Naujausios
A. Vasiljevo kolekcijų baubas – karai ir kandys
„Didžiausi rūbų priešai – kandys ir karai. Bet jie nesunaikino šio turto“, – sakė ekscentriškasis iš Rusijos atvykęs mados istorikas Aleksandras Vasiljevas, Šiauliuose pristatydamas milijonu litų apdraustą kolekciją „Karalienės Viktorijos laikų mada (1837-1901)“.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Ponios atėjo žiūrėti poniškų rūbų
Ketvirtadienį po pietų į Chaimo Frenkelio vilą rinkosi viena už kitą prašmatnesnės moterys, pudravosi, taisėsi apdarus ir šukuosenas prieš veidrodžius. Į dienos šviesą traukė aksesuarus: iki žemės tįsančius kailius, sages, žvilgančias rankines, taip pat išmaniuosius telefonus ir kompiuterius, kad galėtų save įamžinti prie pristatomos kolekcijos eksponatų.
Į salę įžengęs iš Maskvos atvykęs mados istorikas Aleksandras Vasiljevas sveikinosi su poniomis, šypsojosi ir siuntė bučinius pažįstamoms. Tą vakarą pristatė antrąją surinktų senovinių rūbų ir aksesuarų parodą „Karalienės Viktorijos laikų mada (1837-1901)“. Lygiai prieš metus šiauliečiams buvo atvežęs tokią pat parodą, tačiau kitus modelius.
„Dievinu Ch. Frenkelio vilą – ji puiki. Šitoje erdvėje puikiai atsiskleidžia suknelės, kai kurios čia demonstruojamos pirmą kartą. Dvi mano pagalbininkės ekspozicijai 60 suknelių ir 500 aksesuarų paruošė per 12 dienų. Tai sudėtingas darbas, nes rūbai išlikę nuo 1880 metų“, – plačios šypsenos neslėpdamas sakė mados istorikas.
Kiekvienos suknelės istorija iš mados istoriko lūpų virsdavo epochos atspindžiu: kaip ir kuo gyveno to laikmečio moterys, kokie buvo įpročiai, tradicijos, kaip keitėsi ir transformavosi mada.
„Karalienės Viktorijos laikų madą apima kelios nepriklausomos mados kryptys: romantizmas, antrasis rokokas, miesto mada, modernas. Mada keitėsi kiekvienais metais, kaip ir šiandien“, – sakė mados istorijos žinovas.
Moteriškos laisvės kaina
„Tai laikmetis, kai moteris buvo laimingos, būdamos namuose. Rūpinosi šeima, vyru, vaikais, namais, tačiau nedirbo, neturėjo teisės įgyti išsilavinimą. Šiuolaikinės moterys gali rūkyti viešumoje, vairuoti automobilį, dirbti ir mokytis, bet ar jos tapo laimingesnės?“ – mirktelėjo ponioms A. Vasiljevas.
Mostelėdamas suknelių pusėn mados istorikas patvirtina, kad visų suknelių talijos apimtis – 50 centimetrų, toks buvo visuotinis etalonas. Ir kad tokia apimtis būtų išlaikoma, korsetus verždavo jau metukų sulaukusioms mergaitėms, korsetus nuimdavo „tik prieš mirtį“.
Dieninės, vakarinės, arbatinės, pasivaikščiojimų, vizitinės, vestuvinės suknelės – kūriniai, kuriais aprengta moteris turėjo išmokti grakščiai judėti, sėdėti, šokti.
A. Vasiljevas per akinių viršų pažvelgia į susirinkusias moteris: „Jūs suprantate, kad ant tokios kompozicijos negalima atsisėsti? Damos sėdėdavo pusiau gulomis ant šono. Kitu atveju, suknia susigadins. Judėti apsirengus tokiomis sukniomis – menas“, – šypsojosi žinovas.
Rodydamas sukneles akcentuoja, kad suknelių sagos – ant nugaros. Moterys tuo laikmečiu pačios nesirengdavo. Jas aprengdavo ir nurengdavo tarnaitės. Per dieną pakeisdavo iki septynių suknelių: rytą – peniuarą, vėliau – dieninę, pasivaikščiojimų, vizitų, arbatos, pietų ir vakarinę suknelę.
„Dabar moterų rūbai užsagstomi iš priekio, geriausiu atveju bus nurengta, bet ne aprengta. Tai – moteriškos laisvės kaina“, – sakė mados istorikas.
Spalvų atsiradimas keitė madas
Viktorijos periodu dar nebuvo technikos išgauti ryškias spalvas, kaip, pavyzdžiui, ryškus A. Vasiljevo mėlynas švarkas. Todėl daugelio suknelių spalvos švelnios, pastelinės.
„Jei šiandien gyvename masinės gamybos epochoje, tai tada buvo vertinamas rankų darbas, rūbai buvo vienetiniai, gausu karoliukų, raukinukų, sagučių. Pasiturinčių žmonių namuose buvo siuvėja, skalbėja, o nešiotas sukneles atiduodavo tarnams“, – pasakojo A. Vasiljevas.
Daugelis kolekcijos suknelių atkeliauja iš už Atlanto. Kolekcininkas pasidžiaugia, kad tokie vertingi eksponatai nepražuvo didžiuliuose karuose, kuriuos matė Europa, tačiau aplenkė Ameriką. Apgailestauja, kad laikas negailestingas rūbams.
