Naujausios
Meistro rankomis sukurtas ir karališkas sostas
Auksinių rankų meistras – kitaip ir negalėtum pavadinti Šiaulių rajone, Šakynoje, gyvenančio Laimono Pagačiausko. Išmaišęs pusę pasaulio, meistras su žmona prieš metus grįžo į gimtąjį kraštą.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Sodo puošmena – patranka
Laimono ir Marinos Pagačiauskų kieme stovi patranka. Apžiūrime iš arčiau. Gal tikra? Ir dagtis yra, ir specialus šepetys patrankai užtaisyti.
Vėliau meistras papasakos, kaip internete ieškojo aprašymų, piešinių, ilgai darė brėžinius, kad kuo tiksliau pagamintų patranką. Nuo pat pradžių iki pat pabaigos viską darė pats. Net metalinį vamzdį pats liejo. Ko gero, ji ir šaudyti galėtų, tik sviedinių dar neišliejo, pajuokauja Laimonas.
„Kai pastatėme kieme, ne tik kaimynai ateidavo pasižiūrėti, bet ir kaimynų svečiai“, – šypsosi Marina.
Iš Laimono virto Saimonu
Vos įžengus į naujakurių namus šeimininkai pakviečia užeiti į vieną kambarį. Jo kampe stovi įspūdingas tamsaus, beveik juodo medžio sostas su pakoju. Sostas išpuoštas raižiniais. Ant atlošo – preciziškai išskaptuotas paukštis. Meistro žmona Marina paaiškina: „Tai – grifonas, mitinė būtybė, pusiau erelis, pusiau liūtas.“ Ir kviečia pačiupinėti raižinį.
Tarsi pastebėjusi mūsų nepatiklius žvilgsnius, Marina patikina: „Tai – Saimono darbas.“
Nustembame išgirdę Saimono vardą. Juk tarėmės susitikti su Laimonu. „Anglijoje mano vardo vietiniai neištardavo, todėl virtau Saimonu. Jau dvidešimt metų mane taip vadina“, – paaiškina vyras. Net ir vairuotojo pažymėjimas užsienyje buvo išduotas Saimono vardu. Grįžus į Lietuvą teko susitvarkyti dokumentus tikruoju vardu ir net perlaikyti vairavimo egzaminą. Kaip ir daugumai, iš pirmo karto nepavyko, nors vairuoja dvidešimt metų.
Ir žmona, ir draugai Laimoną vadina Saimonu. Ir pačiam meistrui šis vardas mielesnis.
Prabangos detalės – pavyzdžiai
Šeimininkai vedasi į antrą aukštą. Ant sienos koridoriuje – malūno sparnai. „Vienai kavinei Rusijoje tokius papuošimus Saimonas darė. O čia kaip pavyzdį padarė“, – toliau vyro darbus pristato žmona ir apgailestauja, kad negali pademonstruoti, kaip sukasi sparnai – varikliukas sugedo.
Žengiame į kitą kambarį, kuriame ant grindų stovi puošni paauksuota 19 amžiaus skrynia. Vidus išklotas raudonu aksomu. Tik dar nesugalvojo, ką į ją dėti. Greta stovi taip pat paauksuota raižyta kėdė, aptraukta mėlynu raštuotu šilku. Kol kas ši kėdė neturi „draugijos“. Marina sako, kad reikėtų dar bent penkių, kad būtų galima įkurdinti prie stalo. „Laiko pritrūksta“, – teisinasi meistras ir paaiškina, kad tokiems darbams sukurti jo reikia daug.
