Visas metų triūsas pristatytas virtualiai

Me­tai pra­si­dėjo gra­žiais pla­nais
Praė­ju­sių metų pra­džio­je klu­bo „Žybt“ fo­tog­ra­fai apie „kaž­kur“ sklan­dantį vi­rusą per­ne­lyg daug ne­gal­vo­jo. 2020-uo­sius pa­skel­bus Tau­to­dailės ir Pa­vel­do me­tais, nu­spręsta, kad klu­bas tęs 2019 m. pra­dėtą pro­jektą „Že­mai­čių me­ni­nin­kai, jų dirb­tuvės ir dar­bai“, o tuo pa­čiu rinks med­žiagą nau­jam – „Že­mai­čio ko­das“. Tad me­tus fo­tog­ra­fai pra­dėjo turė­da­mi aiškų tikslą – ap­lan­ky­ti kuo dau­giau tau­to­dai­li­ninkų, įam­žin­ti jų dar­bus ir atei­ties kar­toms pa­lik­ti tai, kas yra tra­pu, grei­tai nyks­ta ir pra­ran­da au­ten­tiką.
Pa­va­sa­riui ir va­sa­rai su­dėlio­ti apy­tiks­liai pla­nai ir fo­to­žy­gių da­tos. Va­sa­rio mėnesį fo­tog­ra­fai ap­lankė Tel­šių ir Šiau­lių ra­jo­nuo­se ku­rian­čius me­ni­nin­kus, bet tai bu­vo pa­sku­tinė kūry­binė ke­lionė pas mūsų kraš­to auk­sa­ran­kius. Nors iš pra­džių at­rodė, kad nau­jas, ne­ži­no­mas užk­ra­tas Ki­ni­jos sienų ne­įveiks ir Lie­tu­vos ne­pa­sieks, bet ne­tru­kus ta­po aiš­ku, kad vi­ru­sams sienų nėra.
Liūd­na, bet pa­va­sarį ša­ly­je įves­tas ka­ran­ti­nas ak­ty­vią klu­bo veiklą su­stabdė. Ne­li­ko nei no­rin­čiųjų ke­liau­ti, o juo la­biau tų, ku­rie fo­tog­rafų lauktų.
Ka­ran­ti­nas – ne prie­žas­tis sėdėti ir skųstis
No­rint at­si­svei­kin­ti su pra­ėju­siais me­tais, ver­ta juos „pa­su­kio­ti“ iš visų pu­sių. Juk vis tiek neiš­ven­gia­mai apie juos gal­vo­ja­ma. Vie­ni senųjų metų ana­lizę da­ro jau stovė­da­mi ant Naujųjų metų slenks­čio, ki­ti – į juos įžengę. Gra­žią tra­di­ciją me­tus pra­dėti me­ti­ne pa­ro­da – sa­vo­tiš­ka klu­bo na­rių ata­skai­ta, turė­jo ir klu­bas „Žybt“. Įver­tin­ti fo­tog­rafų visų metų triūsą anks­tes­niais me­tais į pa­ro­das su­si­rink­da­vo ne­men­kas būrys fo­tog­rafų bei šio me­no gerbėjų.
Pan­de­mi­ja ne­pa­gailė­jo ir fo­tog­rafų, be jo­kio gai­les­čio su­griau­da­ma jų metų pla­nus. Praė­ju­siais me­tais ne­su­reng­ta tra­di­cinė lau­ko fo­tog­ra­fi­jos pa­ro­da „Fo­toalė­ja 2020“. Ste­buk­las ne­įvy­ko ir klas­tin­gas vi­ru­sas nie­kur ne­din­go nei va­sarą, nei ru­denį. Nors iš pra­džių pa­ro­da nu­kel­ta į ru­denį, bet si­tua­ci­jai ne­gerė­jant, išs­kirs­ty­ta da­li­mis ir eks­po­nuo­ta įvai­rio­se pa­ro­dinė­se erdvė­se.
Ko jau ko, bet me­tinės pa­ro­dos klu­bas nu­sprendė neat­si­sa­ky­ti. Nors vir­tua­li pa­ro­da nie­ka­da neats­tos „gy­vos“, bet ji tu­ri ir savų pliusų. Jos ypač pa­ran­kios tiems, kas dėl di­de­lio nuo­to­lio, svei­ka­tos su­tri­kimų, fi­nan­si­nių pro­blemų ar kitų prie­žas­čių ne­ga­li ap­si­lan­ky­ti sta­cio­na­rio­se pa­ro­do­se. Tad lan­ky­tojų vir­tua­lio­je erdvė­je eks­po­nuo­ja­mos pa­ro­dos papras­tai su­lau­kia daug.
