Naujausios
Šis žmogus – tikras plungiškis. Čia gimė ir augo, augino vaikus, čia dirba bei aktyviai gyvena ir šiandien. Subrendo šeimoje, kurioje visi mylėjo darbą ir tai skiepijo savo vaikams. Gedimino brolis – trimis metais jaunesnis už jį. Gaila, bet tėvelis jau miręs.
Pirmąją klasę pradėjo lankyti mokykloje Birutės gatvėje, kuri buvo šalia senosios meno mokyklos ir kurių abiejų šiandien nebėra. Vėliau perėjo į tuometę trečią vidurinę mokyklą (dabar „Saulės“ gimnazija). Prisimena, kad tuomet mokykloje buvo daug vaikų – net 1f klasė buvo suformuota.
Po pradinės pateko į sporto klasę, ėmė sportuoti. Labiausiai patiko bėgti ilgas distancijas, gal todėl ir šiandien įvairiausiuose šventiniuose bėgimuose jis – pirmose bėgančiųjų gretose. Po aštuntos klasės mokykloje buvo suformuota matematikų klasė iš visų rajono mokyklų vaikų, gabių tiksliesiems mokslams.
Dar mokykloje Gediminas domėjosi ir muzika. Pas Povilą Budginą mokėsi groti akordeonu. Atėjus dirbti Juozui Milašiui susikūrė estradinis ansamblis, kur Gediminas žengė pirmuosius vokalisto žingsnius. Ansamblis nebuvo toks garsus kaip „Žemaitėliai“, bet buvo žinomas ir kviečiamas į studentų šventes, matematikų dienas sostinėje, kolūkių ataskaitinius-rinkiminius susirinkimus. Gediminas su klasiokais dalyvavo ir mokyklos agitmeninėje brigadoje – tas žanras tada buvo labai populiarus.
Gerais pažymiais pabaigęs vidurinę mokyklą, vaikinas abejonių neturėjo: stojo į tuomečio KPI (dabar Kauno technologijos universitetas) Lengvosios pramonės mašinų ir įrengimų fakultetą. Juo labiau kad tų mokslų krimsti pasiuntė Plungės fabrikas „Linų audiniai“.
Gaila, bet studijų nebuvo galima pradėti iš karto – buvo pašauktas į armiją. Teko tarnauti Kazachstane. Ten taip pat nuo muzikos nebuvo nutolęs: grojo estradiniame ansamblyje bei pučiamųjų orkestre. Tapo net orkestro viršila, tad dveji metai kariuomenėje pralėkė greitai.
Sugrįžus į Kauną, į studijas, nuo muzikos jau nebenutolo. Pradėjo groti art roko grupėje „Drama“, teko prisiliesti ir prie kitų meno šakų, kas šiandien labai praverčia. Grupė buvo kviečiama į festivalius „Lituanika“, „Kaunas-88“, Liepojos „Dzintars“.
Grupei iširus, Gediminas buvo pakviestas dainuoti į vienos Kauno įmonės-kombinato ansamblį „Plius Minus”, kuriam vadovavo Mikas Suraučius.
Besimokydamas susipažino ir su dabartine žmona Jurgita: ji mokėsi trikotažo technologijų. Greitai sulaukė ir pirmosios dukters Indrės, kuri šiuo metu gyvena Vilniuje ir ne taip seniai padovanojo pirmąją anūkę Aidą. Po 13 metų gandrai Norvaišų šeimą aplankė dar sykį – Gediminas ir Jurgita susilaukė ir antros dukters Urtės, kuri šiandien dar tebesimoko Vilniaus universitete, Medicinos fakultete.
„Linų audinių“ siuntimas į mokslus po studijų leido sugrįžti į gimtąją Plungę. Plungiškis tapo fabriko audimo cecho įrengimų meistru. Atlyginimai tada nebuvo dideli, todėl su grupe „T-rio“, kurioje grojo ir klasės draugas Edmundas Noreika bei a.a. Rimvydas Vagonis, gyvenęs Kuliuose, stengėsi užsidirbti papildomai, koncertuodami kavinėse Plungėje ir Palangoje.
O 1998 metais, pasikvietę į ansamblį būgnininką Edmą Jušką ir pirštu dūrę į žemėlapį, atsitiktinai naujai grupei išrinko „Tabasco“ pavadinimą – taip vadinasi viena Meksikos valstijų. Tada Gediminas metė kitus darbus ir tapo tikru muzikos profesionalu – grupė per metus surengia ir po 150 pasirodymų koncertuose, žmonių asmeniniuose renginiuose, miestų šventėse, televizijos projektuose, tokiuose kai „Super miestas“, „Gražiausios lietuvių poetų dainos“ ir kituose.
Gediminas dainuoja visokią muziką: lietuviški ir pasaulio šlageriai, kuriems tekstus kuria Marijus Budraitis, taip pat originalūs kūriniai, kuriems muziką rašo E. Noreika ir Algirdas Zigmantas, tampa labai populiarūs. Klausytojams ypač patinka humoristinės dainos, tokios kaip „Korida ir Pranas“ bei „O, miela, čiau“.
„Tabasco“ narius stebina tai, kad grupė labai mėgstama ne tik Plungėje, bet ir Dzūkijoje, Suvalkijoje. Ypač visiems patinka J. Milašiaus, E. Noreikos ir M. Budraičio kūrinys „Naujų draugų daina“, na, o pačiam atlikėjui labai patinka Raimundo Paulso „Šį rudenį“ bei Stasio Povilaičio dainuota „Pavasaris gimtinėje“.
Tad spėk tik suktis: koncertai, repeticijos, kūrybinės kančios, buvęs darbas Savivaldybės taryboje, LIONS klubas, padelio treniruotės... Pomėgiui keliauti po Europos šalis laiko lieka vis mažiau. O gal ir gerai – juk muzikanto karjera nėra viena ilgiausių.
