Naujausios
Pripažintas geriausiu
Prisimindamas pastarąsias varžybas, vykusias kovo 29–balandžio 2 dienomis Vilniuje, ir pasiruošimą joms, Rokas pasakojo prieš tai su tėčiu vykęs į čempionatą Čekijoje, Teplicė miestelyje, kur savaitę žaidė standartinių šachmatų turnyrą, bandydamas priprasti prie ilgos laiko kontrolės partijų. Partijos vykdavo 3–4 valandas. Tai buvo puikus pasiruošimas artėjančioms varžyboms sostinėje.
O likus savaitei iki jų, jaunasis šachmatininkas tiesiog ilsėjosi ir kaupė jėgas, kad tik kuo geriau sužaistų. Čempionato metu berniukas, kaip ir dera tikram sportininkui, laikėsi griežtos disciplinos – kiekvieną vakarą tuo pačiu laiku eidavo miegoti, keldavosi lygiai taip pat – visada tą pačią valandą. Ryte su tėčiu pasportuodavo, ruošdavosi partijoms, o prieš jas pasimėgaudavo dar ir pasivaikščiojimu, kad pakvėpuotų grynu oru, pravėdintų, kaip sakoma, galvą.
Rokas tikino tarp partijų stengdavęsis nesiblaškyti. Tuo metu geriausia bičiulė būdavusi knyga, ją atidėjęs kartais leisdavo sau ir tiesiog ramiai pagulėti. „Kai baigėsi čempionatas, visą dieną šypsojausi. Džiaugiausi, kad iškovojau teisę dalyvauti Pasaulio arba Europos čempionate, kad galėsiu važiuoti aplankyti kitą šalį. Keliauti man labai patinka“, – įspūdžiais dalijosi šachmatininkas.
Jaunasis sportininkas minėtame čempionate varžėsi pačių jauniausių (iki dešimties metų) dalyvių amžiaus grupėje, kurioje dėl geriausiojo titulo kovojo net 42 šachmatininkai iš visos Lietuvos. Tačiau Rokui lygių nebuvo – iš aštuonių galimų surinkęs septinis taškus, Plungės sporto ir rekreacijos centro auklėtinis tapo Lietuvos čempionu.
Tapęs nugalėtoju berniukas iškovojo teisę pasirinktinai dalyvauti Europos arba Pasaulio šachmatų čempionate. Kol kas dėl tam tikrų niuansų Rokas ir jo tėveliai nežino, kuriose varžybose rinksis išbandyti jėgas. Aišku viena – berniukas kažkuriame iš šių dviejų čempionatų tikrai pasirodys ir stengsis tai padaryti kuo sėkmingiau. Dėl to jau dabar aktyviai treniruojasi.
Pirmasis mokytojas – tėtis
Roko pasiekimų sąskaitoje – jau ne vienas svarus laimėjimas. Visi berniukui be galo svarbūs ir vertingi, nes skatina dar labiau stengtis. „Kiekviena pergalė skatina daugiau treniruotis, kelti reitingą, o tapimas Lietuvos čempionu buvo keturių metų treniruočių tikslas. Jau anksčiau buvau labai arti jo, bet vis nepavykdavo, todėl dabar labai džiaugiuosi“, – kalbėjo sportininkas.
Paklaustas, kaip jaučiasi prieš varžybas, ar pavyksta įveikti jaudulį, Rokas tikino, jog visada nori iškovoti kuo aukštesnę vietą, būti tarp geriausių, tačiau pačios varžybos jam yra kaip smagus laiko praleidimo būdas – be didelio streso ar įtampos.
„Varžybos man – kaip pramoga. Labai laukiu kiekvienų varžybų, ypač tų, kurios vyksta kitame mieste ar net kitoje šalyje“ , – dėstė jaunasis šachmatininkas ir atskleidė, kad šį proto ir strateginio mąstymo reikalaujantį žaidimą atrado būdamas penkerių.
Kaip prisiminė Rokas, kambaryje visada buvo padėta didelė šachmatų lenta, tačiau ji ir ant jos surikiuotos figūrėlės sudomino toli gražu ne iš karto. Tą patvirtino ir berniuko tėtis Robertas. Jis pasakojo, kad tiek jam, tiek žmonai Ginai buvo svarbu, kad atžala „užsikabintų“ už šachmatų, nes patys praeityje daugiau nei dešimtmetį atidavė šiam sportui.
„Sūnus per daug pasirinkimo neturėjo, tik, palyginus su kitais vaikais, teko gana ilgai palaukti, kol tas susidomėjimas atėjo. Kaip ir minėjo Rokas, šachmatų lenta tiesiog buvo padėta kambaryje ir kažkuriuo metu tas noras žaisti atėjo pats. O tada jau teko pasukti galvą, kaip tą susidomėjimą išlaikyti“, – šypsojosi Robertas, kuris pirmasis ir supažindino Roką su žaidimo taisyklėmis. Tiesa, šachmatais jau žaidžia ir puspenktų metukų Roko brolis Tajus.
