Naujausios
Buriavimas atvedė į Platelius
Abu sutuoktiniai yra kilę iš pajūrio, Liudvikas savo vaikystę praleido tarp Klaipėdos ir Palangos, o Eglė yra tikra miestietė, gimusi ir augusi Klaipėdoje. Gal dėl to jiems abiems Lietuvos pajūris tapo tokiu įprastu ir natūraliu, kad nuo jo vis norėjosi pabėgti, traukė ten, kur daugiau ramybės vasaros metu ir dar daugiau naujų bei neatrastų vietų.
„Kai prieš 12 metų susipažinome, mudu kalbėdavomės apie sodybą ir kūrėme svajones, kaip joje kursimės. Mūsų pirmi pasimatymai buvo kelionėse po gražiausius Lietuvos kampelius – jau tada buvo aišku, kokiu keliu eisime“, – pasakojo Eglė.
L. Granickas yra Klaipėdos Respublikinės ligoninės gydytojas-mamoradiologas. Jo sutuoktinė fotografės kelią iškeitė į socialinį darbą, tačiau šiuo metu yra motinystės atostogose ir dienas leidžia su mažąja dukrele Jogaile.
Prieš keletą metų sutuoktiniai atrado patį geriausią laisvalaikio praleidimo ir galvų pravėdinimo būdą – buriavimą. Užsimezgusi pažintis su Platelių buriuotojų bendruomene netrukus peraugo į bičiulystę.
Supratę, kad vis daugiau laiko praleidžia ne prie jūros, o prie Platelių ežero, nutarė jo apylinkėse pasidairyti parduodamos sodybos. Vis dėlto paieškos nebuvo lengvos – truko net šešerius metus. Bet vos internete išvydo skelbimą apie parduodamą sodybą vidury miškų, nepraėjus nė dviem valandoms sodybos savininkams įdavė užstatą, nors pačios sodybos buvo dar nė nematę „gyvai“.
Neįžengiamą sodybą pavertė rojaus kampeliu
Eglė ir Liudvikas iki šiol prisimena, kaip kovo mėnesį atvykę apžiūrėti savojo pirkinio ir išlipę iš automobilio pamatė gervių tuoktuves pelkėje. Šis momentas buvo lemtingas – klaipėdiečiai iškart pamilo šią vietą. Bet dar laukė ilgas ir sunkus kelias tvarkant sodybos pirkimo dokumentus. Juos pasirašė tik liepos 18 dieną, per dukrytės 1-ąjį gimtadienį.
E. Granickienė prisimena, kaip apžiūrinėjo sodybą su dar vaikščioti nemokančia Jogaile ant rankų ir nerado vietos, kur galėtų ją padėti, nes žolė vietomis buvo žmogaus ūgio, o kojas kandžiojo nematyti vabalai. Viską aplink stelbė suaugę alyvų ir aviečių krūmai, dilgėlės ir blindės – sodyba kelis dešimtmečius buvo negyvenama ir praktiškai neįžengiama.
„Prasipjovėme vietą gimtadienio stalui, atšventėme dvigubą šventę ir pažadėjome sau, kad nors bus nelengvas kelias, bet galiausiai ši vieta taps nepaprastai graži. Nebuvau tikra, ar mūsų jėgoms neprižiūrėtus tris hektarus paversti svajonių sodyba, ypač – su dviem mažais vaikais pašonėje. Bet vyras ir sūnus niekada neabejojo tuo, vis kartodavo – pamatysi, čia bus nuostabu“, – nelengvą pradžią prisiminė E. Granickienė.
Apleistas džiungles prikėlė naujam gyvenimui
Granickų sodybą, esančią Platelių ežero pašonėje, supa miškai, upeliai ir pelkės. Į šią paslaptingą vietą praeiviai neužklysta, nebent tik miško žvėrys. Sutuoktiniai pasakojo, kad sodybos lokaciją saugo paslaptyje, bet artimiausiu metu planuoja pakviesti svečius išbandyti miško maudynes.
Pirmasis suplanuotas statinys, kuris atsiras sodyboje, bus ne gyvenamasis namas, o pirtis, kurioje bus rengiami prausimosi ritualai kūnui ir sielai. Jau dabar sodyboje džiugina didžiulis iškastas vandens telkinys paukščiams ir patiems šeimininkams atsigaivinti. Akis džiugina ir natūralistiniai gėlynai, skinamų gėlių ūkis, išpuoselėti seni medžiai bei pelkė, kurioje peri gervės, atsigerti ateina žvėrys.
Kol kas namus sodyboje atstoja palapinė. Skamba gal ir egzotiškai, bet Granickams ir jų vaikams tai savotiškas nuotykis. Vėsesnėmis dienomis šeima sodyboje ilgai neužsibūna, užtenka ir poros dienų, kai gali iki soties mėgautis lėtu gyvenimo tempu ir Platelių ramybe.
„Mes gyvename Klaipėdos priemiestyje kotedže, o gyvenimas palapinėje buvo nuotykis ne tik mums, bet ir vaikams. Kadangi apjungėme egzotiško gyvenimo malonumą ir visus įmanomus gamtos patogumus, labai sunku nebuvo. Tik keletą kartų kažkada teko pralaukti didelį lietų žiūrint filmą su užkandžiais romantiškame audros fone. Bet kai turi elektrą, virtuvėlę, tualetą ir patogius čiužinius su patalais, gyvenimas palapinėje yra vienas malonumas. Kai labai norisi būti, tiesiog prisitaikai. Miegas niekur kitur nebūna toks geras ir ilgas kaip palapinėje, o lėti rytai gamtos garsuose yra visiška dovana. Mums joks prabangus viešbutis nesuteikė tiek laimės, kaip vakaras prie laužo krentant žvaigždėms ar saulėto ryto maudynės rūku apklotame ežere“, – pasakojo E. Granickienė.
Jonui tik ką suėjo 7-eri, o Jogailei liepą bus 3-eji. Vaikai auginami vienodai, bet Granickai pastebi, kad jų santykis su sodyba buvo ir iki šiol yra skirtingas. Klaipėdoje abu lanko lauko darželį ir nuolat laiką leidžia gamtoje, tačiau Jonas nuo gimimo gamtos apsupty jaučiasi geriausiai. Pirmiau susidomėjo vabalais nei pradėjo vaikščioti, tad jam sodyba yra beribė atradimų ir žaidimų aikštelė, kur visada nori važiuoti ir būti.
Jogailė sodybą prisijaukino palengva, o šiandien kartu su broliu jau veržiasi į nuotykius miškų apsupty.
„Matome, kad ryšys tarp mūsų sodyboje tik auga, nes čia laiką leidžiame be ekranų ir kitų pramogų. Didžiulė laimė, kai pats gali užauginti, nuskinti ar suvalgyti. Ką jau kalbėti apie paukščius ir gyvūnus, kuriuos čia galime stebėti. Galimybė domėtis gyvąja aplinka ir ją patirti yra didžiausia dovana augant“, – įsitikinusi Eglė.