De­vy­nias­de­ši­mtme­čiui kraš­to­ty­ri­nin­kui už­dai­na­vo net me­ras

Kraš­to­ty­ri­nin­kas šir­di­mi

Nors M. A. Duob­liui praei­ty­je te­ko „ma­tuo­tis“ ne vieną pro­fe­siją ir dirb­ti ne vieną darbą, šian­dien jis vi­sa šir­di­mi at­si­davęs kraš­to­ty­rai. Ne vel­tui plun­giš­kis jau ne vie­ne­rius me­tus drau­gau­ja su bib­lio­te­ko­je vei­kian­čiu Plungės kraš­to­ty­ri­ninkų klu­bu „Pi­laitė“. Jo da­li­mi jis ta­po be­ne 2015-ai­siais. Kaip sakė klu­bo va­dovė Oti­li­ja Juo­za­pai­tienė, Al­gir­das ta­da at­ėjo ne tuš­čio­mis – at­si­nešė did­žiulį jo su­kaup­tos kraš­to­ty­rinės med­žia­gos ar­chyvą, kurį vėliau pa­do­va­no­jo bib­lio­te­kai.
„Jūsų ju­bi­lie­jaus pro­ga net dan­gus pa­siuntė do­vaną – ryš­kiai tvies­kian­čią saulę. Taip džiu­gu ma­ty­ti, kad pa­svei­kin­ti jūsų bei pa­dėko­ti su­si­rin­ko tiek daug jums ar­timų žmo­nių. Vi­si at­ėjo su nuo­šird­žia pa­dėka už vi­sus nu­veik­tus dar­bus. Juk su mu­mis jūs bu­vo­te nuo pirmųjų ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos metų. Pir­ma­sis va­do­va­vo­te Plungės mies­to ta­ry­bai. Jūs ne­bi­jo­jo­te ir pa­darė­te tiek daug reikš­mingų darbų. Bu­vo­te sąjūdie­tis, o kas dau­giau, jei ne sąjūdie­čiai iš­ko­vo­jo mums ne­prik­lau­so­mybę. Ačiū jums už tai. Dėko­ju ir už tai, kad įsi­lie­jo­te į kraš­to­ty­ri­ninkų gre­tas, už do­vaną bib­lio­te­kai, ku­ria nau­do­ja­si mo­ki­niai, stu­den­tai, dėsty­to­jai. Jūs šir­di­mi esa­te kraš­to­ty­ri­nin­kas“, – kalbė­jo O. Juo­za­pai­tienė.


Per­lei­do be­veik 2 tūkst. do­ku­mentų

Prie gra­žių žod­žių su­kak­tu­vi­nin­kui pri­si­dėjo ir Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis, at­kreipęs dėmesį į tai, kad M. A. Duob­lys bib­lio­te­kai per­lei­do net dvy­li­ka seg­tuvų, ku­riuo­se – be­veik 2 tūkst. Plungės praeitį me­nan­čių do­ku­mentų. Į kruopš­čiai su­dėlio­tus seg­tu­vus kraš­to­ty­ri­nin­kas su­guldė in­for­ma­ciją apie Plungės bur­mistrą Ed­vardą Mi­se­vi­čių, Lie­tu­vos laisvės ar­miją, Sąjūdį, Plungės dirb­ti­nių odų ga­myklą, Plungės mies­to ta­rybą, po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių chorą „Tėvynės il­ge­sys“, chorų dai­nas. Seg­tu­vuo­se – ir Sa­chi­ko Ha­ta­na­ka (Ja­po­ni­ja) laiš­kai M. A. Duob­liui.
„Dėko­ju už tai, ką pa­darė­te, ir ką dar pa­da­ry­si­te. Kaip ir bitės, ku­rių medų do­va­no­ju, esa­te darbš­tu­mo sim­bo­lis“, – sakė me­ras, įteik­da­mas ju­bi­lia­tui pa­dėkos raštą už nu­veik­tus dar­bus, gėlių bei at­mi­ni­mo do­va­nas.
Padė­kos raš­to už is­to­rinės at­min­ties iš­sau­go­jimą, Plungės vie­ša­jai bib­lio­te­kai pa­do­va­notą sa­vo kraš­to­ty­ros ar­chyvą gim­tu­vi­nin­kas su­laukė ir iš bib­lio­te­kos di­rek­torės V. Skie­rienės. Pa­sak jos, is­to­ri­ja yra mūsų darbų lo­by­nas, praei­ties liu­di­ji­mas, pa­vyz­dys ir pa­mo­ky­mas da­bar­čiai, įspėji­mas atei­čiai. Tai esą pui­kiai su­vo­kia M. A. Duob­lys.


