„Norėčiau, kad talentai mylėtų Lietuvą“

Lu­ko KA­ZA­KE­VI­ČIAUS nuo­trau­ka
E. Vir­ši­las: „Iš Lie­tu­vos, ne­tgi iš Plungės ga­li­ma da­ry­ti pa­sau­li­nius vers­lus“
Plungė­je gimęs ir augęs Eri­kas Vir­ši­las (41 m.) yra ke­lių sėkmingų vers­lo įmo­nių bend­ra­sa­vi­nin­kas, va­do­vo pa­rei­gas pa­pildęs vers­lo lai­dos vedė­jo vaid­me­niu. Eri­kas kar­tu su ko­man­da ku­ria žiū­ri­miau­sią vers­lo laidą lie­tu­viš­ka­me „You­tu­be“ – „Pro­to in­dust­ri­ja“.
„Kal­bin­da­mas sėkmin­gus Lie­tu­vos vers­li­nin­kus no­riu pa­ro­dy­ti, kad nie­kur to­li va­žiuo­ti ne­rei­kia, verslą ga­li­ma kur­ti čia, Lie­tu­vo­je, Plungė­je. Vie­ta ne­bes­var­bi, svar­bu tik no­ras veik­ti ir ne­bi­jo­ti ban­dy­ti“, – tei­gia E. Vir­ši­las.



Že­mai­tiš­kos šak­nys – gy­vos

Vers­li­nin­kas kar­tu su par­tne­riais val­do vieną did­žiau­sių Bal­ti­jos ša­ly­se stik­lo konst­ruk­cijų, veid­rod­žių, vi­di­nių per­tvarų ga­my­bos ir mon­ta­vi­mo bend­rovę „Stik­li­ta Vil­nius“, taip pat „BI­PA group“ įmo­nių grupę, tei­kian­čią sau­gaus eis­mo, ža­lius in­ži­ne­ri­nius spren­di­mus ap­lin­kai bei vys­tan­čią daiktų in­ter­ne­to ir saulės par­kų tech­no­lo­gi­jas. Ne­pai­sant darbų gau­sos, E. Vir­ši­las bent kartą per mėnesį sten­gia­si ap­si­lan­ky­ti Plungė­je, kur te­be­gy­ve­na jo tėve­liai.
„Plungė­je bai­giau Se­na­mies­čio vi­du­rinę mo­kyklą, lan­kiau My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyklą, gro­jau Plungės mies­to pu­čiamųjų or­kest­re. Man svar­bu iš­lai­ky­ti ryšį su sa­vo gim­tuo­ju mies­tu, ma­nau, ir mies­tas ne­turėtų pra­ras­ti ry­šio su čia gy­ve­nu­siais kraš­tie­čiais. Ži­nau ne­ma­žai sėkmingų ir to­li nu­ėju­sių vers­li­ninkų plun­giš­kių, su­telkę jėgas drau­ge galė­tu­me daug nu­veik­ti: da­lin­tis sėkmės pa­vyzd­žiais su bend­ruo­me­ne, mo­ki­niais, at­vyk­ti ne tik su kal­bo­mis, bet ir konk­re­čiais pa­si­ūly­mais“, – pa­sa­ko­ja E. Vir­ši­las, pa­ts mie­lai pri­si­jung­sian­tis prie to­kių ini­cia­tyvų ir jas jau bran­di­nan­tis.
Be­je, vers­li­nin­kas iki šiol su tėvais kal­ba tik že­mai­tiš­kais, o su­tikęs kraš­tie­čių iš Že­mai­ti­jos, taip pat pir­miau­sia svei­ki­na­si gimtą­ja tar­me.


Nuo stu­den­tiškų rei­kalų prie vers­lo

Pap­ra­šy­tas pa­pa­sa­ko­ti apie vers­lo pra­džią, E. Vir­ši­las pra­de­da nuo stu­dijų Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te. Būda­mas ant­ra­kur­sis jis pra­dėjo dirb­ti Lie­tu­vos stu­dentų sąjun­go­je, o vėliau ta­po Na­cio­na­linės stu­dentų agentū­ros di­rek­to­riu­mi. Ma­žai kas ži­no, kad plun­giškį ga­li­ma va­din­ti vie­nu iš Lie­tu­vos stu­den­to pa­žymė­ji­mo „krikš­tatė­vių“.
„Va­do­vau­da­mas agentū­rai, bu­vau at­sa­kin­gas už stu­den­to pa­žymė­ji­mo idė­jos plėto­jimą ir įgy­ven­di­nimą. Tai bu­vo ir pir­mas pri­si­lie­ti­mas prie vers­lo – reikė­jo su­koor­di­nuo­ti visą pro­cesą, ras­ti par­tne­rius, rūpin­tis, kad pa­žymė­ji­mas pa­siektų vi­sus stu­den­tus“, – pri­si­me­na pa­šne­ko­vas.
Vėliau, jau stu­di­juo­da­mas Vil­niaus uni­ver­si­te­to eko­no­mi­kos ma­gist­rantū­ro­je, jis ta­po „Stik­li­tos“ bend­rovės Vil­niaus fi­lia­lo di­rek­to­riu­mi. Įmonę reor­ga­ni­zuo­jant, E. Vir­ši­las įsi­gi­jo ak­cijų, o į par­tne­rius pa­si­kvie­tus ko­legą, ne­tru­kus jie ta­po ir įmonės sa­vi­nin­kais.
„At­lai­kius 2007–2008 m. eko­no­minę krizę, nu­sprend­žiau at­si­trauk­ti ir pailsė­ti nuo ak­ty­vaus va­do­va­vi­mo įmo­nei. Di­rek­to­riu­mi ta­po vie­nas iš pro­jektų va­dovų. Ka­dan­gi jam ge­rai sekė­si, aš taip ir ne­grįžau į di­rek­to­riaus po­zi­ciją. Per tą laiką su ki­tu vers­lo par­tne­riu įsi­gi­jo­me BI­PA įmonę, ku­ri ta­po „BI­PA group“ pra­džia“, – pa­sa­ko­ja E. Vir­ši­las, šiuo me­tu dau­giau­sia lai­ko ski­rian­tis verslų au­gi­ni­mui, naujų in­ves­ti­ci­nių idėjų paieš­kai ir vers­lu­mo sklai­dai, prie ku­rios pri­si­de­da ir „Pro­to in­dust­ri­jos“ lai­da.


