
Naujausios

Dar daug ko reikia
Energijos nestokojanti Hana Kryžanovskaja, apie kurios indėlį į Ukrainos gynybą jau esame rašę, sutiko pasidalinti savo mintimis apie Plungėje kuriamo labdaros ir paramos fondo „Saugus prieglobstis LT“ filialo veiklą bei tikslus. Jauna moteris džiaugiasi Plungės rajono savivaldybės mero rūpesčiu filialui skirtomis patalpomis filialo veiklai.
Apsilankius Pramonės pr. 13 B pastato, kuriame seniau glaudėsi „Plungės autobusų parko“ administracija, antrame aukšte, koridoriaus gale girdėti tylus krebždėjimas. Penkios ukrainietės vienoje iš patalpų susikaupusios riša medžiagėlių juosteles prie tinklo, pakabinto ant didelio rėmo. Pasienyje – dvi siuvimo mašinos, didelis stalas medžiagai sukirpti ir dėžės skiautelių. Lange – Ukrainos ir Lietuvos valstybinės vėliavos. Kitoje patalpoje sukrauti vienos įmonės dovanoti medžiagų rietimai neštuvams siūti.

„Viską gavome iš žmonių ir keleto įmonių, kurios mus vis paremia, esam labai dėkingos už tai. Visos priemonės, kurias gaminame, – dėl karių saugumo ir patogumo. Dar daug ko reikia šiam filialui: planuojame įrengti Ukrainos suvenyrų kampelį, tam reikia lentynų. Taip pat reikia stalų darbui, medžiagų maskuojamiesiems tinklams gaminti. Kadangi ruduo, maskuotei tinka juoda, balta, rusva, geltona, ruda spalvos. Labai prašytume žmonių ar įmonių paaukoti ar nebrangiai parduoti kuo lengvesnių šių spalvų audinių. Manome, kad iki žiemos baigsis tas karas. O kol kas labai džiaugsimės visais, ir ukrainiečiais, ir lietuviais, kurie ateitų padėti rišti skiauteles prie tinklo. Darbas nesunkus. Labai visus kviečiame“,– greitakalbe bėrė žodžius H. Kryžanovskaja.
Moteris aprodė kitoje koridoriaus pusėje rengiamą vaikų kambarį, kuriame galės žaisti mažieji, kol jų mamos padės savanoriams. Jau užsakytas minkštas kilimas, čia pat yra tualetai, bus karštas vanduo, šiluma. Reiktų daugiau žaislų, priemonių piešimui, kėdučių, sėdmaišių, kitų daiktų, reikalingų vaikams. Dabartines priemones moterys atsivežė iš Kauno, „Saugus prieglobstis LT“ fondo. Viskas suaukota gerų žmonių. Ukrainietės tikisi, kad ir Plungėje tokių atsiras.
Visa širdim už Ukrainą
Kartu su Hana tinklus rišanti pradinių klasių mokytojos išsilavinimą turinti Olena Škurko susirūpinusi kalbėjo, jog būtina čia ir saviems vaikams sukurti aplinką, kuri primintų, kad jie iš Ukrainos, kad yra ukrainiečiai. Anot moters, jos dukra, lankanti vietinę mokyklą, lietuviškai jau kalba geriau nei gimtąja kalba.
Hana paminėjo jaunuosius Kauno savanorius, kurie jau pramoko ukrainietiškai ir su ja kalba jos gimtąja kalba. Jie kategoriškai teigia nesimokysiantys rusų kalbos. Feisbuke Hana žinutes apie paramą neseniai ėmė rašyti ir ukrainietiškai, žinoma, šalia yra vertimas į lietuvių kalbą.
Tądien, „Žemaičiui“ viešint Pramonės prospekte, prie Hanos ir Olenos prisijungė dar trys moterys: Hanos mama Liudmila Kryžanovskaja, Olia Kovtun bei Hana Basarygina. Visos teigė mielai savanoriaujančios, nes labai trokšta, kad baigtųsi karas ir jos galėtų grįžti į tėvynę. Moterys parodė joms perduotus karių dėkingumo ženklus – Ukrainos vėliavą su karių parašais bei įrėmintą padėką.
Neseniai fondo „Saugus prieglobstis LT“ rūpesčiu buvo surinktos lėšos ypač reikalingai kareiviams valčiai pirkti.
