Naujausios
Nuo mažumės – su sportu
Kad sportas yra jo stichija, L. Sabaliauskas pajuto dar ankstyvoje vaikystėje, todėl ištisas dienas leisdavo gimtosios Žemaičių Kalvarijos mokyklos stadione. „Buvau baltaplaukis, todėl tėvams buvo lengva mane sergėti – iš tolo matydavo, kur tas „pūkis“ laksto. Tėvukas padarė krepšinio lentą, tai anksti ėmiau į ją kamuolį mėtyti. O kai buvau antroje klasėje, mokyklos direktorius S. Meškauskas ėmė mokyti šachmatų kalbos. Greit ją perpratau, po dvejų metų jau buvau mokyklos šachmatų čempionas, – prisiminimais dalijosi ir dabar šachmatų turnyruose prizines vietas laimintis Laimonas. – Su mokinių komanda buvom ir Ukrainoje, žaidėm Chersone. Mus gerai išugdė, pasiekėm daug laimėjimų Plungės rajone, kur buvo stipri Vitalijaus Vlado Andriušaičio žaidėjų komanda, tapome ir Lietuvos čempionais tarp kaimo mokyklų. Direktorius, matydamas, kad esame imlūs tam žaidimui, aukojo savo šeimos laiką, pamenu, mokydavo mus ir savo namuose.“
Paauglystėje šachmatus ilgam išstūmė krepšinis. Gal dėl to, kad 15-os Laimonas labai styptelėjo į viršų – buvo beveik dviejų metrų ūgio, o ir žaisti jam labai patiko. 1994 m. baigęs vidurinę, atvyko mokytis į dabartinę Plungės technologijų ir verslo mokyklą. Bet ne mokslai rūpėjo – ėmė žaisti plungiškių „Olimpo“ krepšinio komandoje, kurią tuomet treniravo legendinis Rimantas Endrijaitis.
Ir studentas, ir mokytojas
Nusprendęs, kad reikia siekti aukštojo mokslo, Laimonas įstojo į Kauno kūno kultūros akademiją neakivaizdžiai studijuoti sporto edukologijos. Mokydamasis antrame kurse buvo S. Meškausko pakviestas į Žemaičių Kalvarijos vidurinę mokyklą dirbti fizinio ugdymo mokytoju. Dabar su šypsena prisimena, kaip būdamas dvidešimties buvo paskirtas dirbti su mergaitėmis. Teko pavargti, kol rado bendrą kalbą. Užtat vėliau Sedoje iškart gavo dirbti su vaikinukų komanda, kuri nuoširdžiai jį stebino. Mokiniai treniruotėse labai stengėsi, todėl darbas čia buvo vienas malonumas.
„Vienas buvęs mokinys dabar dirba treneriu Klaipėdoje, yra pasiekęs neblogų rezultatų. Džiugu, kai man paskambina, pasako, kad parodžiau kelią. Nieko nėra geriau už jausmą, kad padarei jaunam žmogui gerą įtaką“, – šypsosi L. Sabaliauskas.
Vienos durys užsidarė – kitos atsidarė
Pasibaigus aktyviam žaidimui krepšinio aikštelėje, vyrui net nekilo minčių liūdėti ir liautis sportuoti. Jo gyvenime atsirado kalnų slidinėjimas – jau 10 metų jis žiemomis dirba slidinėjimo instruktoriumi Kalniškių kaime ant Mortos kalno. L. Sabaliauskas teigia, kad čia jam ne uždarbis svarbiausia, o emocijos, kurias mato ir suaugusiųjų, ir vaikų veiduose, kai iš pradžių kupinos baimės akys išmokus čiuožti prisipildo laimės ir džiaugsmo.
Laimoną ėmė traukti ir kita stichija – vanduo, burlentės. „Atėjo noras atidaryti buriavimo mokyklą, nuomoti burlentes. Patiko vanduo, vėjas. Anksčiau nebuvau gamtos mylėtojas, bet ta laisvė, bangos, paukščiai virš vandens – ėmiau jausti gamtą“, – romantiškąją savo pusę pravėrė sportininkas.
