Naujausios
Visos dienos skirtos kūrybai
Vos tik pradedame pokalbį, Grumblių kaime gyvenanti L. Budrienė iškart prisipažįsta, jog nebūna nė vienos dienos, kad namuose neužsiimtų kokia nors menine veikla ar rankdarbiais. Ko tik imasi, viskas pavyksta tobulai, nereikia nei kursų lankyti, užtenka tik kartą pažvelgti į nuotrauką ar vaizdinę medžiagą ir rankos pačios žino, ką daryti.
Paveikslų tapymas, dekupažas, makramė pynimas iš virvelių – tai tik maža dalis siuvėjos specialybę turinčios moters veiklų, kurios yra ne tik laisvo laiko praleidimas, atsipalaidavimas po dienos darbų, bet ir savęs realizavimas. O artėjančių švenčių proga jos kurti gaminiai pasitarnauja ir kaip puikios dovanos draugams, giminaičiams ar bičiuliams.
„Man visada knieti ką nors naujo išbandyti, atrasti, kurti ir krapštytis. Toks jau esu žmogus – mėgstu išsiskirti iš minios ir savęs neįsivaizduoju užsiimant kita veikla“, – pasakojo pašnekovė.
Dažų randa garaže
Prieš ketverius metus grumbliškei gimė šauni idėja – kodėl gi nepabandžius dekoruoti taip visų dievinamus Helovyno simboliu tapusius moliūgus. Pirmaisiais kūriniais Lina originaliai papuošė buvusią darbovietę bei savo pačios namus.
Dabar moliūgų dažymas ir taškavimas moters namuose tapo kiekvienų metų tradicija. Vos tik prasidėjus rudens sezonui L. Budrienė laukia, kada užderės moliūgai ir galės čiupti į rankas teptuką bei dažus.
Šiai veiklai puikiai pasitarnauja dažų likučiai iš vyro Audriaus garažo, bet daugiausiai moteris naudoja akrilinius dažus, kurių lieka nuo jos tapytų paveikslų.
Nudažius moliūgą norima spalva tenka apsišarvuoti kantrybe ir išlaukti parą laiko, kad gerai išdžiūtų dažai. O tada prasideda pats įdomumas – moliūgų marginimas, tapęs savotiška meditacija, kada niekur neskubant ir mėgaujantis procesu gimsta tikri meno šedevrai.
„Esu išbandžiusi moliūgus dekoruoti ir dekupažo technika, taip pat piešti su markeriais, bet geriausiai sekasi ir man pačiai labiausiai patinka taškuoti. Jeigu moliūgas nedidelis, spėju ir per porą dienų išmarginti, o ilgiausiai dekoruoti vieną moliūgą teko keturias dienas, mat jis buvo tikrai didžiulis ir galiausiai papuošė Plungės miesto aikštę per Helovyno šventę“, – pasakojo L. Budrienė.
Nestokoja dėmesio ir populiarumo
Grumbliškės nudažyti akrilu ir taškuoti moliūgai lauke išsilaiko puikiai. Moteris sakė pastebėjusi, kad labiausiai žmonių dėmesį ir akį patraukia juoda ar balta spalvomis nudažyti moliūgai, bet populiarūs ir mėlyni bei raudoni.
Šiais metais L. Budrienė šių oranžinių daržo gražuolių išmargino jau per 30. Nemaža dalis jų pasiliks jos pačios namuose, o kiti iškeliaus puošti įmones, įstaigas, privačius namus ir miesto erdves.
„Dauguma mano pažįstamų, draugų ar kaimynų, kurie žino, kokia veikla mėgstu užsiimti, užsisako iš anksto, o kiti susiranda per feisbuką, nes pamato mano įkeltas nuotraukas. Specialiai nesireklamuoju ir nesiekiu jokio įvertinimo, kadangi tai yra mano hobis ir laisvo laiko praleidimas.“
Paklausta, kaip šį jos pomėgį priima šeima, Lina pasakojo, kad artimieji jos kitaip ir neįsivaizduoja. Sutuoktinis, dukra ir sūnus palaiko moterį visu šimtu procentų, tik gaila, kad nė vienas iš jų nerodo susidomėjimo menine veikla.
Truputį pasvarsčiusi, iš kur šis jos talentas rankdarbiams, pašnekovė galiausiai prisiminė, kad giminėje būta tokių pačių gabių auksarankių. „Nuo giminės genų turbūt niekur nepabėgsi“, – šypsojosi ji.
Moliūgų sezonui po truputį einant į pabaigą, L. Budrienė jau ima galvoti ir apie Kalėdas, kurioms visada ruošiasi iš anksto – pina makramė žaisliukus.
Be gabios moters rankų neapsieina ir Grumblių kaimo bendruomenės renginiai, L. Budrienė niekada neatsisako padėti, pasidalinti idėjomis ar sukurti šventinių dekoracijų. „Jeigu kažką darai su meile ir iš visos širdies, neskaičiuoji laiko ir tiesiog mėgaujiesi procesu, o rezultatai pranoksta visus lūkesčius“, – kalbėjo menininkė.
