Naujausios
Taip, tai tas žmogus, kuris Plungėje žinomas kaip universalus futbolo ir ledo ritulio žaidėjas, pedagogas, treneris, dažnos draugijos siela, na, ir mūsų gatvės kaimynas.
Alvydas gimė šiek tiek daugiau nei prieš penkiasdešimt metų Plungėje, visai netoli tuomečio „Linų audinių“ fabriko, kur ir dirbo abu tėvai. Gimimo vieta tarsi apsprendė tolimesnę veiklą: trečia vidurinė (dabar – „Saulės“ gimnazija) buvo čia pat, o ledo ritulio aikštelė, kurioje treniravosi „Linų audinių“ vyrų komanda – kitoje gatvės pusėje. Tad iš karto po pamokų moksleivis traukdavo į aikštelę, savaitgaliais iš viso – pačiūžas užsimaudavo ryte, o nusimaudavo tik vakare.
Alvydas prisimena daugelį mokytojų, kuriems yra dėkingas. Ypač geru žodžiu mini kūno kultūros mokytoją Stanislovą Vosylių, kuris pamokė ne tik sporto paslapčių, bet po pamokų organizuodavo mokinių išvykas prie upių ar ežerų žvejoti. Sako, nepamirštamos buvo tos išvykos.
Pabaigus vidurinę kelias vedė į Kauną, į tuometį Kūno kultūros institutą. Čia Alvydas įgijo pedagogo-trenerio kvalifikaciją su ledo rutulio ir futbolo specializacija. Studijų metais žaidė „Vyčio“ komandoje, buvo kandidatas į Lietuvos rinktinę, todėl neteko tarnauti tarybinėje armijoje.
Baigęs studijas kaip profesionalus sportininkas plungiškis žaidė Klaipėdos „Sirijaus“, Telšių „Masčio“ ir Gargždų „Bangos“ futbolo komandose.
O 1997 m. pradėjo pedagogo karjerą, įsidarbino Plungės sporto mokykloje. Tuo pačiu metu treniravo ir žaidė Plungės futbolo komandoje „Babrungas“. Kadangi uždarbiai nebuvo dideli, pradėjo dirbti ir tuometėje Nausodžio pagrindinėje mokykloje, kur prabėgo penkiolika metų. Mokykla neturėjo sporto salės, todėl mokytojas turėjo būti labai kūrybingas, kad vaikus sudomintų ir užimtų.
Šiandien Alvydas dirba VŠI „Plungės futbolas“, kur treniruoja įvairaus amžiaus berniukų, mergaičių ir moterų komandas, reikalaujančias skirtingų darbo metodų. Be to, veda kūno kultūros pamokas Plungės specialiojo ugdymo centre. Sako, kad iš pradžių tai jam buvęs nemenkas iššūkis, bet šiandien džiaugiasi galėdamas padėti vaikams.
Alvydas išdavė paslaptį, kad lengviausia dirbti su tais, kurie į treniruotes ateina savo noru: štai sveikatingumo ir futbolo paslapčių semiasi net keturiasdešimt penkerių sulaukusios moterys. Jų entuziazmas uždega dar labiau stengtis.
O jaunimas, pasak trenerio, dabar pasyvesnis, kartais patingi siekti aukštumų, nors su kai kuriomis savo komandomis Alvydas pasiekė išties gerų rezultatų: trys jo treniruotos mergaitės yra šalies U15 rinktinės sudėtyje.
Bet ne tik apie darbą A. Mickevičius turi ką papasakoti. Įdomu klausytis ir jo pasakojimo, kaip dar studijų metais Plungėje pastebėjo mergaičiukę Ingą, su ja vėliau kartu važiuodavo autobusu į Kauną. Pažintis peraugo į meilę, o šią 1996 metai vainikavo vestuvių puota Telšiuose. Šeima užaugino sūnų Edviną, o anūkų dar vis laukia.
Alvydo laisvalaikis aktyvus, kaip ir darbas. Laisvu laiku žaidžia ledo rutulį. Plungiškiai važiuoja į Klaipėdos „Akropolio“ ledo areną, kur treniruojasi arba žaidžia turnyruose, kartais tenka susitikti draugiškose rungtynėse su Plungės miesto partnerio Tukumo komanda iš Latvijos. Ir Alvydas čia būna lyderis.
Kai varžybų nėra, su draugais arba su savo vokiečių avigane Leila laiką leidžia grybaudamas miške ar žuvaudamas Minijoje, Nemuno žiotyse ar pamaryje. Didžiausias laimikis iki šiol – devynių su puse kilogramo lydekaitė. Na, o apie įspūdingus grybų laimikius galiu ir pats patvirtinti: iš automobilio iškrauna pilnus krepšius baravykų.
O tolimos kelionės užsienin kaimyno nevilioja – sako negalintis tiesiog tysoti paplūdimyje, todėl ir ateity žada likti toks, koks yra: aktyvus, linksmas, paslaugus, puikus kaimynas.