Nors ka­ran­ti­ni­nis lai­ko­tar­pis ir ne­men­kas iššū­kis, ta­čiau fo­tog­ra­fus su­stab­dy­ti nuo kūry­bos jam ne­pa­vy­ko. Tuo galė­jo įsi­ti­kin­ti jau spėję ap­žiūrė­ti pa­rodą. „Žybt“ fo­tog­ra­fai lai­ko­si nuo­monės, kad ka­ran­ti­nas ne prie­žas­tis sėdėti su­dėjus ran­kas ir skųstis.
„Že­mai­čio ko­das“ – kas tai?
Me­tinės pa­ro­dos tiks­las – už­fik­suo­ti senąją ir šiuo­lai­kinę tau­to­dailę, au­ten­tišką že­mai­čių buitį, že­mai­čių pa­veldą, šven­tes, gy­ven­seną, ap­linką, kraš­to­vaizdį. Siek­ta įam­žin­ti ku­rian­čius žmo­nes, že­mai­čių po­rtre­tus, žmo­nių už­siė­mi­mus, in­ter­jerą, dar­bo ir šven­čių aki­mir­kas, vien­kie­mius, kop­ly­čias, kry­žius, baž­ny­čias, bui­ties įran­kius, apei­gas. Vi­sa tai, kas lai­kui bėgant nu­nyks­ta.
Praė­ju­sių metų fo­tog­rafų už­da­vi­nys – pa­lik­ti atei­čiai už­fik­suo­tas že­mai­čių ver­ty­bes. Tad te­mos ir kryp­tys bu­vo aiš­kios. Iš pra­džių pla­nuo­ta fo­tog­ra­fuo­ti gru­pelė­mis, vi­sus me­tus reng­ti fo­to­žy­gius po Plungės kraštą ir visą Že­mai­tiją. Bet vi­ru­sui įsi­siautė­jus kur­ti pa­si­darė per­ne­lyg su­dėtin­ga, todėl pa­ro­dai pa­teik­ta nuo­traukų ir iš ar­chyvų.
Kiek­vie­nas fo­tog­ra­fas yra ne­pa­kar­to­ja­ma kūry­binė la­bo­ra­to­ri­ja, tad ir į me­tinės pa­ro­dos temą vi­si pa­žvelgė skir­tin­gai. Dau­gu­ma į to­li­mas ke­lio­nes ne­si­lei­do, bet ge­rai išš­niukš­tinė­jo jau pa­žįsta­mas apy­lin­kes, ku­rio­se vis vien pa­vy­ko su­ras­ti ne­ma­žai že­mai­tiškų per­liukų.
Aky­la akis tik­riau­siai pa­stebė­jo, kad da­lis nuo­traukų jau ma­ty­tos, mat spa­lio 1 d. dar neuž­baig­ta pa­ro­da bu­vo pri­sta­ty­ta Sei­me. Po to ji iš­ke­lia­vo į Že­mai­ti­jos na­cio­na­linį par­ką, o sau­sio pra­džio­je pri­sta­ty­ta vir­tua­liai.
Pris­ta­ty­tos dvi vir­tua­lios pa­ro­dos
Fo­tok­lu­bas ren­gia ir mėne­si­nius fo­tog­ra­fijų kon­kur­sus, su kiek­vie­nam mėne­siui pa­rink­ta konk­re­čia te­ma. Sau­sio 1-ąją so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ pri­sta­ty­ti „Žybt“ kon­kursų  pir­mo­sios, ant­ro­sios ir tre­čio­sios vietų pri­zi­ninkų dar­bai. Per 2020-uo­sius me­tus fo­tok­lu­be dau­giau­siai pri­zi­nių vietų laimė­jo Ali­na Ča­pienė, kiek ma­žiau – šių ei­lu­čių au­torė Ni­jolė Jan­ku­vienė ir klu­bo va­do­vas Man­tas Vir­žin­tas.
Fo­tog­ra­fai kvie­čia vi­sus, be­si­ža­vin­čius fo­tog­ra­fi­ja, pamėg­ti Plungės ir Rie­ta­vo kraš­to fo­tok­lu­bo „Žybt““ pus­lapį „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­je, su­si­pa­žin­ti su jo veik­la ir ap­lan­ky­ti vir­tua­lias klu­bo pa­ro­das. Kai tik gy­ve­ni­mas stos į se­nas vėžias, me­ni­nin­kai pa­ža­da vi­sus pa­kvies­ti į rea­lią pa­rodą, kur no­rin­tys galės pa­kal­bin­ti ir fo­tog­ra­fijų au­to­rius.