Da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais

Plun­giškį, anuo­met ak­ty­viai da­ly­va­vusį ir po­li­ti­nia­me bei vi­suo­me­ni­nia­me Plungės, o kar­tu ir vi­sos ša­lies gy­ve­ni­me, ju­bi­lie­jaus pro­ga svei­ki­no ir vi­ce­merė As­ta Beier­le-Ei­gir­dienė bei Plungės kon­ser­va­to­rių pir­mi­nin­kas Ado­mas Za­muls­kis. „Išt­rau­kiau iš jūsų biog­ra­fi­jos tokį įdomų faktą – 25 me­tus dir­bo­te dirb­ti­nių odų ga­myk­lo­je. Ma­to­si, kad per tiek metų už­siau­gi­no­te gerą, storą odą. 90 metų! Pa­gar­ba žmo­gui ir pa­čiam am­žiui“, –  kalbė­jo pir­mi­nin­kas. O vi­ce­merė pa­linkė­jo ir to­liau iš­lik­ti tvir­tu Lie­tu­vos ąžuo­lu.
Ats­kirą žodį M. A. Duob­liui tarė Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių bend­ri­jos Plungės fi­lia­lo pir­mi­ninkė Liu­ci­ja Ber­tu­lienė ir Plungės ra­jo­no bu­vu­sių trem­ti­nių ne­vy­riau­sy­binės or­ga­ni­za­ci­jos „Pa­lies­ti trem­ties“ pir­mi­ninkė Ani­ce­ta Grik­šienė. Pas­ta­ro­ji pri­si­minė chorų fes­ti­va­lius, dainų šven­tes, ku­riuo­se abu da­ly­va­vo. „Mus sie­jo mu­zi­ka“, – sakė ji, ne­pa­mirš­da­ma pa­dėko­ti ju­bi­liejų šven­čian­čiam bi­čiu­liui ir už dar­bus, nu­veik­tus trem­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jos la­bui.
Ypač gra­žiai apie gar­baus ju­bi­lie­jaus ba­land­žio 12-ąją su­lau­kusį plun­giškį at­si­liepė Da­nutė ir Ado­mas Dik­šiai, ku­rių žod­žiais, Al­gis yra tas žmo­gus, kurį no­ri­si tik ge­ru minė­ti. Ado­mo ir Ma­to Al­gir­do ke­liai su­si­ti­ko 1968-ai­siais Iva­no­ve, Ru­si­jo­je, kur abu kaip jau­ni šalt­kal­viai bu­vo at­vykę į ko­man­di­ruotę mo­ky­tis iš ja­ponų, kaip mon­tuo­ti ja­po­niš­kus įren­gi­mus.
„Al­gis vi­sa­da bu­vo man pa­vyz­dys, au­to­ri­te­tas, įkvėpęs ma­ne siek­ti aukš­to­jo moks­lo, kitų tikslų. Kar­tu mes va­žinė­jo­me į Maskvą. Esu jam dėkin­gas už daug da­lykų, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si A. Dik­šys ir pa­sa­ko­jo, kaip su ko­le­go­mis lauk­da­vo ba­land­žio 12-ąją mi­ni­mos Kos­mo­nau­ti­kos die­nos. – Bet ne Ju­rijų Ga­ga­riną tądien mes ei­da­vo­me pa­gerb­ti, o sa­vo Algį su gim­ta­die­niu svei­kin­da­vo­me.“


