Naujausios
Gamta ir menas užkoduotas genuose
R. Grinienė užaugo, kaip ji pati sako, gražiausiame krašte – Plateliuose, gamtininko ir matematikės šeimoje. Abu tėvai dirbo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje.
„Mūsų šeima gyvena pačiame miestelio pakraštyje, netoli Liepijų miško. Tai yra vienas gražiausių miškų. Jei kas dar neišbandėte ten esančios pasivaikščiojimo trasos, ruduo yra pats tinkamiausias metas tą padaryti. Ten turiu ir savo slaptą baravykų vietelę bei mylimiausią gamtos kertelę. Plateliuose baigiau gimnaziją, kuri dabar pavadinta būtent Liepijų vardu“, – kalbėjo R. Grinienė.
Besimokydama ji visada buvo labai aktyvi, visur suspėdavo, todėl kartą net buvo apdovanota gimnazijos direktorės kaip aktyviausia mokinė. Kurį laiką vadovavo gimnazistų gamtosauginiam komitetui, tačiau tėvams ne sykį yra pasakiusi, kad gamtininke tikrai nebus.
Mergina visada labai mėgo kūrybą, bet kartu dievino ir matematikos mokslus, tad baigus mokyklą buvo sunku apsispręsti, kuriuo keliu sukti. Plateliškė pasirinko tuomet egzotiškai atrodžiusias kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedemino technikos universitete.
„Studijuodami gilinomės į pramogų, renginių sritį, o labiausiai – į komunikaciją. Tokį ir diplomą gavome – komunikacijos. Vėliau, jau dirbdama, Vilniaus universitete apsigyniau ir ryšių su visuomene magistro laipsnį“, – pasakojo plateliškė.
Įkvėpė apsilankymas Anglijoje
R. Grinienė jau 11 metų dirba nevyriausybinėje aplinkosaugos organizacijoje „Baltijos aplinkos forumas“. Joje daugiausia atlieka komunikacijos ekspertės funkcijas, bet taip pat yra šios organizacijos direktoriaus pavaduotoja bei dalininkė, karts nuo karto Vilniaus universitete skaito paskaitas apie gamtosaugos komunikaciją jauniesiems gamtininkams.
Prieš 10 metų rašydama savo bakalauro darbą mergina susipažino su vienu iš gamtosaugos komunikacijos guru, „Greenpeace“ komunikacijos vadovu Chrisu Rose.
Vėliau R. Grinienei teko keletą kartų pasisvečiuoti pas jį ir jo šeimą Anglijoje. Lankėsi su konkrečiu tikslu – pažiūrėti, kaip jie organizuoja nuostabų renginį „Fairy fair“. Tai jau daugiau nei 20 metų Anglijoje gyvuojantis fėjų festivalis, paremtas keltų mitologija ir skirtas gamtosauginiam vaikų švietimui.
„Mane pakerėjo renginio mastas, kiek žmonių kasmet jame savanoriauja, kaip smagiai ir paprastai vaikams perteikiamos gamtosauginės žinutės. Turėjau svajonę tokį renginį surengti ir Lietuvoje, savo mylimoje Žemaitijoje. Juk mes, žemaičiai, esame išsaugoję dar labai daug etnologijos, iki šiol atliekame tam tikras apeigas. Pavyzdžiui, aš pati esu užkietėjusi Užgavėnių tradicijų puoselėtoja. Galvojant apie tai gimė mintis surengti „Miško burtus“, – pasakojo moteris.
R. Grinienė šį sumanymą pristatė konkursui „Naturalit“ laimėjo pradinį finansavimą ir ėmėsi paruošiamųjų darbų. Pradžia buvo 2018 metais ir ji, anot moters, buvo labai sunki. Nebuvo lengva žemaičius įtikinti, kad tai – puiki idėja, kad žmonės važiuos į Platelius, kad verta bendradarbiauti.
Skiepyti meilę gamtai reikia nuo mažų dienų
Daugumą dalykų organizuojant festivalį „Miško burtai“ R. Grinienė daro savo rankomis: siuva kostiumus, gamina dekoracijas, renka gamtines medžiagas, kuria scenarijų, kviečia savanorius. Labai daug prisideda ir Žemaitijos nacionalinio parko kolektyvas, ypač Paulius Mika, kuris yra R. Grinienės dešinioji ranka šiame festivalyje, nuošaly nelieka ir draugai bei tėvai.
„Pradžia tikrai buvo sunki, ypač dėl to žemaitiško skepticizmo „nieko jums čia neišeis“, „kas čia tiek toli į tuos Platelius važiuos“... Buvo metas, kai kone patikėjau tuo, ir pati ėmiau galvoti – o kas, jei iš tikrųjų niekas neatvažiuos?! Bet atvažiavo ir kasmet atvažiuoja vis gausiau. Pernai turėjo būti rekordiniai metai – dalyvauti užsiregistravo 1 700 žmonių, bet dėl užklupusios audros dalyvių gerokai nubyrėjo. Nors vis tiek atvyko apie 800 žmonių“, – pasakojo plateliškė.
Šiais metais festivalis vyks jau 6-ąjį kartą ir dalis žmonių savanoriauja jame nuo pat pirmųjų metų. „Be savanorių toks festivalis neįvyktų. Tiek Anglijoje, tiek ir pas mus Lietuvoje esminis renginio elementas – žmonės. O pagrindinė festivalio idėja labai paprasta – jei vaikas neišmoksta mylėti gamtos iki paauglystės, paskui reikia labai daug pastangų, kad tą jausmą išugdytum. Visai kitaip yra, jei gamtai jautrus, empatiškas vaikas smagiai leidžia laiką gamtoje, sužino apie ją įdomių dalykų, joje patiria smagius išgyvenimus, emocijas. Tada meilė gamtai tampa savaime suprantama vertybe, tokiam žmogui nebekyla klausimų, kodėl reikia tausoti išteklius, saugoti vieną ar kitą ekosistemą ar rūšį, kodėl reikia mažinti vartojimą ir ugdyti saiką.“
Geriausia vieta leisti laiką – gamta
R. Grinienė džiaugiasi šalia savęs turėdama nuostabią šeimą, kuri – didžiausia jos palaikytoja ir pagalbininkė visuose sumanymuose. Vyras Tadas labai padėjo vystant „Miško burtų“ idėją, kaip pats juokauja, buvo ir tebėra visų „nereikšmingų darbų specialistas“.
Dabar festivalio metu jis dažniausiai prižiūri mergytes – sutuoktiniai augina trimetes identiškas dvynes Godą ir Ugnę, kurios taip pat, jei tik neserga, išbando visas „Miško burtų“ veiklas.
„Mūsų šeima turi labai gausų draugų būrį, gyvename apsupti puikių kaimynų, tai dažniausiai laisvalaikį leidžiame su jais. Dažnai renkamės ir poilsį gamtoje, pasivaikščiojimus palei upę ar miške. Laisvalaikiu mėgstame lankyti artimuosius, o jų turime daug tiek Žemaitijoje, tiek Aukštaitijoje, tad kol visus aplankome, laisvų dienų ir nelieka“, – pasakojo moteris.
Neretai savaitgaliais visa Grinių šeima renkasi kokius nors renginius įvairiose Lietuvos saugomose teritorijose. Yra dideli savo šalies patriotai ir stengiasi nepraleisti valstybinių švenčių koncertų bei renginių.