Apėmusiu azartu vyras norėjo pasidalinti su kitais, todėl nutarė vadinamojoje Plungės jūros pakrantėje atidaryti buriavimo mokyklą. Vėliau apsisprendė „išplaukti“ į platesnius vandenis – į Platelių ežerą. Sudaręs sutartį su „Linelio“ poilsiavietės savininkais, vasaromis ten nuomodavo burlentes, mokė žmones išsilaikyti ant vandens ir pajusti laisvę skriejant kartu su vėju.
Per tą laiką užaugo Laimono ir jo žmonos Eglės vaikai Žygimantas ir Živilė. Dabar ir juos galima sutikti pakrantėje padedančius žmonėms gaudyti vėją, o Laimonas, įsigijęs nedidukę jachtą, plukdo visus, norinčius pasigrožėti Platelių ežero platybėmis.
2018 metais buriavimo entuziastai susibūrė į asociaciją „Platelių burlentės“, Kuliškis buvo išrinktas jos vadovu ir nuo to laiko organizuoja varžybas, kitus renginius, švarina gamtą. Laimonas geru žodžiu mini Giedrę Daukšaitę, kuri iš jo perėmė „Platelių burlenčių“ asociacijos vairą ir labai aktyviai įsiliejo į Platelių bendruomenės veiklas, bei Algirdą Vaitkų, kuris rašo projektus. Šios trijulės rūpesčiu Plateliuose gegužės mėnesį vyks „Baltijos taurės“ buriavimo varžybos, kuriose dalyvaus sportininkai visų trijų Baltijos šalių.
Organizavo šachmatų turnyrą
Praėjusių metų rudenį Lietuvos šachmatų mokykla įdarbino L. Sabaliauską kaip šachmatų trenerį Kuliuose ir Plungės „Ryto“ mokykloje. Bet jį traukė į gimtąją Žemaičių Kalvariją, todėl nusprendė mokyti ir šio miestelio vaikus šachmatų kalbos. Pajutęs direktorės Rasos Pakalniškienės palaikymą, kuri taip pat neabejinga šiam sportui, Laimonas Kovo 11-osios proga gimnazijoje surengė šachmatų turnyrą, skirtą buvusiam treneriui S. Meškauskui atminti.
Pasak jo, Plungės rajone tokie kertiniai šachmatų „akmenys“ yra S. Meškauskas,V.V. Andriušaitis bei Algirdas Narmontas. „Ateis metas, kai kitų sporto šakų nebegalėsim žaisti, o šachmatai visada liks. Tai, sakyčiau, genialus žaidimas, tinkantis visiems, labai padedantis ir žaidžiant krepšinį ar kitus žaidimus, juk reikia galvoti kombinacijas, numatyti žingsnius į priekį“, – teigia pašnekovas.
Svarbu palaikyti vienas kitą
L. Sabaliauskas džiaugiasi ir didžiuojasi žmonos bei vaikų pasiekimais. Žmona Eglė jį nuolat stebina darbštumu, kūrybingumu, noru dalyvauti įvairiuose seminaruose. Ji – kulinarijos įmonės „Eglės desertai“ savininkė ir pagrindinė saldėsių gamintoja. Sūnus Žygimantas seka tėvo pėdomis, žaidžia krepšinį, buriuoja bei studijuoja sporto specialybę. Dukrai Živilei, nors irgi buvo aktyvi sportininkė, šokėja, dabar labiau rūpi mokslai. Dabar ji mokosi Kauno technologijų universiteto gimnazijoje, o ateitį galbūt susies su medicina.
Tiesa, prieš kelerius metus sparnus į Kauną buvo pakėlusi visa Sabaliauskų šeima. Šį sprendimą jie priėmė, kai penktoką sūnų Žygimantą treneris pakvietė mokytis A. Sabonio krepšinio mokykloje. „Kol vaikai buvo nedidukai, gyvenom ten, bet kai paaugo, mes su žmona grįžome į Kulius. Neprigijau mieste, jaučiausi nesavas ten ir viskas. Automagistrale kai važiuodavom link Žemaitijos, dūšia džiaugdavosi. Čia mano žmonės, žemė. Plateliai man ypatinga vieta, Kuliai – puikus nedidelis miestelis, sveikinuosi su vietiniais žmonėmis, pradeda mane pažinti. O Žemaičių Kalvarijoje gyvena tėvukai, brolis, ten – gimtinė, jaučiu daugybę sentimentų“, – kalba L. Sabaliauskas.