ma­žie­ji per­si­rengė­liai, o kitą­dien juos pa­keitė di­die­ji, smal­suo­lius žavėję sa­vo mar­gas­pal­viais ap­rėdais, links­mo­mis dai­no­mis ir šo­kiais bei sma­giais po­kštais.

Už­gavė­nių ant­ra­die­nis Pla­te­liuo­se, kaip ir kas­met, pra­si­dėjo nuo anks­ty­vo ry­to, kuo­met į mies­te­lio gat­ves ark­lio trau­kia­mu ve­ži­mu pa­si­lei­do did­žiulė per­si­rengė­lių kom­pa­ni­ja – dak­ta­rai, gil­tinės, vel­niai, ožiai, či­go­nai, ves­tu­vi­nin­kai. Plėšda­mi vieną už kitą gra­žes­nes dai­nas jie siautė­jo po so­dy­bas, ra­gin­da­mi jų šei­mi­nin­kus pa­dėti grei­čiau pri­si­kvies­ti pa­va­sarį.

Pa­sis­ve­čiavę ap­lin­kinė­se gy­ven­vietėse, va­ka­rop pla­te­liš­kiai su­gužė­jo į mies­te­lio aikštę. Iš jos gau­si per­si­rengė­lių svi­ta pa­traukė prie bu­vu­sios Pla­te­lių dva­ro jau­jos, kur visų laukė siau­tu­lin­ga šventė, gardūs bly­nai ir ki­ti skanės­tai. Ži­no­ma, neap­siei­ta ir be Morės de­gi­ni­mo tra­di­ci­jos.

Prie šven­čian­čių pla­te­liš­kių va­ka­re pri­si­jungė ir iš ki­tur at­vykę per­si­rengė­liai. Kal­va­riš­kiai kar­tu su sa­vi­mi at­si­tempė net za­po­ro­žietį su ja­me įtai­sy­tu gri­liu, ku­ria­me čirškė­jo gard­žios deš­relės.

Šventė ir plun­giš­kiai

Links­my­bių ne­trūko ir Plungė­je. Se­na­mies­čio aikštė­je įsikūrė vi­sas Už­gavė­nių mies­te­lis, kvietęs įsit­rauk­ti į vie­nos teat­ra­liš­kiau­sių metų šven­čių sūkurį. Nors li­kus ke­lioms die­noms iki šventės juo­kau­ta, kad nėra žie­mos, tad ne­bus ir ko va­ry­ti iš kie­mo, bet ant­ra­dienį ėmė ir pa­sni­go. Tad Už­gavė­nių linksmybių da­ly­vių nuo­tai­ka bu­vo pui­ki.

Plun­giš­kiai sakė, kad jų Už­gavėnės – so­čiau­sios, nes už­sukęs į Se­na­mies­čio aikštę, ku­rio­je bu­vo įsi­tai­siu­si ir Morė, galė­jai pa­ska­nau­ti ne tik uo­gie­ne gar­dintų blynų, bet ir ką tik iš­keptų stintų.

Šėlionės Rie­ta­ve

Neat­si­li­ko ir Rie­ta­vas, vi­sus su­kvietęs į Laisvės aikštę.

Pat­riukš­mavę, pa­šokę ir pa­dai­navę, vi­si Už­gavė­nių blynų pa­ska­na­vo. Prieš tra­di­cinę kovą pa­si­stip­ri­no ir Ka­na­pi­nis bei La­ši­ni­nis. Sma­gios šėlionės Rie­ta­ve baigė­si pa­šne­ke­siais prie lau­žo, ku­ris sa­vo lieps­no­se pa­skan­di­no blo­gy­bių blo­gy­be va­di­namą Morę. Pa­sak rie­ta­viš­kių, kar­tu su ja su­degė ir vi­sos ne­gan­dos, tad me­tai bus tik ge­ri.