Vienu žingsneliu priekyje

Ni­jolės JAN­KU­VIENĖS nuo­trau­ka
Grumb­lių kai­mo bib­lio­te­kos šeimininkė Sigutė Jackevičienė skaitytojus vilioja ne tik naujomis knygomis, bet ir įvairiais renginiais
Kasmet gegužės 7-ąją Lietuva mini Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Įprastai jai skirti renginiai vykdavo visą savaitę, o šiemet ši diena paminėta tyliai – be susitikimų, renginių, skaitymo konkursų ar parodų atidarymų. Ketvirtadienį savo profesinę šventę minėjo žurnalistai. Virtualūs sveikinimai taip pat skriejo rašytojams bei bibliotekininkams. Vieni kitiems linkėjo lengvos plunksnos, stiprybės, ištvermės, o svarbiausia – skaitytojų gausos. Šia proga mintimis apie knygos reikšmę, šiandieninę biblioteką ir bibliotekininko profesiją kalbėjomės su Grumblių kaimo bibliotekininke, Lietuvos bibliotekų draugijos Plungės skyriaus pirmininke Sigute Jackevičiene.

Veterinarijos gydytojo profesija liko tik svajonėse

Grumblių kaimo bibliotekos istorija prasidėjo 1968 metais, kai ji pradėjo veikti privačiame Vaclovo Jurčio name ir vadinosi Raišaičių biblioteka. Pirmoji šio kaimo bibliotekininkė buvo Regina Grimalienė. Bėgo metai, biblioteka kraustėsi iš vieno pastato į kitą. Viena po kitos keitėsi ir bibliotekininkės. 2002 metais persikelta į dabartines patalpas – Grumblių pradinės mokyklos antrą aukštą. Nuo 2008-ųjų čia šeimininkauja grumbliškė S. Jackevičienė.

Sigutė prisiminė, kad jos pačios pažintis su biblioteka prasidėjo, kai kaimo bibliotekininke dirbo Stasė Jurčienė. Labai geros jos būta, nes knygų pasiimti jai leisdavo daugiau nei galima. Bet vaikystėje, o juo labiau jaunystėje pašnekovė tikrai nebuvo uoli knygų skaitytoja. Skaitė tiek, kiek buvo privaloma mokantis.

Krimsdama mokslus Grumblių pradinėje, o vėliau Stanelių pagrindinėje mokykloje ji net negalvojo, kad likimas ruošia malonią staigmeną. Net gražiausiuose sapnuose nesapnavo, kad pati darbuosis bibliotekoje, lauks skaitytojų ir džiaugsis skaitančiųjų gausa.

Nuo pat mažumės mylinti gyvūnus, savo ateitį Sigutė siejo su išsvajotu veterinarijos gydytojos darbu. Bet svajonė padėti gyvūnams taip ir liko svajone. Baigusi Stanelių pagrindinę mokyklą, mergina išvyko mokytis į Klaipėdą. Uostamiestyje įgijo administratorės profesiją, po to Klaipėdos valstybinėje kolegijoje studijavo socialinę pedagogiką. Po studijų porą metų Plungėje dirbo administratore, o atsiradus laisvai darbo vietai Grumblių kaimo bibliotekoje, nutarė save išbandyti čia.

Dulkių kamuoliai, dažų kvapas ir nauja pradžia

Dirbti Grumbliuose moteris pradėjo tada, kai bibliotekoje buvo pats kapitalinio remonto įkarštis. Tuo metu atnaujinti visi Plungės viešosios bibliotekos filialai. Pakeitus senus langus, duris ir grindis, perdažius sienas, sutvarkius laiptinę, įkurdinus tris naujus kompiuterius lankytojams, įvedus internetą, Grumblių kaimo biblioteka jau nė iš tolo nepriminė ankstesnės. Ji tapo jauki, šilta ir šiuolaikiška.

Sigutė prisimena, kad tuo pat metu lūžis įvyko ir bibliotekininko profesijoje. Kitados niekam neįdomi, visuomenės nuvertinta, ji tapo patraukli, įdomi ir garbinga. „Man patinka mano darbas, nes jis įvairiapusis. Čia aš turiu galimybę tobulėti. Labai džiaugiuosi, kad pavyko įsidarbinti būtent Grumbliuose, kur aš pati užaugau, pažįstu visus kaimo žmones ir visada stengiuosi jiems padėti. Jaučiu, kad sėdžiu savo rogėse“, – neabejoja grumbliškė.

Šiandien Grumblių biblioteka sėkmingai veikia. Yra lankoma ir kaimo bendruomenės palankiai vertinama. Pasak moters, grumbliškiai dar turi noro, o ir laiko knygai atranda. Uolesnės skaitytojos vis tik yra kaimo moterys. Ir vyresnioji skaitytojų karta gerokai lenkia jaunimą. Bet čia jau kita problema...Emigracija neaplenkė ir Grumblių kaimo, todėl vaikų skaičius paskutiniais metais labai sumažėjo.

Koja kojon su naujovėmis

Pasak Sigutės, biblioteka – ne tik knygų lentynos... Tiesa, pirmiausia jos, saugančios knygose sukauptas žinias ir mintis. Užsidarius pašto skyriams, kaimo gyventojai į biblioteką vis dažniau užsuka pavartyti ir rajoninę spaudą.

Dabar visi naudojasi elektroniniais skaitytojo pažymėjimais. Knygų išdavimas, grąžinimas ar pratęsimas automatizuoti, bet bibliotekininko darbas tuo tikrai neapsiriboja.

