Naujausios
Baleto primarijus nebijo būti Narcizu
Nerijus Juška susitikime su šiauliečiais teatrališkai ir šmaikščiai pasakojo apie baleto pasaulio užkulisius. „Būti Narcizu – scenos žmonių darbas“, – patikino jis, ne kartą girdėjęs apie save tokių kalbų. Primarijumi jis tapo žemaitiško užsispyrimo dėka.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Balete – nuo devynerių metų
Įėjęs į Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos konferencijų salę baleto šokėjas N. Juška, prisidėjęs ranką prie akių, nužvelgia žmones. „Negaliu patikėti, kiek jūsų daug!“ – sušunka nuoširdžiai nustebęs. Į renginį „Kūrybiniai susitikimai. Auksinių scenos kryžių laureatai Šiaulių regiono bibliotekose“ susirinko pilna salė.
Norėdamas išvengti klausimų apie šokėjo karjeros pradžią, N. Juška parodė beveik prieš dešimtmetį režisieriaus Vytenio Pauliukaičio sukurtą dokumentinį filmą apie jį.
„Jis jau vaikystėje pradėjo vaikščioti ant pirštų galiukų“, – filme pasakojo Nerijaus mama Janina Juškienė, prisiminusi epizodą, kuomet sūnus taip vaikščiojo net laukdamas autobuso stotelėje. Tuomet moteriai kilo mintis nuvesti sūnų į šokių būrelį. Pradžioje N. Juška šokio pramoginius šokius, bet po kurio laiko užsiėmimą metė. „Man nepatinka tos mergos“, – priežastį pasakė mamai.
Į Telšius atvažiavusios dėstytojos iš Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklos iš viso vaikų būrio atrinko vienintelį N. Jušką, pasiūlė jam mokytis šokių. Berniukas abejojo, bet jį ėmė drąsinti mama. „Mamyt, kada važiuosim pas tą Čiurlionį“, – po kiek laiko jau pats ėmė klausti. Jis manė, kad Čiurlionis gyvena kitapus gatvės Telšiuose.
Nuo devynerių metų Nerijus gyveno be mamos, nes mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje.
Gimtadienis – baisiausia šventė
Lapkričio pradžioje šokėjas atšventė trigubą šventę – savo vardo mokyklos Vilniuje įkūrimo penkmetį, savo paties 38-ąjį gimtadienį bei darbo scenoje 20-metį.
Savo amžiaus N. Juška šiauliečiams neišdavė. „Mergaitės, kaip mokėmės atvažiuodamos, kiek man metų?“ – kreipėsi į savo mokines. „Dvidešimt septyni!“ – vienbalsiai atsakė šalia sėdinčios balerinos, Kaune įkurtos jo mokyklos mokinės. Tą renginio metu jos pakartojo dar porą kartų.
Baleto mokyklos sukaktis N. Juškai – svarbiausia.
„Gimtadienis man baisiausia šventė, kokia gali būti“, – nukirto šokėjas. Tądien jis išjungė savo mobilųjį telefoną ir visą dieną praleido mokykloje su vaikais. Vėliau mokykloje draugai jam surengė didelę trigubo gimtadienio šventę-staigmeną.
„Esu laimingas, kad turiu baleto mokyklą, padariau karjerą, turiu daug prisiminimų. Lietuvos baleto istorijoje įrašiau savo vardą. Kokia to kaina? Nenoriu kalbėti apie blogus dalykus, ką reikėjo paaukoti“, – į pasakojimą apie patirtas traumas nesileido N. Juška.
„Baletas yra visas mano gyvenimas. Dievas mane sukūrė baletui, – sakė baleto primarijus. – Ant pirštų galų vaikštau iki šiol. Nežinau, kiek dar ilgai... Dabar auginu jaunąją baleto kartą.“
Du jo šokius – ištraukas iš spektaklių – bus galima pamatyti gruodžio 27 dieną Šiaulių kultūros centre vyksiančiame šventiniame renginyje.
Žemaitis
Renginio moderatorės, Šiaulių universiteto dėstytojos, menotyrininkės Nomedos Šatkauskienės paklaustas, ar mėgsta šokti ne tik baletą, N. Juška sušuko: „Nekenčiu!“. Vakarėliuose, naktiniuose klubuose jis negali pakęsti į jį įsmeigtų akių, laukiančių, kada pradės šokti.
„Man baisiausias dalykas, kai šiuolaikinės merginos leidžia sau ateiti ir tempia pašokti, sako – einam, pavarysim, tegul visi žiūri... Mano atsakymas paprastas – aš šiandien nedirbu. Šokis yra mano darbas, už kurį aš gaunu pinigus“, – sako N. Juška.
Save Nerijus vadina „grynaveisliu žemaičiu“. Niekuomet neišsižadėjo savo gimtojo miesto ir nepaisant to, jog nuo devynerių metų gyvena Vilniuje, visuomet pabrėžia, jog yra iš Telšių. „Esu gatavas gerklę perkąsti tam, kuris įžeis žemaitį!“ – patikina.
„Konkurencijos nebus!“ – demonstratyviai ir žaismingai šūkteli N. Juška, pasiteravus, ar jo mokykloje yra berniukų. Čia pat surimtėjęs pripažino, jog bėda ta, kad berniukai nori šokti, bet jų šokti neleidžia tėvai. Baletą tėvai siūlo keisti futbolo, dziudo treniruotėmis. „Valdo merginos“, – šypteli.