„Norime padėti savo vyrams likdamos čia, užsienyje, kad jie nesijaudintų dėl mūsų. Čia esame saugios ir galime prisidėti prie pergalės, kuria net neabejojame. Negali kitaip būti. Mes esame stiprios viešumoje, dalyvaujame visur, kur mus kviečia, šypsodamos, o skausmą ir išgyvenimus slepiame giliai širdyje, nes niekas kitas nesupras, ką tenka patirti būnant toli nuo artimųjų. Esame labai dėkingos Lietuvai už prieglobstį, tačiau namai yra namai. Gimtinėje ir oras kitaip kvepia, ir duonos skonis kitoks, – kalbėjo H. Kryžanovskaja. – Pati važiuoju su tais kareiviams reikalingais daiktais į Ukrainą, tada nors trumpam galiu pasimatyti su savo vyru. Žinau jo būrio situaciją, kad jiems reikia dronų, automobilių, neštuvų sužeistiesiems, todėl ir stengiuosi kartu su bendramintėmis daryti, ką galiu.“
Patyrusios skaudžių išgyvenimų rankų nenuleido
Kita moteris, trumpai papasakojusi savo istoriją, – O. Škurko. Ji atvyko į Plungę iš Černygovo, kur prasidėjus karui mėnesį buvo apsupty. Išvyko su dviem vaikais gulėdami autobuse ant grindų, užsikloję čiužiniais, nes autobusas buvo intensyviai apšaudomas. Kol atvyko iki Plungės, teko patirti ne vieną bemiegę naktį, nes Lenkijoje vietų jiems nerado, Vilniuje – taip pat.
Olena prisimena: „Iš pradžių nieko nenorėjau, tik namo... Bet po truputį ėmiau išeiti. Pirmiausia Plungės moterys pakvietė į skaitytojų klubą bibliotekoje, o dabar mes ten kaip viena šeima. Kartais iš namų, artimųjų ilgesio svirdavo rankos, bet kaip priima mus Lietuva, Plungė, manau, kad niekur taip gerai nėra. Iki šiol stebimės, kaip Lietuva – tokia mažytė – įsijungė į pagalbą mums nuo pat karo pradžios, o didžiosios šalys dar galvojo, ar padėti. Ir kur tik kreipiesi, visur man padeda. Puikūs čia žmonės gyvena.“
Kitos savanorės – O. Kovtun – sūnus yra rusų belaisvis, skambino mamai tris kartus atsisveikinti... Bet moteris nenuleidžia rankų – rūpinasi anūku, Plungėje leidžia jį į meno mokyklą. Jos mama Hana taip pat aktyviai prisideda prie jaunesniųjų: ė kiek joms nenusileisdama riša skiauteles ant tinklo ir tvirtai tiki, kad tikrai netrukus grįš į savo mieląją Ukrainą.
Dėkingos moterys „Plungės autobusų parko“ direkcijai, kuri įsileido į sau priklausančias patalpas, sako nuoširdų ačiū visiems parėmusiems ir tikisi sulaukti daugiau savanorių, galinčių padirbėti laisvesnę valandėlę.
Priešas negailestingas, turime būti vieningi, – sako moterys ir džiaugiasi Plungėje nepatiriančios neigiamo požiūrio, o Klaipėdoje, kartu su lietuvių savanoriais renkant paramą gimtinės gynybai, rusakalbių pora staiga nei iš šio, nei iš to ėmė šaipytis iš ukrainiečių, išvadino valkatomis, priekaištavo dėl Putino niekinimo. Tada netikėtai visą dieną tylėjęs savanoris lietuvis pasiuntė tuos „vatnikus“ ten, kur buvo pasiųstas visiems žinomas rusų kariuomenės laivas...
Kviečiami prisidėti
Na, o mes, plungiškiai, kviečiami prisidėti savanorišku darbu rišant maskuojančius tinklus ir siuvant neštuvus. Dėl pagalbos kreiptis į Haną telefonu 8 645 47214. O galintys paremti ukrainiečių moterų iniciatyvas finansiškai ir taip prisidėti prie greitesnio priešų išvarymo iš Ukrainos, kviečiami aukoti labdaros ir paramos fondui „Saugus prieglobstis LT“ į „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. LT337300010183393385 (nurodant paskirtį – parama).

Rugsėjo pabaigoje ukrainietės moterys žada išlydėti iš Lietuvos į Ukrainą kariams nupirktus 4 lengvuosius automobilius, vieną krovininį bei vieną amfibiją. Džiaugiamasi, kad pavyko nupirkti šį transportą už geros valios žmonių aukas, tačiau dabar rūpinamasi, kad automobiliai už savo laisvę besikaunančią šalį pasiektų netušti.
Visų prašoma dovanoti medikamentų (nuo skausmo, peršalimo, šildančių tepalų, tvarsčių), higienos priemonių (dantų pastos, šepetėlių, dušo želė, šampūno, drėgnų servetėlių), paklodžių, rankšluosčių, vienkartinių paklotų, gyvūnų maisto, energetinių gėrimų ir batonėlių, vitaminų, maisto papildų, kavos, šokolado.
Šių daiktų laukiama jau minėtu adresu Pramonės pr. 13 B, antrame aukšte, darbo dienomis nuo 10 iki 18 valandos.