Naujausios
Zbraini mergelė nu pat jaunīstės
Eglė gėmė ė ožauga Judrienus, Klaipiedas rajuonė. Ana yr ėš dideliuos – penkių vakū – šeimuos, tor vėina seseri i tris bruolius, vo pati ī mažiausė – pagrondokė. Drosē gal sakītė, ka ana ožauga kāp vėintortė, nes bruolē ė sesers ī vyresni ė i sava asmeninius gīvenimus ėškeliava onkstei.
Muokies Judriėnu Stepuono Dariaus pagrėndinie mokīkluo, vo vidurenė pabaigė Veiviržienu gimnazijuo. Po mokīklas tujau pat istuojė mokītėis ī Klaipiėdas universiteta, kor studijava visuomenės sveikatas specialībė, bet po metu muokslus metė, nes suprata, ka anėi visai nepatīnk. Paskiau sukūrė sava šeima su jaunīstės laiku meile Ediku. Dabā anoudu kartu jau augėn do vākus: Gīti, katram tujau būs 15 metu, ė 12-meti Mata.
Dā augindama vākus, Eglė bova istuojusi ė Žemaitėjės kolegija, kor muokies agronuomijas, bet labā grēta ė viel suprāta, ka ta profesėja anā ni bėški nie prė šėrdeis.
„Dā mokīkluo besimuokīdama aš buvau labā aktīvi moksleivė, lonkiau ivairius būrelius, dalīvavau menėnė skaitīmą, rašīmą konkursūs, kūriau spektaklius, vedžiau rėnginius, ė dabā dā vėsė prisimėn, ka monės tada bova visor pėlna. Labiausē jem zlastis, ka nepavīka ėš karta suprastė, ka būtėnt menīnė veikla ė ī mona tėkrāsis pašaukėms. Bet jug ī sakuoma, ka nu sāva lėkėma niekor nepabiegsi. Vo aš per vėsuokės patėrtis ė tam tėkras klaidas sugrīžau tėn, kor ė toru būtė“, – pasakuojė rėitavėškė.
Netičiuom surada sāva tėkroji pašaukėma
Pagrindėnė Eglės darbuovietė ī Rėitava kultūras cėntrus. Čė ana dėrb rėnginiū organizatuorė. I kūrība īsilėjė vėsa sāva esībė, mėslėj vėsuokius scenarijus, režisoun rėnginius, rūpinas dekoracijuom i dā daug kėtū kūrībiniu darbū darbieliu atlėikt, nu katrū ė galva susisok.
Kėts anuos darbs ī Rėitava savivaldībės tarībuo. Čė patēka rinkėmu metu, vo kandidatoutė anūs ne pati sugalvuojė. Matīdami, kuoki ana ī poiki ė aktīvi muotrėška, kėik stėngas dėl sāva krašta, dalīvautė rinkėmūs pakvėitė Liberalu sajūngas atstuovā ė anū gretuos jau sėkmingā ēn ontra kadencija.
„Kāp jau miniėjau onkstiau, jau mokīkluo bovau labā jodri ė aktīvi vāks, noriejau vėskon pati darītė, organizoutė, kortė, ka tik kitīm vėskas patėktu ė būtu gerā. Bet tas laiks, kumet savės ėiškuojau, bova labā sunkus, ni laša nebelėka kūrības ė pradīnga vėsus džiaugsmus. Vo kada gėmė mona pėrmasis vāks, reikiejė sugalvuotė kuoki papėlduoma darba, nes sėdietė trobuo ė nieka nebveiktė aš nemokiejau“, – pasakuojė Eglė.
So mažo vāku pašuonie muotrėška pradiejė savaronkėškā muokītėis keptė tortus, paskiau sumėslėjė gamīntė vėsuokius branzalietus (papoušalus), no ė unt pat gala dā sugalvuojė ėšbandītė veltė ėš vėlnas ė sāva ronkuom kortė dekoracijas. Vo jau ka gėmė ontrus sūnus ė vėsas vėlnas nusibuoda, pradiejė mėslītė api švėntiu vedėma. Imtėis tokiuos veikluos anon paskatėna draugā, katrū švėnties dalīvaudava kāp vedontiuojė.
Vo tēp paprastā ė prasidiejė nu gimtadėiniu, krikštīnu, draugū ė giminaitiu vesieliu. Paskiau anā atejė mėslė, ka reikietom vestė rėnginius ė vakāms. Animatuorė arba dā kėtēp vadėnama vakū aktuorė Eglė dėrb jau veiniouleka metu ė sāka, ka be vakū švėntių negāl gīventė.
