ANNA kalba

Nuotrauka iš R. RAUKAITĖS asmeninio archyvo
R. Raukaitė tikina, kad reikia būti drąsiam ir siekti savo svajonių išsipildymo
Populiarios tinklalaidės „ANNA kalba“ sumanytoja bei vedėja, išpopuliarėjusi žemaitiškais nuoširdžiais pokalbiais apie gyvenimo prasmės paieškas, saviugdos ir savirealizacijos centro ANNA Plungėje įkūrėja Rita Raukaitė įsitikinusi, kad gyvenime svarbu daryti tokius darbus, kurie turi prasmę.

Draugai, vakarėliai, linksmybės

R. Raukaitė prisipažįsta, kad gyvenime niekada neturėjo planų kurti verslą – apie tai net minčių nebuvo. Klaipėdoje baigusi kultūrinės veiklos vadybos studijas, vėliau Klaipėdos universitete įgijusi ir renginių režisūros specialybę, ilgą laiką Rita dirbo renginių organizavimo srityje.

„Dirbau įdomų darbą, tikrai nuoširdžiai visas jėgas, laiką ir širdį atiduodavau, kad tik kuo geriau atlikčiau paskirtas užduotis. Savaitgaliais dar papildomai dirbau tai viename, tai kitame miesto bare. Man patiko toks gyvenimo būdas, draugai, vakarėliai, linksmybės“, – pasakojo plungiškė.

Vieną dieną, pavargusi nuo itin didelio gyvenimo tempo, moteris nusprendė save išbandyti kitoje srityje. Ėmė galvoti apie savo verslą, gimė antkaklių naminiams gyvūnams gaminimo idėja.

Vis tik dabar sako, kad net pačiai juokinga prisiminus šiuos savo praeities planus. Niekada nebuvo rankdarbių žmogus, tad gerai viską apgalvojusi nutarė grįžti į senąjį darbą. Tačiau ilgai ir jame neužsibuvo.

Prasmės paieškos

Kardinalūs pokyčiai R. Raukaitės gyvenime prasidėjo sužinojus, jog tėtis serga itin sunkia onkologine liga.
Tuo metu plungiškė buvo išvykusi į Ispaniją, tenykštėje šeimoje dirbo aukle. Prisimena, kad ši kelionė jai buvo tarsi pabėgimas nuo visų sunkumų ir bėdų. Norėjo pasislėpti nuo viso pasaulio, bet vos tik pasiekė žinia apie tėčio būklę, nedvejojusi sėdo į lėktuvą. Ispanijoje praleidusi vos tris mėnesius, sugrįžo namo.

Šiuo sudėtingu periodu ir atėjo suvokimas, kad prasmės reikia ieškoti ne išorėje, o viduje. Pradėjus labiau gilintis į save, į savo vidų, ėmus aiškintis, iš kur kyla tam tikri jausmai, emocijos, atsivėrė visiškai kitoks gyvenimo suvokimas.

„Kiekvieną rytą bėgiodavau, labai daug laiko praleisdavau gamtoje, užsiimdavau meditacija ir savistaba, maudžiausi šaltame vandenyje. Visa tai buvo tarsi savęs išgryninimas, – pasakojo pašnekovė. – Jeigu ne tėčio liga, turbūt dar ir šiandien tebelakstyčiau po barus ir vakarėlius.“

Saviugdos ir savirealizacijos centro idėja

Vieną naktį lyg iš giedro dangaus į mintis ir kūną atėjo ANNA saviugdos ir savirealizacijos centro idėja. „Ji atkeliavo su tokia didžiule jėga ir nežemiškos energijos pliūpsniu, supratimu, kur aš turiu eiti ir ką daryti“, – prisiminė R. Raukaitė.

Jau kitą dieną po bemiegės nakties Rita pradėjo ieškoti būdų, kaip įgyvendinti savo sumanymą. Santaupų neturėjo, artimųjų finansinės paramos prašyti taip pat negalėjo. Prisiminusi Užimtumo tarnybos vykdomą darbo vietos sau kūrimo programą, nusprendė parengti projektą.

„Mano šeimos nariai sureagavo itin skeptiškai, turbūt nesitikėjo, kad aš tikrai to imsiuosi. Bet antroji pusė kiekvieną mano žingsnį skatino, palaikė, rėmė ir, svarbiausia, tikėjo manimi“, – kalbėjo pašnekovė.

Bet vos tik moteris pradėjo žengti pirmuosius žingsnius savojo tikslo link, gavo paramą iš Užimtumo tarnybos, pasaulį sukaustė karantinas.