„Rūbas bijo drėgmės, yra, dūla, ėda kandys, todėl išsaugoti suknias – didžiulis menas. Ilgiausiai gyvena linas, trumpiausiai – šilkas“, – sakė A. Vasiljevas.
Švaros įspūdį kuriančios detalės
A. Vasiljevas pasakojo, jog karalienės Viktorijos valdymo laikotarpiu vyrų buvo 55 procentai, moterų trūko. Pamini, jog pagal to laikmečio supratimą, šeimos vertybė būdavo sūnūs, todėl dažni vaikžudystės atvejai. Tik XX amžiuje dėl karų vyrų ir moterų balansas pasikeitė.
„1850-60 metais karalienė Viktorija pamėgsta Škotiją. Rūbuose, balduose, interjere atsiranda Škotijos motyvų – languotų audinių. Jei tavo rūbai languoti – tu esi stilingas“, – pasakojo A. Vasiljevas.
Jis siūlo atkreipti dėmesį į suknelių rankoves, prie kurių prisiūti baltų nėrinių rankogaliai. Suknelės dėl jų sudėtingų konstrukcijų būdavo neskalbiamos, tačiau, kad išliktų švarios suknelės įspūdis, nuardydavo rankogalius, juos išvirindavo, išskalbdavo ir užsiūdavo atgal.
„Kas daroma, jei ant suknelės atsirasdavo dėmių? Jas atiduodavo perdažyti. Retai suknelę vilkdavosi daugiau negu kartą, nes visi jau ją būdavo matę. Kartais jas perdarydavo papildydami detalėmis, drapiruotėmis“, – pasakojo A. Vasiljevas.
Parodo tuo laiku madingas skrybėlaites, kurių šonai buvo uždari, kad moteris negalėtų dairytis, nes tai – labai nepadoru. Jei išėjo pasivaikščioti, tai tik su kavalieriumi.
Mėlyna spalva, kad nesimatytų rašalo dėmės
A. Vasiljevas paliečia tamsiai mėlynos spalvos suknelę. Tokias sukneles dėvėjo moterys, kurios pradėjo mokytis. 1870 metais moterys Vokietijoje ėmė mokytis medicinos ir pedagogikos.
„Tokias moteris vadindavo mėlynosiomis kojinėmis. Dėl mėlynų suknelių, tokios pat spalvos kojinių ir mėlyno rašalo, kuriuo rašė. Ant tokių suknelių nesimatė rašalo dėmių. Patogu“, – konstatavo žinovas.
Itin nepadoru tuo laikmečiu būdavo į svečius važiuoti pasidabinus prabangia suknele su iškirpte, brangenybėmis. Tokiu būdu galima įžeisti šeimininkę. Jei svečiai priimami namie, tada visas brangenybes, sukneles kad ir kokio prašmatnumo ir brangumo jos būtų, galima demonstruoti.
Atsiradus viešajam transportui, kai moters gyvenimo būdas tampa aktyvesnis, rūbai trumpėja, nelieka šleifų. Sukuriama spalva „Paryžiaus purvas“.
„Paryžiuje vyko intensyvios statybos, bulvaruose buvo daug dulkių. Kad nesimatytų, kaip išsipurvino suknelės, būdavo pasivaikščiojimams vilkimos tokios spalvos suknelės“, – pasakojo A. Vasiljevas.
Greta itin retų kostiumų demonstruojamos skrybėlės, vėduoklės, lietsargiai, rankinės, korsetai, įvairūs papuošalai. Parodoje panaudotos ir XIX amžiaus vidurio – XIX amžiaus pabaigos nuotraukos iš A.Vasiljevui priklausančių rinkinių.
Šiaulių „Aušros“ muziejui patikėtas vertybes galima pamatyti iki 2015 metų kovo 25-osios.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOLEKCIJA: Šiaulių Ch. Frenkelio viloje ekscentriškasis mados istorikas Aleksandras Vasiljevas pristatė milijonu litų apdraustą kolekciją „Karalienės Viktorijos laikų mada (1837-1901)“.
PATARIMAS: „Talijos apimtis – 50 centimetrų, toks buvo visuotinis etalonas. Nustokite valgyti šiandien pat“, – sakė į parodos atidarymą susirinkusioms moterims mados istorikas Aleksandras Vasiljevas.
SUKNELĖ: Dieninė taftos suknelė su aukštu kaklu, dekoruota siuvinėjimais, metalo karoliukų aplikacijomis. 1881-1889 metai.
AKCENTAS: Baltus rankogalius siuvėjos nuardydavo ir išskalbdavo, taip susidarydavo įspūdis, kad suknelė vėl švari.
MADA: „Raudona ir juoda spalvos buvo Italijos revoliucijos spalvos, buvo madingos“, – pasakojo mados istorikas Aleksandras Vasiljevas.
AKSESUARAI: „Karalienės Viktorijos laikų mada (1837-1901)“ ekspozicijoje pristatoma ir 500 įvairių aksesuarų.
LAIKAS: Šiaulių „Aušros“ muziejui patikėtos vertybės apdraustos milijonu litų, jas pamatyti galima iki 2015 metų kovo 25-osios.