Į kelionę – su saujele Platelių žemės

Raimondos BIELIAUSKIENĖS nuotraukos
Plungės skaitančių moterų klubo „Tebūnie šviesa“ išvyka į Paryžių
Plungėje susibūrusių skaitančių moterų klubas „Tebūnie šviesa“, kuriam vadovauja Raimonda Bieliauskienė, rugsėjo 26–29 dienomis lankėsi Prancūzijos sostinėje Paryžiuje ir ant mylimos rašytojos Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė kapo padėjo Platelių žemės.

Ne tik knygas skaito, bet ir keliauja

Skaitančios moterys į klubą „Tebūnie šviesa“ susibūrė prieš trejus metus su gražia idėja ir tikslu ne tik skaityti bei aptarti savo mėgiamų autorių kūrinius, bet ir pakeliauti jų keliais.

Pirmoji kelionė pradėta planuoti Plungės rajono savivaldybės viešajai bibliotekai parengus projektą grafų Zubovų palikimui garsinti.

Aštuonios aktyvios klubo narės keliavo po Vakarų Lietuvą grafų Zubovų keliais, vėliau viešėjo vietose, vienaip ar kitaip susijusiose su Ievos Simonaitytės, Šatrijos Raganos, Vytauto Mačernio gyvenimu bei kūryba. Kad šios kelionės būtų dar įsimintinesnės, kiekvienai pasigamindavo marškinėlius su atitinkamo rašytojo atvaizdu.

Tokios kelionės, pasak R. Bieliauskienės, leidžia geriau suprasti vieną ar kitą rašytoją bei jo kūrybą, be to, dovanoja daug įdomių pažinčių.

Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė yra viena pirmųjų moterų rašytojų istorinėje Lietuvoje, kuri rašė ir knygas leido prancūzų kalba. Būsimoji rašytoja gimė 1790 metais Lydos paviete, Želudoko dvare, dabartinėje Baltarusijoje, Ignoto Tyzenhauzo ir Marijos Pšedzeckytės šeimoje. Tėvai išsiskyrė, kai Sofija buvo dar visai maža, todėl mergaitė užaugo generolo Juozapo Morikonio ir jo žmonos Konstancijos Šadurskytės šeimoje.

Namuose buvo kalbama prancūzų kalba, kuri jai buvo gimtoji, todėl Sofija ir rašė prancūziškai. Pirmieji jos parašyti kūriniai, deja, neišliko iki šių dienų. Iš viso yra išspausdinti aštuoni Sofijos kūriniai. Pirmoji S. Tyzenhauzaitės knyga – „Lenkas Santo Dominge, arba Jaunoji kreolė“ buvo išleista 1818-aisiais – tais pačiais metais, kai ji Rokiškio bažnyčioje susituokė su prancūzų kilmės Platelių dvaro savininku Antuanu Lui Oktavijumi de Šuazel-Gufjė (1773–1840).

Įkvepiantis pavyzdys kitiems

S. Tyzenhauzaitei dar esant gyvai jos kūriniai buvo pradėti versti į užsienio kalbas, tačiau lietuviški vertimai dienos šviesą išvydo tik 2004 metais. Šio darbo ėmėsi ir iki šiol jį tęsia Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.

Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė pavardę Lietuvoje žino retas lietuvis, tačiau Sofija buvo tikra savo laikotarpio aukštuomenės pažiba, ja žavėjosi pats caras Aleksandras I ir net Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Ir tai toli gražu ne vienintelė priežastis, kodėl Plungėje įsikūręs skaitančių moterų klubas „Tebūnie šviesa“ savo kelionę į Paryžių paskyrė Sofijos Tyzenhauzaitės garbei.

XIX a. moterų pasiryžimas rašyti buvo laikomas nenusakomai įžūliu ir arogantišku, buvo teigiama, kad literatūra nėra ir negali būti moterų reikalas. Tačiau Sofijos drąsa, tvirtas charakteris ir užsispyrimas leido jai patikėti, kad jos tekstai gali būti išspausdinti.

Tokiu šios moters ryžtu ir drąsa susižavėjęs gausus 22 plungiškių būrys paskutinį rugsėjo savaitgalį leidosi į kelionę aplankyti Sofijos kapo. S. Tyzenhauzaitė mirė 1878 metais Nicoje, būdama 88-erių. Palaidota Monmoransi mieste netoli Paryžiaus, grafų Šuazelių šeimos kapvietėje.

nuotrauka
Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė kapvietė

Ant rašytojos kapo – Platelių dvaro žemė

Jos amžinojo poilsio vietoje pastatytas antkapis su akmeniniu kryžiumi ir įrašais marmurinėje plokštėje. Plungės skaitančių moterų klubas „Tebūnie šviesa“, lydimas prof. dr. Vytauto Bikulčiaus, aplankė šią kapavietę ir padėjo dėžutę su žeme iš po Platelių dvaro pamatų, taip įamžindamos Sofijo gyvenimo Plateliuose atminimą. Po visų kelionių ir viešėjimo užsieniuose ji kasmet grįždavo į Lietuvą, jos pačios žodžiais tariant – šventą žemaičių žemę, kurios skalsi lietuviška duona buvo daug vertesnė už svečių šalių pokyliuose upeliais tekėjusį šampaną.

nuotrauka
Klausantis gido prof. V. Bikulčiaus pasakojimo
 

„Puiku, kad Plungės skaitančių moterų klubas „Tebūnie šviesa“ sumanė aplankyti Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė kapą Monmoransi miesto Šampo kapinėse. Džiugu, kad jos iš anksto pasirengė šiai kelionei ir netgi atvežė žemės nuo Platelių dvaro pamatų ir paliko prie jos kapo. Išties nuostabus sumanymas ir tikra pagarba pirmajai istorinės Lietuvos rašytojai, rašiusiai prancūzų kalba. Šis apsilankymas prie rašytojos kapo gražiai pritapo prie visos kelionės į lankomiausią pasaulio miestą – Paryžių ir buvo vienintelis toks per mano daugiau kaip 30 metų gido patirtį “, – po susitikimo kalbėjo V. Bikulčius.

nuotrauka
Žemė iš po Platelių dvaro pamatų