Galiausiai šeimininkė nuo žemės pakelia taip pat paauksuotą, raižiniais puoštą staliuką-padėklą. „Pusryčius žmonai į lovą nešu“, – šypsosi Laimonas ir parodo šone įtaisytą stalčiuką, kuriame sudėti stalo įrankiai. Marina atkreipia dėmesį į baldo lenktas detales: „Atrodo, kas čia tokio. O padaryti tokią bangą labai sudėtinga.“
Kitame kambaryje stovi kaimiško stiliaus skrynia, kaustyta metalu. „Tik čia ne metalas, – šypteli Laimonas. – Čia viskas iš medžio.“
Marina rodo ant sienų pakabintus didelius minkštus žaislus. Tai – Rusijoje populiaraus animacinio filmo herojai. „Čia irgi Saimono darbas“, – nenustoja stebinti šeimininkė. Rusijoje žiemą, kai būdavo šalta darbuotis dirbtuvėse, Laimonas siūdavo žaislus.
Darbo kambaryje stovi klavišinis muzikos instrumentas. Na, galvojam, jau šiuo tai tikrai Marina groja. Tačiau, tarsi perskaičiusi mūsų mintis, meistro žmona didžiuodamasi sako: „Saimonas ir groti moka. Jis – visų galų meistras.“
Hole ant sienos kabo drožinėtas pano, vaizduojantis miesto sargybinį. „Dar prieš išvykdamas į užsienį, vienam turtingam lietuviui dariau panašių pano, tik jie vaizdavo dvylika Lietuvos pilių“, – sako Laimonas.
Šie darbai greičiausiai pasiliks Pagačiauskų namuose, tačiau jie yra ir kaip pavyzdys užsakovams.
„Kaimynai, pažįstami, pamatę sostą, patranką, kitus darbus, iškart pasakė, kad mes čia nerasime tokių turtingų žmonių, kurie įpirktų tokius daiktus“, – sako Marina.
„Važiavome į Lietuvą su mintimi, kad čia bus lengviau išeiti į Europos Sąjungą. Tačiau tam, kad išvežtume darbus į Lenkiją, Vokietiją, kitas šalis, reikia atsistoti ant kojų. Mes ir nesitikėjome, kad čia tokius darbus pirks“, – paaiškina grįžimo motyvus Laimonas.
Paliko namus Rusijoje
Susėdus virtuvėje prie kavos puodelio, klausiame, kodėl atvykę į Lietuvą Pagačiauskai nusprendė įsikurti kaime. „Man nepatinka miestas, – sako Laimonas. – Mieste šeštą valandą ryto neįsijungsi staklių, o čia žmonės anksti keliasi.“
Pasak šeimininkų, Šakynoje yra viskas, ko reikia patogiam gyvenimui: geras susisiekimas, yra internetas ir pagalbos sulauksi, jei kas nutiks.
Į Lietuvą Pagačiauskai atvažiavo iš Rusijos, gimtosios Marinos šalies. Ten pragyveno aštuonerius metus. Turėjo pasistatę bavariško stiliaus namą, gražiai tvarkė aplinką, netgi lauko baseiną Laimonas buvo įrengęs.
Rusijoje Laimonas dirbo restauratoriumi, gamindavo baldus, apdailos detales pagal specialius užsakymus. Meistras atneša žurnalą, kuriame įspūdingų Rusijos vilų nuotraukos ir aprašymai. Atverčia puslapius, su prabangiai įrengtos pilies vaizdais. Nemažai įspūdingų sienų, lubų detalių, laiptų turėklų, baldų drožinėjo Laimonas.
Ar nebuvo gaila visko palikti ir vėl kraustytis? „Gaila, bet užsibrėžėme tikslą ir nusprendėme jo siekti“, – trumpai atsako Laimonas.
Rusijoje liko Marinos mama, du sūnūs. Labiausiai Lietuvoje Marina pasigenda bendravimo. Šakynoje nedaug su kuo gali pasikalbėti rusiškai, o lietuviškai dar tik mokosi. Į savo gimtinę Marina dažnai grįžta aplankyti aštuoniasdešimtmetės mamos.