„Širdyje tikrai buvo pasėta daug nerimo ir nežinomybės sėklų. Savaime suprantama, kad visiems buvo baisu. Trūko palaikymo, slėgė finansų stoka, atplaukiantys gąsdinimai iš aplinkos. Ir ašarų išliejau tikrai nemažai, bet viduje žinojau, kad galų gale vis tiek nušvis saulė ir viskas bus gerai.“

Kur įsikurti?

Ilgai neatidėliodama plungiškė ėmė dairytis savo sumanytai idėjai tinkamų patalpų Plungės centre. Eidama pro tuščią namą Dariaus ir Girėno g. 19 įsivaizduodavo, kaip čia susirenka daugybė žmonių, kaip vidiniame kiemelyje vyksta renginiai ir susirinkę žmonės smagiai leidžia laiką. Vis tik rengdama projektą nurodė visai kitas patalpas, tačiau likus vos porai dienų iki projekto patvirtinimo, jos buvo išnuomotos kitiems.

„Visas projekto įgyvendinimas buvo suskirstytas dienomis, todėl turėjau viso labo tik dvi dienas rasti naujas patinkančias patalpas. Prisiminusi savo svajonių erdvę, išdrįsau paskambinti ir pasiteirauti, gal šeimininkai vietoj pardavimo sutiktų nuomoti. Didžiulei mano nuostabai, jie sutiko. Šiandien jau žinau, kad reikia tik labai stipriai kažko norėti ir viskas pavyks“, – pasakojo plungiškė.

ANNA projektai

Moteris kurti savo studiją ėmė itin nepalankiu karantino metu, tačiau sako, kad užsivėrus durims atsidarė langas – pasitelkusi socialinius tinklus galėjo pasiekti kur kas platesnę žmonių auditoriją, ne tik plungiškius. Jos profilio žinomumas feisbuke sparčiai augo, bet buvo ir žlugusių projektų, nes tuo metu žmonės buvo persisotinę internetinio bendravimo.

O štai dabar, karantino grėsmei atsitraukus, saviugdos ir savirealizacijos centras ANNA dažnai kviečia susitikti gyvai ir kartu smagiai praleisti laiką, išmokti kažko naujo. Ir šiuo metu, prasidėjus šventiniam laikotarpiui, tokių užsiėmimų yra suplanuota ne vienas ir ne du. Jau šį vakarą laukia susitikimas su Kalėdų seneliu, žaidimai ir atrakcijos, šeštadienį – eglutės įžiebimas vidiniame kiemelyje bei koncertas. Taip pat suplanuotos edukacijos vaikams ir suaugusiesiems, poezijos vakaras, Kučių patiekalų degustacija ir daug kitų užsiėmimų (plačiau apie renginius – kitame puslapyje).

Po ANNA stogu susibūrė net penkios moterys, prisidedančios prie centro kūrimo ir augimo. Monika kuria įvairius tekstus, Reda dirba su plakatų maketavimu, Giedrė rūpinasi, kad centro erdvė būtų kuo jaukesnė ir puošia įvairiomis dekoracijomis, o Kristina talkina prie Kalėdinės mugės darbų. R. Raukaitė sakė esanti be galo dėkinga šioms moterims už visą pagalbą ir bendrystę.

Kvies „ragauti“ profesijas

R. Raukaitė vysto ir dar vieną sumanymą, skirtą jaunimui – per įvairius edukacinius, kūrybinius, sąmoningumo augimo renginius padėti jaunuoliui įgyti darbinės patirties, išbandyti save skirtingose profesijose ir taip atrasti, ką norėtų studijuoti ateityje.

Pasak plungiškės, didžioji dalis Europos jaunimo mano, kad būsima profesija yra pagrindinis jų gyvenimo pasirinkimas, tačiau tik kas trečias 10–12 klasių moksleivis konkrečiai žino, kokį darbą norėtų dirbti baigęs studijas, todėl tenka patirti baimę, įtampą ir nepasitikėjimo savimi jausmą.

Kad būtų lengviau įveikti šį etapą, ANNA pasiūlys išbandyti dviejų mėnesių trukmės profesijų patyrimo kursą internetu, kurį ves net 11 savo sričių profesionalų. „Labai tikiuosi, kad tokio pobūdžio centrai su laiku atsiras visoje Lietuvoje“, – viliasi R. Raukaitė.

Nuotrauka iš R. RAUKAITĖS archyvo
Rita Raukaitė