Naujausios
Prie tikrojo vardo reikėjo priprasti
„Aš ilgai net nežinojau, kad esu Helena. Visi aplinkiniai mane tik Lena kviesdavo. Pamenu, kaip pirmoj klasėj beraitant Lenos vardą sąsiuvinyje mokytoja paklausė, ar esu tikra, kad toks mano vardas. Nesupratau tokio jos klausimo. Tik ketvirtoj klasėj sužinojau, kad esu Helena – toks vardas buvo įrašytas klasės dienyne“, – vaikystę prisiminė alsėdiškė.
Moteris pasakojo visada pykdavusi, kai klaipėdiškiai pusbroliai, atvykus į svečius, ją šaukdavo Lenočka. Prie tikrojo vardo ją pripratino viena inteligentiška kolegė, kai būdama 18-os ji įsidarbino Plungėje, liaudies kūrybos dirbinių įmonėje „Minija“.
„Ta moteris vis kartodavo, kad mano vardas yra labai gražus ir kad reikia jį vartoti. Nuo tada jaučiu save kaip Heleną. Nuostabiausia, kad dar nė nežinodama, jog šis vardas kilęs nuo graikiško žodžio „hēlios“ ir reiškia saulę, pasidariau amuletą su saule.“
Prieš keletą metų, Anapilin išėjus tėveliui, Helena persikėlė gyventi pas mamą, kuriai reikėjo pagalbos dėl sveikatos problemų. Bet apie ligas moteris daug nekalba, ji mieliau pasakoja apie tai, kas džiugina.
O džiugina daug kas. Ypač gamta, gyvūnai. Mama dažnai dukrą vadina daktaru Aiskauda, mat Helena vis ką nors gydo. Šiuo metu sodyboje glaudžiasi ežiukas, kuris atėjo į jų kiemą tartum prašydamas pagalbos. Paėmusi spygliuotą padarėlį į rankas moteris pastebėjo, kad kažkaip keistai juda jo sprandas. Iškart suprato, kad ten yra parazitais užkrėsta žaizda, ir ėmėsi gelbėti nabagėlį.
Sielos ramybę randa miške
Mėgsta Helena internetu klausytis paskaitų apie sveikatą, domina paranormalūs reiškiniai, energetiniai dalykai. Prisimena, kaip pati, be jokių dietologų pagalbos, numetė net 45 kilogramus svorio. „Svėriau jau 118 kilogramų, kai ėmiau domėtis, kaip taisyklingai maitintis ir vandenį gerti, atsirinkau iš produktų, ką galiu valgyti. Aš visą gyvenimą mėgau sočiai pavalgyti, bet pasistengiau dėl sveikatos, išanalizavau savo poreikius. Viskas yra įmanoma“, – šypsosi ji.
Moteris užaugino ir į gyvenimą išleido sūnų bei dukrą, o praėjusią savaitę buvo apdovanota jau trečiu anūku. Paklausta, kodėl jau 20 metų po skyrybų vis dar vienišauja, reto vardo savininkė atsako su humoru: „Aišku, norėčiau kokios draugystės, bet ausų raumenys nebelaiko makaronų, kuriuos vyrai kabina, nebetikiu jų kalbomis... Dabar dėl nieko nesuku sau galvos, išaušus dienai einu ir darau tai, ką turiu padaryti, o visa kita reikia priimti kaip dovaną. Man didžiausia dovana – išvažiavimas į mišką. Nuo senų laikų, jei kas neramindavo, tuoj į mišką traukdavau. Tas miško gaudesys, jaukumas labai ramina. Ar nebijau paklysti? Tikrai ne, esu buvusi orientacininkė, daug teko lakstyti po miškus.“
Helena birželį Alsėdžiuose režisierės Vidos Lipskytės režisuotoje Robero Tomo tragikomedijoje „8 mylinčios moterys“ suvaidino senelės vaidmenį. Niekada gyvenime nevaidinusi moteris džiaugėsi, kad pavyko susitapatinti su role, nes labai jau panaši ta senelė į ją pačią – tokia pat visais besirūpinanti ir užjaučianti.