Naujausios
Ilgai brandinta svajonė
Mintis apie tai, kad norėtų įkurti studiją, kur galėtų save realizuoti kūrybiškoje, bet kartu ir prasmingoje veikloje, veikliosios menininkės G. Budginės galvoje ėmė kirbėti prieš dešimt metų. Moteris svajojo apie tokią išskirtinę erdvę, kokios Plungėje dar nebuvo, bet kad toji erdvė bus skirta vaikams, minčių lyg ir nebuvo.
Pašnekovė svarstė ir apie žaidimų kambario atidarymą, bet galiausiai sako supratusi, kad tokia veikla vaikams gryno bendravimo nesuteiks.
Tik susilaukusi pirmagimio sūnaus, o po to ir antrojo, Giedrė nejučia įsitraukė į įvairius mamiškus, buitinius ir kūrybinius reikalus. Vaikams ūgtelėjus kartu su jais kūrė įvairius darbelius iš to, ką rasdavo namuose po ranka: paveiksliukus iš kiaušinių dėklų, skirtingų technikų piešinius bei kartoninius super herojus.
Rodos, net pats gyvenimas kasdien kreipė į tokias veiklas, skirtas lavinti ir meniškai ugdyti mažuosius. Giedrė neslepia, kad suderinti motinystę ir mėgiamą veiklą buvo tikrai sudėtinga, bet, pasak jos, nėra nieko neįmanomo, ypač jeigu kažko trokšti visa širdimi.
Įkvepiantys pavyzdžiai
Kol mokėsi Plungės Senamiesčio vidurinėje mokykloje, G. Budginė stropiai ir su didžiuliu užsidegimu lankė dailės būrelį pas mokytoją Aldoną Bieliauskienę. Pas šią pedagogę eidavo ne tik papildyti žinių bagažą, išmokti piešti, bet ir pabendrauti. Jos vedamuose užsiėmimuose visada jautėsi laukiama, suprasta, tiesiog savas žmogus.
Plungiškė yra įsitikinusi, kad tai yra bene pagrindinis dalykas, kurį reikia skiepyti vaikams nuo mažumės. Ne taisyklingai laikyti pieštuką rankoje ir brėžti tiesias linijas, bet gerai jaustis kolektyve, žinoti savo vertę, ugdyti pasitikėjimą: „Jeigu tau atrodo, kad namas turi būti rožiniu stogu ir iš kamino kilti žali dūmai, vadinasi, taip ir turi būti –teigė ji.
„Man labai smagu leisti laiką su vaikais, pastebėti juos ir išklausyti, bendrauti kaip su sau lygiais, pasisemti iš jų gyvos energijos, kurią tik jie moka skleisti, bet kartu mainais duoti ir gero laiko, kurį aš galiu jiems suteikti per įvairias veiklas“, – pasakojo plungiškė.
Pačios Giedrės vaikams į rankas įdavus anglies gabaliuką nereikia aiškinti, ką su juo galima nuveikti, kadangi nuo mažų dienų yra įpratę kartu su mama tyrinėti spalvų ir piešimo technikų pasaulį.
Tačiau moteris sako su dideliu apmaudu pastebinti, kiek daug yra vaikų, kurie nepatiria nė pusės tiek meniškų veiklų, kaip jos berniukai, nes tėvai galbūt užsiėmę ir neturi nieko bendro su meno pasauliu, jiems ši sritis yra svetima.
Kūrybiškumo inkubatorius
Vedama šių minčių praėjusį pavasarį moteris ryžosi pakviesti mažuosius plungiškius į pirmąjį „Lizdo vaikų“ susitikimą. Jis įvyko buvusiame ANNA saviugdos ir savirealizacijos centre, į kurį G. Budginę šiltai pakvietė, o kartu ir padrąsino užsiimti šia veikla studijos įkūrėja Rita Raukaitė.
Į pirmąjį susitikimą sugužėjo dešimt 4–7 metų amžiaus smalsių ir žingeidžių vaikučių. Kas savaitiniai jų susitikimai ilgainiui peraugo į gražią draugystę. G. Budginė pasakojo, kad jausmas stojus prieš būrį skirtingų, unikalių ir nepažįstamų vaikų buvo tikrai įdomus, kadangi iki tol moteris buvo įpratusi leisti laiką ir dirbti tik su savo dviem berniukais.
Interjero dizaino studijas baigusi plungiškė šiuose susitikimuose skatina mažuosius kūrybiškai, laisvai, o svarbiausia – nekonkuruojant tarpusavyje leisti laiką drauge, tobulėti, kaskart išmokti naujų dalykų ir mėgautis vienas kito draugija, buvimu kartu.
„Ši mano veikla yra vedama širdies pajautimo. Labai tikiuosi, kad vaikai, ateidami į tokį būrelį-užsiėmimą, visų pirma bus drąsūs, savimi pasitikintys, o ateityje galbūt taps meno mokyklos mokiniais arba lankys kitas mėgiamas veiklas. Noriu būti savotišku jų tramplinu į ateitį“, – kalbėjo pašnekovė.
Lizdas kuriasi naujose patalpose
ANNA saviugdos ir savirealizacijos centrui persikėlus į kitas patalpas, G. Budginė nutarė ir pati nutraukti savo „Lizdo vaikų“ projektą. Buvo sunku rasti tinkamą erdvę, kuri talpintų būrį judrių vaikų. Bet, pasirodo, svajoti reikia atsargiai...
Į Plungės viešosios bibliotekos vaikų skyrių bei čia vykstančius renginius G. Budginė dažnai ateidavo su savo atžalom. Sako, kad ši vieta skleidžia nepaaiškinamą trauką. Prieš penketą metų moteris net buvo sulaukusi kvietimo įsilieti į bibliotekos kolektyvą ir dirbti tokį darbą, apie kurį kartais slapčia pasvajodavo. Bet tą kartą šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Sužinojus apie būsimą šeimos pagausėjimą pasiūlymo teko atsisakyti.
Ir štai kiek netikėtai praėjus keletai metų galiausiai viskas susidėliojo į savo vietas. Iš laikinai Viešosios bibliotekos direktoriaus pareigas einančios Gintarės Gurevičiūtės G. Budginė sulaukė viliojančio pasiūlymo „Lizdo vaikų“ susitikimus tęsti bibliotekos patalpose.
„Ilgai svarsčiau ir galiausiai sutikau. Tikiu, kad mano veikla ne vienam vaikui atvers duris į platųjį pasaulį, išmokins bendrystės, komunikacijos ir kad šie vaikai bus patys laimingiausi“, – šypsodamasi kalbėjo pašnekovė.