Bendradarbiaudama su Grumblių pradinio ugdymo skyriaus mokytoja Daina Zabityte, Sigutė organizuoja daug renginių, mokymų, išvykų mokinukams, nors neretai moterims vaikus į ekskursijas tenka vežti savo transportu ir savo lėšomis. Jaunimą bibliotekon ji pritraukia rengdama jiems išvykas dviračiais. O kaimo senjorams dažnu atveju Sigutė tampa tikrų tikriausia knygneše. Dėl sveikatos problemų atstumas iki bibliotekos, o ir antras aukštas jiems jau sunkiai įveikiamas.

Moteris juokauja, kad per tuos dvylika metų darbo bibliotekoje ji baigė daug įvairiausių mokymų ir kursų. Įvairiais būdais gausino savo žinių bagažą, kėlė kvalifikaciją. Sako iš pat pradžių supratusi, kad dėmesį patrauks, sudomins ir paskatins dažniau užsukti į biblioteką tik būdama vienu žingsneliu priekyje savo skaitytojų. Juk bibliotekininkas šiandien turi sugebėti ne tik parinkti skaitytojui knygas, bet ir išmanyti kompiuterinį raštingumą, renginių organizavimą, fotografiją, psichologiją ir dar daug kitų dalykų.

Praėjusiais metais Plungėje organizuoti Manto Viržinto fotografijos kursai buvo vieni paskutiniųjų, kuriuos grumbliškė pasiryžo lankyti. Ir tai pasiteisino su kaupu. Bibliotekoje dažnai vyksta įvairūs renginiai, mokymai ir vakaronės. Pasičiupusi fotoaparatą, Sigutė pati viską fotografuoja, po to kelia į socialinius tinklus. Taip apie bibliotekos veiklą sužino vis daugiau žmonių.

„Viskas gyvenime priklauso nuo požiūrio. Kiek sugebėsi būti atviras į biblioteką atėjusiam žmogui, kad čia jis jaustųsi savas, laukiamas, rastų savo knygą ar erdvę saviraiškai. Nuo kiekvieno žmogaus priklauso, ar savo darbą jis dirbs atsainiai, ar motyvuotai. Tikriausiai yra ir tokių bibliotekininkų, kurie gali sau leisti sėdėti sudėję rankas ir nieko neveikti. Bet viliuosi, kad tokių – tik vienetai.“

Pusantro mėnesio trukusi kultūrinė izoliacija

Nuo kovo 16 dienos šalyje tebesitęsiantis karantinas pakeitė ir bibliotekos lankytojų gyvenimą. Dažnam kilo klausimas, ką veikti namuose? Daugelis turi kompiuterius, tad bibliotekos vienos pirmųjų suskubo kviesti skaityti elektronines knygas, lankytis virtualiose parodose, žiūrėti filmus. Sigutė taip pat atrinko ir socialiniame tinkle pasiūlė nuorodas įvairaus amžiaus žmonėms.

Daug iššūkių ir pokyčių įnešė ši pandemija ir karantinas, bet savo skaitytojų moteris prašo nesibaiminti, nes knygų priėmimas ir išdavimas bibliotekose dabar vyksta bekontakčiu būdu. Grąžintos knygos karantinuojamos. Atskiroje patalpoje jos guli specialiose dėžėse tris dienas. Tik pasibaigus karantinui grąžinamos atgal į lentynas.

Mums besikalbant subliūkšta dar vienas mitas, kad kaimų bibliotekų lentynose – vien tik senos knygos. Grumbliškė mikliai suskaičiuoja, kad per metus jos vadovaujamo filialo fondas pasipildo maždaug 200 naujų knygų. Sigutė stengiasi užsakyti tokias, kokių pageidauja jos skaitytojai.

Pasipildant knygų lentynoms, iškyla dilema, ką daryti su jau pasenusiais leidiniais? Su „senutėmis“ tenka atsisveikinti, o tai pasirodo esantis ypač skausmingas reikalas. Kai kurios į makulatūrą taip ir nenukeliauja, o apsigyvena Sigutės surastuose naujuose namuose.

Dabar biblioteka laukia ne tik karantino pabaigos, bet ir atsinaujinimo. Dar šiemet Grumblių biblioteką turėtų pasiekti nauji kompiuteriai. Labai laukiamas ir vaizdo projektorius, kurį biblioteka panaudos filmų vakarams lauke. Būtų gerai ir naujos knygų lentynos, ir žaliuzės bibliotekos langams.

Bet moteris tuoj skuba pridurti, kad senos lentynos ir pliki langai – anokia bėda. Lentynas juk galima perdažyti, o langų problemą šią žiemą ji išsprendė labai išradingai. Iš popieriaus iškarpiusi sniego pūkelius primenančius karpinius ir juos suvėrusi ant siūlo pasigamino savotišką žaliuzių imitaciją. Gražu ir išradinga. O svarbiausia, kad užkrečia noru kurti bei gražinti savo aplinką ir kitus.

„Labiausiai noriu, kad į biblioteką grįžtų skaitytojai, kad čia vėl vyktų renginiai, o kaime tekėtų ankstesnis gyvenimas su savo šurmuliu, su ilgais pasisėdėjimais vakarais ir su žmonių šypsenomis“, – vardino Sigutė. Atsisveikindamos sutarėme, kad gyvenimas netrukus vėl stos į senas vėžes, tad grumbliškės norams lemta išsipildyti.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.