Meilė ėš pėrma žvilgsniaus
Muotrėška pasakuojė, ka labā džiaugas, ka anuos vīrs Ediks ė vėsa šeima palaika ė skatėn užsiīmtė tuokė veikla. Tas reišk, ka ne tik so darbu susėjosius dalīkus, bet ė vėsas kėtas idiejas, vo kartās ė grīnas nesamuonės. „Kāp aš džiaugūs, ka toru tuoki gēra vīra“.
Vo kāp ons atsirada E. Fabijuonavičienės gyvenėmė, ta ī grīns lėkėma pėršts. Bova šuokiu vakars su draugiem, anuos sėdiejė unt soulioka ė pamatė dailius, nepažīstamus vaikius. Anėi drosē priejė pas mergieliu i pasisveikėna. Vo tēp ė prasidiejė pažintis, paskiau anuos sužėnuojė, ka tėi vaikē ī atbėldiejė ėš Žadvainiū kaima.
Eglė pasakuojė, ka ėš karta, kada pamatė Edika, trėnkė lig kuoks perkūns ėš giedra dongaus ė ėsėmīliejė. Vākara pabaiguo vėsė sugalvuojė, ka rēk apsimainītė telefuona numerēs. Kėta dėina Ediks jau pats parašė žėnelė Eglē. Ne kėik trokus anoudu pradiejė draugauti, vo po puoras metu draugystės, 2008-āsēs, ė apsiženėjė.
Bova laiks, ka rėitavėškė sāva vīrą ėrgi bova itraukusi i rėnginiū sūkuri. Anoudu karto važioudava ė visuokės švėntės, dėrba ė pėršlēs vestuvies, ė Kaliedu Senelēs vakū darželiūs. Bet paskiau atsikonda tuokė darbą, ka vėsumet ī kartu. Tujau suprata, ka geriau ī dėrbtė atskėrā. Tēp ī lėngviau ėšsauguotė ramius šeimīninius santikius. Eglė sokas po rėnginius, vo anuos vīrs dėrb sāva miėgstama dārba so ekskavatuoriu.
„I miesta šormuli mūsa nieks neišgīns“
Kažėn a belėikt laisva laiką, ka muotrėška tėik daug tor visokiū darbu. Bet ana pasakuojė, ka jegu tik ī nuors, laika vėsumet gal atrastė. Labiausē anā patīnk skaitytė knīgas, etė i tetrą, vo labiausē miegst sportoutė ė vėrtuvie pri bliūdu stovietė. Tik bėdavuojuos, ka anuos šeimīna nesupront ė nemiegst kaštavuotė visokiū imontrībiu.
Dā vėina Eglės aistra ī gėlyną. Kikvėina pavasari ana vės sodėn, daugėn ė nekontrē lauk, kumet jau pradies džiugintė gielės sāva žeidū gausa. Dā sakė laba miegst vėsuokius ronkdarbius. Tik anīms retā rond laisva laiką, bet jau ka laba užsigeid, kažkon vėstėik pasiov, suvēr a nulėpda.
Iduomus dalīks ī i tas, ka ana tor gėlės žemaitėškas šaknis. Numūs tėvā, bruolē ė seseris rokavuos žemaitėškā, bet su patė Eglė anėi vėsi šnekiejuos literatūrėškā. Kudie tēp bova, negāl ni ana pati atsakītė, sāka, gal tuoks laikmetis bova. Mokīkluo ėrgi nieks nešnekiejė žemaitėškā, rėitavėškė sāka, ka gieda ė kam pasakītė, ka tarmie bova ni bėški nevertinama. Tēp ė gavuos, ka ožauga žemaitiu šeimuo, vo pati šnekietė ė nemuok.
Anuos vīrs Ediks šnek žemaitėškā ė su žmuona, ė so vakās. Ons labā gerb ė sauguo sāva tarmė. Būtėnt dėl tuos prėžastiės anėi ė pasėlėka gīventė kaimė. Nuors pati bėndra gīvenėma pradė bova Klaipieduo, bet vīrou miestė labā nepatėka, blogā jauties ė noriejė, kuo gretiau pabiegtė. Ka apsiženėjė, abodu prijiemė bėndra sprėndėma kraustītėis i anuo gimtėnė Žadvainiūs, kor gyvena ont kvetēras, vo paskiau persimėslėjė, ka rēk sāva trobuos.
„Mums labiausē patīnkonti varianta raduom Giliogirie. Čė ė lėpduom sāva skruzdelīna jau 14 met ė labā džiaugamies sāva sprėndėmu gīventė kaime, katras reišk laisvė. Laisvė augtė, kortė ė gīventė“, – rokavuos rėitavėškė.