„Amerikoje supratau, jog ne verslas, o pedagogika mane domina“

Ne­leng­va pa­si­rink­ti
Pa­sak Agnės, rink­da­mie­si stu­di­jas, abi­tu­rien­tai iš­gy­ve­na įvai­rių bai­mių, ku­rių neiš­vengė ir ji pa­ti. „Pa­vyzd­žiui, bi­jo­jau, kad pa­si­rin­kus tiks­liuo­sius moks­lus teks pa­mirš­ti kūry­biš­kumą, o pa­si­rin­ku­si hu­ma­ni­ta­ri­nius moks­lus, at­virkš­čiai – ilgė­siuo­si skai­čių, che­mi­jos, ki­taip ta­riant, tiks­liųjų mokslų.“
Mer­gi­na pa­si­rin­ko pra­di­nio ug­dy­mo pe­da­go­gi­kos ir anks­ty­vo­jo už­sie­nio kal­bos mo­ky­mo pro­gramą. „Ma­nau, kad tai pa­ti pla­čiau­sia pro­gra­ma, ku­rią stu­di­juo­da­ma ne tik galė­siu ne­pa­mirš­ti nė vie­no sa­vo in­te­resų lau­ko, bet ir su­stip­rin­siu kiek­vieną iš jų: stu­di­juo­siu hu­ma­ni­ta­ri­nius, gam­tos moks­lus, fi­lo­so­fiją, ko­mu­ni­ka­ciją. Be to, pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jas – vie­nas svar­biau­sių vai­ko gy­ve­ni­mo ved­lių. Mo­ky­to­jas tu­ri did­žiulės įta­kos to­li­mes­niam pra­di­nukų gy­ve­ni­mo ke­liui“, – teigė pir­ma­kursė A. Stau­pe­lytė.
JAV mokė­si vers­lo ir ly­de­rystės pa­slap­čių
Moks­lo metų pra­džio­je Agnė ga­vo ska­ti­namąją Sig­na­tarų sti­pen­diją. Pir­ma­kursė ti­ki­na, jog tai sva­rus pa­ska­ti­na­mas siek­ti sa­vo sva­jonės.
Mo­kyk­los lai­kais Agnė neap­si­ri­bo­jo tik moks­lais, ji da­ly­vau­da­vo įvai­riuo­se pro­jek­tuo­se bei sa­va­no­ria­vo. Vie­nas įsi­min­ti­niau­sių pro­jektų – va­sa­ros sto­vyk­la „Ly­de­rystės aka­de­mi­ja“ Jung­tinė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. Net iš 1300 kan­di­datų A. Stau­pe­lytė bu­vo iš­rink­ta vyk­ti mėne­siui į JAV, kur turė­jo ga­li­mybę bend­rau­ti su vers­lo įmo­nių va­do­vais.
„Ly­de­rystės aka­de­mi­jo­je“ plun­giškė gi­li­no­si į glo­ba­laus vers­lo ir ly­de­rystės pa­slap­tis. Sa­ko, Ame­ri­ko­je su­pra­tu­si, jog sa­vo pro­fe­sinę ateitį no­rin­ti sie­ti ne su vers­lu, o su pe­da­go­gi­ka ir Lie­tu­va. Be abe­jo, tarp­tau­tinės pe­da­go­ginės pa­tir­ties stu­dentė ža­da pa­si­sem­ti pa­si­nau­do­da­ma „Erasmus+“ pro­grama, tad šiuo me­tu svars­to, ku­ria­me Eu­ro­pos uni­ver­si­te­te norėtų trum­pam stu­di­juo­ti.
Moks­lei­viai tu­ri pa­tys ras­ti sa­vo pro­fe­siją
Agnė pa­ta­ria moks­lei­viams apie būsimą pro­fe­siją domė­tis jau mo­kyk­los suo­le. Praė­ju­siais me­tais ji da­ly­va­vo VDU Švie­ti­mo aka­de­mi­jo­je or­ga­ni­zuo­ta­me ren­gi­ny­je „Moks­lei­vių aka­de­mi­ja. Atei­ties mo­ky­to­jas“. Visą sa­vaitę plun­giškė iš­bandė stu­den­to rolę, klausė­si įvai­rių pa­skaitų uni­ver­si­te­te, gy­ve­no stu­dentų bend­ra­bu­ty­je, su­si­pa­ži­no su bend­ra­min­čiais, stu­den­tais ir dėsty­to­jais.
„Pa­gy­ve­nau bend­ra­bu­ty­je, kiek­vieną rytą ėjau į uni­ver­si­tetą, da­ly­va­vau pa­skai­to­se, dis­ku­si­jo­se ir iš­vy­ko­se – tie­siog stebė­jau sa­ve, kaip aš jau­čiuo­si šio­je ap­lin­ko­je. Ki­ti žmonės ga­li pri­pa­sa­ko­ti vis­ko: ap­lin­ka gra­ži ar at­gra­si, įkve­pian­ti ar de­mo­ty­vuo­jan­ti... Ta­čiau juk svar­biau­sia, ko­kia ši ap­lin­ka yra tau. Ar tau ji įkve­pian­ti? Ar tau ji ar­ti­ma? Tąkart vi­sus at­sa­ky­mus su­ži­no­jau per vieną sa­vaitę ir man ta­po ra­mu dėl sa­vo pa­si­rin­ki­mo. Ta­čiau šios ra­mybės ne­ga­li su­teik­ti joks ki­tas sa­vo pa­tir­tis pa­sa­ko­jan­tis žmo­gus: pa­ts abi­tu­rien­tas tu­ri ei­ti, pa­tir­ti, jaus­ti ap­linką ir tar­tis su sa­vi­mi – ar tai yra ta erdvė, ku­rio­je no­ri pra­leis­ti ma­žiau­siai ket­ve­rius me­tus“, – sa­ko A. Stau­pe­lytė.
Šie­met va­sa­rio 15–19 d. vyks­tan­tis ren­gi­nys „Moks­lei­vių aka­de­mi­ja. Atei­ties mo­ky­to­jas“ dėl pan­de­mi­jos per­si­ke­lia į vir­tua­lią erdvę. Be­je, ren­gi­nys or­ga­ni­zuo­ja­mas su Šiaurės mi­nistrų ta­ry­bos biu­ru, tad jo me­tu bus kal­ba­ma ne tik apie Lie­tu­vos mo­kyk­las ir mo­ky­to­jus, bet ir apie Šiaurės ša­lių pa­tir­tis švie­ti­mo sri­ty­je.

Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to in­for­ma­ci­ja