Išsiskyrimų ir susitikimų šalis
Laimonas, prieš maždaug dvidešimt metų išsiskyręs su pirmąja žmona, pardavė vieno kambario butą Šiauliuose, susikrovė lagaminą ir išvyko į užsienį. Iš pradžių į Angliją, vėliau į Airiją, Škotiją. Dar po kurio laiko – į Italiją, Prancūziją. Net į Naująją Zelandiją buvo nusigavęs. Pusantrų metų dirbo prie žuvų.
Galiausiai likimas vėl parvedė į Angliją. Tada ir susipažino su Marina, atvykusia į užsienį ieškoti laimės. „Anglija – tai tokia šalis, kur žmonės išsiskiria ir susitinka“, – sako moteris. Sutiko daug imigrantų, kurių šeimas išskyrė atstumas, ir daug tokių, kurie Anglijoje sukūrė naujas šeimas.
Laimonas sako, kad anglams labai patinka senoviniai baldai, todėl gamindavęs pagal jų skonį: raižiniais puoštus pastatomus laikrodžius, komodas ir pan. Uždarbis, kaip imigrantui, būdavęs neblogas. Po penkių darbo dienų jau galėjo nusipirkti automobilį.
Sunku Anglijoje pasidarė, kai Lietuva ir dar kelios kitos šalys įstojo į ES. Šalį užplūdo atvykėliai. Dėl didelės konkurencijos ir taip nedideli svetimšalių atlyginimai dar sumažėjo.
Išvykti iš Anglijos Pagačiauskai nusprendė dar ir dėl to, kad šioje šalyje nematė perspektyvų įsigyti savą būstą, o blaškytis iš vienos vietos į kitą nebesinorėjo.
Pradžia sunki
Grįžęs į Lietuvą Laimonas susitiko su savo mokytojais – medžio meistrais (L. Pagačiauskas mokėsi Šiaulių meno mokykloje, vėliau drožinėtojo amato mokėsi suvenyrų fabrike „Minija“, Šiauliuose). Vyras apgailestauja, kad tokie puikūs meistrai turi tenkintis mažai kūrybiškumo reikalaujančiais darbais, pavyzdžiui, laiptų turėklų atramų gamyba.
„Man reikia kalto rankoje. Man patinka sudėtingesnius darbus daryti“, – sako Laimonas.
Visgi gyventi iš kažko reikia, todėl imasi įvairiausių medžio darbų. Senieji meistrai nenoriai dalijasi darbais. Neretai Laimonui atiduoda pačius sudėtingiausius, su kuriais patys nenori vargti. Visai neseniai su vienu tokiu užsakymu nemažai vargo turėjo. Atrodo, paprasta lenkta turėklo detalė, tačiau reikalaujanti ypatingo tikslumo.
„Darau, darau, neišeina, sviedžiu pro langą. Tada pavaikštau, pagalvoju ir einu pasiimti“, – juokiasi Laimonas. Iš penkto karto tepavyko tiksliai padaryti. Marina sako, kad jos vyras toks jau yra, darys tol kol pavyks, nebaigto darbo niekada nepaliks.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SOSTAS: Laimono Pagačiausko galvoje gimsta įvairiausių idėjų, kurias perkelia ant popieriaus, vėliau imasi kalto, taip gimsta nepaprasti kūriniai, kaip šis karališkas sostas.
BALDAI: Laimono žmona Marina rodo puošnią 19 amžiaus stiliumi vyro pagamintą skrynią. Šalia stovi taip pat Laimono gaminta kėdė.
STALELIS: Štai ant tokio stalelio-padėklo žmoną kava lovoje lepina Laimonas.
SKRYNIA: Tik atrodo, kad ši skrynia kaustyta metalu, iš tikrųjų šios detalės – medinės.
PASIDIDŽIAVIMAS: Labiausiai Marina ir Laimonas Pagačiauskai didžiuojasi patranka, kurią sumeistravo Laimonas.
Laimono Pagačiausko darbų galima pamatyti tinklalapyje www.master-carving.com
Susisiekti su meistru galima telefonu (841) 39 3925.