Didžiausia motyvacija – noras būti pirmam
O kaip pavyko išsaugoti pažadintą norą domėtis šachmatais? Iš Plungės kilęs vyras tikino, jog vienas iš motyvacijos būdų – žaisti kartu su Roku. Kitas – spręsti šachmatų uždavinius specialioje internetinėje platformoje.
„Pats Rokas iš pradžių labai bijodavo spręsti, nes, neišsprendus, stipriai numažindavo reitingą, o būnant tokio jauno amžiaus sunku atidžiai ir su didele kantrybe patikrinti visus variantus. Tad buvo metas, kai nespręsdavo dėl baimės suklysti. Tada teko man kokį mėnesį kasdien po valandą ar daugiau kartu su juo sėdėti ir spręsti uždavinius. Vėliau mačiau, kad sūnus po truputį pradeda pasitikėti savo jėgomis, kartais sėdi prie vieno uždavinio pusantros valandos, kol suskaičiuoja tiksliai iki galo variantą ir tik tada daro ėjimą. Dabar jį motyvuoja noras užimti pirmąją vietą tarp visų lietuvių, mat šiuo metu jis yra trečias, lenkdamas daug tituluotų meistrų ir didmeistrių. Kai paaiškinau, kad per dieną neklysdamas išsprendęs bent po du uždavinius, turės galimybę po pusmečio būti pirmoje vietoje, nuosekliai ėmė siekti šio tikslo“, – kalbėjo Robertas.
Anot čempiono tėčio, berniuko susidomėjimą padeda palaikyti ir kelionės į turnyrus, todėl šeima visada bando ieškoti įdomesnių turnyrų, vietų, kur dar nėra buvę. Būna, kad su kitais jaunų šachmatininkų tėveliais kartais susiorganizuoja ir mini šachmatų stovyklas, kurios vaikams itin patinka.
Roko tėvai įsitikinę, kad sūnų į priekį veda ir viena svarbi jo charakterio savybė – užsispyrimas, kuriuo, kaip ir ramumu, berniukas pasižymėjo nuo mažų dienų.
Svajonė – sužaisti partiją su pasaulio čempionu
Bet šachmatai nėra vienintelis devynmečio užsiėmimas – berniukas dar lanko karatė treniruotes, tačiau patikino, jog šachmatai vis tik – pirmoje vietoje. Paklaustas, kodėl šis žaidimas taip patinka, Rokas nė nemirktelėjęs nurodė priežastį: „Nes galiu žaisti su stipriais varžovais ir juos nugalėti. Be to, šis žaidimas panašus į matematiką, kuri man labai patinka.“
Žaidimo subtilybių berniukas mokosi su dviem treneriais. Per savaitę vyksta 4–5 nuotoliniai užsiėmimai. Pamokos į virtualią erdvę persikėlė prasidėjus pandemijai. Paprašytas papasakoti, kaip per nuotolį treniruojamasi, Rokas sakė, jog dažniausiai treniruotės prasideda nuo uždavinių sprendimo kartu su treneriu. Vėliau mokomasi debiutų (partijų pradžių) ir endšpilių (partijų pabaigų), po turnyrų analizuojamos žaistos partijos.
Devynmečio tėtis pasakojo, jog sūnus noriai dalyvauja treniruotėse ir kaupia žinių bagažą, tačiau pripažino, jog būna dienų, kai tenka ir šiek tiek paraginti.
„Kartais tenka paspausti. Labai daug priklauso ir nuo trenerio. Šiuo metu Rokas treniruojasi su dviem treneriais, iš kurių vienas – plungiškis Sigitas Kalvaitis. Dabartiniais treneriais esame labai patenkinti, nes tai – žmonės, kurie yra profesionalūs šachmatininkai, bet kartu ir moka sudominti vaikus, bendrauti su jais“, – kalbėjo vyras.
Treneriais patenkintas ir pats Rokas, kurio gyvenime šachmatai užima labai svarbią vietą. Net vakare, užmigus broliui, berniukas sakė dar kartą prisėdantis prie šachmatų uždavinių, kad tik geriau įsisavintų šį žaidimą.
Tačiau tai nereiškia, kad Roko dienoje nelieka laiko laisvalaikiui. „Po treniruočių visada žaidžiu su broliu, bendrauju su draugais internetu arba, jei geras oras, kieme“, – pasakojo jaunasis šachmatininkas. O paklaustas, kokia didžiausia jo svajonė, negalvodamas išbėrė, jog svajoja tapti jauniausiu pasaulio didmeistriu ir sužaisti partiją su pasaulio čempionu Carlsenu Magnusu.