Mėgsta kiaulės kojas ir karką
N. Juška griežtai paneigė mitą, esą baleto pasaulyje balerinos pusbadžiauja, laikosi labai griežtų dietų, yra gyvos vienu žirneliu ar salotos lapu. Anot jo, tereikia nueiti į teatro bufetą ir pamatysi, kaip balerinos valgo cepelinus, žemaičių blynus. Jo mėgstamiausi patiekalai – kiaulės kojos, ausys ir karka.
Baleto šokėjas pripažįsta, jog auksiniais metais, kai per dieną tekdavo šokti po keletą itin sudėtingų spektaklių, jis apetito neturėdavo dėl didelio fizinio krūvio: prieš spektaklį nevalgė iš jaudulio, po spektaklio – nuo euforijos, užplūdusio adrenalino, dieną – nėra kada, nes repeticijos. „Tada buvau kaulų vyniotinis, svėriau 76 kilogramus“, – reziumavo.
Atėjęs į teatrą N. Juška susidūrė su problema – reikėjo kilnoti partneres, o kūnas tam neparuoštas. Neišlavinti pilvo preso, nugaros, rankų raumenys, todėl greitai prasideda traumos.
„Mano keliai subyrėjo tik atėjus į teatrą, pirmąjį sezoną“, – atsiduso šokėjas. Sostinėje baleto N. Juška beveik nebešoka, daugiausiai pasirodo Kauno muzikiniame teatre.
„Ar Vilnius jūsų nerauda?“ – pasiteiravo moteris iš salės.
„Ten yra politika, į kurią aš nusispjoviau. Anksčiau dar buvau Don Kichotas, variau su ietimi. Dabar šito nebedarau. Nenorit – nereikia“, – paaiškino N. Juška.
Spektaklyje suplūsta adrenalinas
N. Juškai viena įsimintiniausių buvo spektaklio „Graikas Zorba“ premjera. Finalinėje sirtakio scenoje baleto solistai parodo, ką moka: energingai šoka, daro įvairiausius sukinius, špagatus ore. Po šios scenos žiūrovai pašėlo – bisui kvietė net 6 kartus. Atsirėmęs į dekoracijas, vos atgaudamas kvapą N. Juška šiaip taip nuėjo iki persirengimo kambario.
Visi nusivalė grimą, persirengė ir išėjo, o sceniniu kostiumu vilkintis N. Juška parkritęs ant kilimo bandė atsigauti. Už durų kitame kambaryje išgirdo kažką giliai dūsaujantį. Pasirodo, tuščiame teatre buvo pasilikę tik dviese – jis ir kolega, pagrindinio vaidmens atlikėjas, su kuriuo jie vertėsi per galvą finalinėje scenoje.
„Nušliaužiu iki jo, galvą įkišu į persirengimo kambarį, o jis lygiai taip pat ant kelių pakritęs. Ėmėm juoktis – reikėjo dar vieno biso“, – epizodą pasakojo N. Juška. Jis patikina – būdamas scenoje nejaučia jokio nuovargio, nes plojimai sukelia adrenaliną, nebejauti jokių ribų.
Pasibaigus spektakliui baleto šokėjai išeina kone susikabinę, pasiramsčiuodami į turėklus ir juokiasi patys iš savęs.
Darbas – būti Narcizu
Aktorinio meistriškumo baleto šokėjų beveik nemokė, todėl atėjęs dirbti į Lietuvos operos ir baleto teatrą N. Juška pirmą kartą pamatė, kaip artistai vaidina „Romeo ir Džiuljetą“. Šio spektaklio vien techniškai nesušoksi – reikia suvaidinti meilės istoriją.
„Žiūrėjau, kaip kiti repetuoja, vaidina, apsikabina ir man net gėda buvo žiūrėti. Galvojau, kaip tai reikės padaryti... Bet vaidyba man ateina iš vidaus, džiaugiuosi, kad turiu šią Dievo dovaną“, – sakė šokėjas. Savo jaunąją kartą jis moko, kad tikra emocija šokyje – pati svarbiausia.
„Apmaudžiausia, kad dabar į baleto šokėjų vaidybą beveik niekas nekreipia dėmesio. Sako: „Juška – Narcizas, savimyla.“ Bet mūsų darbas yra būti Narcizu! To lipame ant scenos – turime patikti publikai. Kaip jai patiksi, jei prieš veidrodį atsistojęs myksi: „Aš negražus, baisus, nežiūrėkit į mane..". Todėl, manau, pirma turi patikti sau, kad galėtum tai perteikti ir įrodyti publikai“, – įsitikinęs N. Juška.
Primarijus
Primarijus – taip dažniausiai pristatomas N. Juška. Pagal baleto gradaciją tai pats aukščiausias statusas, kai esi sušokęs visus pagrindinius vaidmenis klasikiniuose ir šiuolaikiniuose spektakliuose.
N. Juška pažymi, jog palaipsniui perėjo visus laiptelius: pradėjęs nuo kordebaleto (masinių ir grupinių šokių šokėjai) užlipo iki pat viršaus. „Nepradėjau iškart nuo solinių vaidmenų. Geriausias buvau mokykloje, o atėjęs į Operos ir baleto teatrą buvau tik vienas iš šokėjų. Džiaugiuosi, kad savo užsispyrimo dėka tapau primarijumi“, – sakė jis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŠYPSENA: Baleto primarijaus Nerijaus Juškos plati šypsena nedingo viso susitikimo su šiauliečiais metu – jis šmaikščiai ir gyvai pasakojo apie baleto pasaulį, teatro užkulisius, savo gyvenimą.
ŽEMAITIS: Save Nerijus Juška vadina „grynaveisliu žemaičiu“, „Esu gatavas gerklę perkąsti tam, kuris įžeis žemaitį!“ – patikina iš Telšių kilęs baleto primarijus.