„Vi­sus aš jus my­liu“

Min­ti­mis į praeitį nu­si­kėlė ir pa­ts M. A. Duob­lys, ku­ris pri­si­pa­ži­no šios die­nos laukęs su did­žiu­liu jau­du­liu. Da­lin­da­ma­sis pri­si­mi­ni­mais plun­giš­kis su­si­telkė ties kraš­to­ty­ra, tuo dar sykį pa­liu­di­da­mas, ko­kią svar­bią vietą ši uži­ma jo gy­ve­ni­me.
Kraš­to­ty­ri­nin­kas pa­sa­ko­jo, jog be­ne pir­mo­ji jo su­rinktą kraš­to­ty­rinę med­žiagą ne­tikė­tai už­su­ku­si į jo na­mus iš­vy­do O. Juo­za­pai­tienė. Pa­ma­čiu­si, kiek vis­ko ir daug su­kaup­ta, ši esą iš­kart pa­reiškė, jog visą tai tu­ri pa­ma­ty­ti plun­giš­kiai. Taip bib­lio­te­ko­je bu­vo su­reng­ta pir­mo­ji kraš­to­ty­ri­nin­ko ar­chy­vo pa­ro­da, ku­rio­je –  Plungės is­to­ri­ja, svarbūs įvy­kiai, žmonės.
Ma­tas Al­gir­das rin­ko ir kaupė med­žiagą ne tik apie Plungę. Jis su­rinkęs daug nau­din­gos in­for­ma­ci­jos ir apie ki­tus kraš­tus – šį sa­vo ar­chyvą per­lei­do Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam mu­zie­jui.
Ati­duo­ta ir dau­gybė nuo­traukų. Kalbė­da­mas apie jas plun­giš­kis išs­kyrė jo bi­čiu­lio ka­ro ko­res­pon­den­to už­fik­suo­tas aki­mir­kas iš J. Ga­ga­ri­no žu­vi­mo vie­tos ar­ba jo ma­mos bro­lio Sta­sio Vai­čiaus nuo­trauką, ku­rio­je pa­sta­ra­sis drau­ge su Pre­zi­den­tu Val­du Adam­ku­mi. Jie abu, kaip sakė kraš­to­ty­ri­nin­kas, bėgo nuo rusų į Ame­riką.
Tas pa­ts dėdė vėliau iš sa­vo as­me­ni­nių lėšų, pa­ska­tin­tas Ma­to Al­gir­do, Nasrė­nuo­se, Kre­tin­gos ra­jo­ne, pa­statė mo­der­nius se­ne­lių glo­bos na­mus bei pa­minklą vys­ku­pui Mo­tie­jui Va­lan­čiui. „Ma­no mi­si­ja bu­vo, kad tie pi­ni­gai – dėdės san­tau­pos – ateitų į Lie­tuvą. Aiš­ku, aš norė­jau, kad se­ne­lių na­mus pa­sta­ty­tu­me Plungė­je, bet jis ne­su­ti­ko – norė­jo, kad jie iš­kiltų jo tėviškė­je – Nasrė­nuo­se“, – pa­sa­ko­jo plun­giš­kis, pra­bėgo­mis pri­si­lies­da­mas prie vi­sos sa­vo gi­minės is­to­ri­jos, ku­rią jis taip pat po kruo­pe­lytę su­rin­ko ir iš­sau­go­jo.
Kalbė­da­mas ju­bi­lia­tas ne­pa­mir­šo pa­dėko­ti vi­siems, ku­rie at­ėjo jo pa­svei­kin­ti. „Vi­sus aš jus my­liu, kaip da­bar sa­ky­ti ma­din­ga. Te­gu gy­vuo­ja Lie­tu­va ir sla­va Uk­rai­nie“, – ne­slėpda­mas su­si­jau­di­ni­mo sakė šventės bib­lio­te­ko­je kal­ti­nin­kas.
Gra­žaus su­si­ti­ki­mo me­tu būta ne tik pro­gi­nių kalbų ir svei­ki­nimų, bet ir dainų. Su­kak­tu­vi­ninką pa­svei­ki­no ir po­li­ti­nių ka­li­nių bei trem­ti­nių cho­ro „Tėvynės il­ge­sys“ cho­ristės, do­va­no­ju­sios vieną mėgsta­miau­sių Ma­to Al­gir­do dainų. Ją drau­ge su cho­ristė­mis traukė ne tik ju­bi­lia­tas, bet ir me­ras A. Kli­šo­nis bei ki­ti ren­gi­nio da­ly­viai. Ži­no­ma, ju­bi­lie­jaus pro­ga nu­skambė­jo ir „Il­giau­sių metų“.