Lai­dai pa­va­di­nimą su­gal­vo­jo ro­bo­tas

„Norė­čiau, kad ta­len­tai mylėtų Lie­tuvą ir čia mokėtų mo­kes­čius, kad išei­viai čia grąžintų sa­vo verslų cent­ri­nes būsti­nes, nors ir vys­tytų verslą vi­sa­me pa­sau­ly­je. Kad jau­ni­mas taip pat steigtų sa­vo vers­lus čia, o ne ban­dytų kaž­kur pa­bėgti. Iš Lie­tu­vos, ne­tgi iš Plungės ga­li­ma da­ry­ti pa­sau­li­nius vers­lus“, – taip sa­vo lai­dos mi­siją api­būdi­na E. Vir­ši­las.
„Pro­to in­dust­ri­ja“ „You­Tu­be“ tu­ri dau­giau nei 32 tūkst. pre­nu­me­ra­to­rių ir yra did­žiau­sias vers­lo ka­na­las lie­tu­vių kal­ba. Lai­dos idė­ja gimė 2018 m. ir pra­džio­je bu­vo su­ma­ny­ta kaip vie­na iš prie­mo­nių di­din­ti 
E. Vir­ši­lo kon­sul­tuo­ja­mo star­tuo­lio ži­no­mumą, ta­čiau ne­tru­kus trans­for­ma­vo­si. Kal­bin­da­mas sėkmin­gus vers­li­nin­kus plun­giš­kis no­ri pa­ska­tin­ti už­sie­ny­je gy­ve­nan­čius Lie­tu­vius grįžti ir kur­tis Lie­tu­vo­je, kel­ti vers­lu­mo dva­sią, su­teik­ti ga­li­mybę smul­kia­jam vers­lui, no­va­to­riškų idėjų kūrėjams būti pa­ma­ty­tiems ir iš­girs­tiems.
„Būti lai­dos vedė­ju ne­pla­na­vau, gal­vo­jau, jei pa­si­seks pir­mo­sios „Pro­to in­dust­ri­jos“ lai­dos, im­si­me pro­fe­sio­nalų vedėją ir kur­si­me to­liau. Laidą žmonės pa­stebė­jo, ėmėme gau­ti pa­lan­kių at­si­lie­pimų, laiškų, tad pro­diu­se­riai pa­tarė ir to­liau lik­ti lai­dos vei­du. Na, o pra­džio­je bai­siau­sia bu­vo neap­sik­vai­lin­ti – in­ves­ta­vau į lai­dos rek­lamą, tad bu­vo di­delė ti­ki­mybė, kad ma­no ne­sėkmę stebės ne­ma­žas skai­čius žmo­nių in­ter­ne­te“, – juo­kia­si E. Vir­ši­las.
Pir­muo­ju lai­dos pa­šne­ko­vu ta­po re­tai in­ter­viu da­li­jan­tis vers­li­nin­kas Vik­to­ras But­kus, ku­ris sėkmin­gai par­davęs „Fer­men­to“ bend­rovę tuo me­tu vystė MO mu­zie­jaus idėją. So­li­dus star­tas at­kreipė ir kitų dėmesį, tad šiais me­tais ne­tru­kus pa­si­ro­dys jau 70-ta lai­da. Be­je, lai­dos pa­va­di­ni­mas bu­vo su­gal­vo­tas ro­bo­to – lie­tu­viš­kas star­tuo­lis su­kūrė įrankį, kai ana­li­zuo­da­mas at­ski­rus rak­ti­nius žod­žius dirb­ti­nis in­te­lek­tas pa­tei­kia ga­li­mus pra­smi­nius jų jun­gi­nius.
Svar­biau­sias sėkmin­go vers­li­nin­ko bruo­žas
Pak­laus­tas, kaip „Pro­to in­dust­ri­jai“ se­ka­si vyk­dy­ti sa­vo mi­siją, E. Vir­ši­la sa­ko, kad jau yra tikrų is­to­rijų, kai po lai­dos žmonės nu­sprendė grįžti į Lie­tuvą ar im­tis kur­ti verslą. Būtent tai ir yra stip­riau­sia mo­ty­va­ci­ja kur­ti laidą to­liau.
„Gau­na­me laiškų iš už­sie­ny­je gy­ve­nan­čių lie­tu­vių, ku­rie dir­ba la­bo­ra­to­ri­jo­se ar ki­tus kva­li­fi­kuo­tus dar­bus. Jie ste­bi­si ir sa­ko ne­ži­noję, kad Lie­tu­vo­je yra to­kios ge­ros sąly­gos vers­lui. Dau­ge­lis jų iki tol par­skris­da­vo na­mo Kalė­doms, pa­būda­vo su šei­ma ir at­gal į lėktuvą. Yra rea­lių at­ve­ju, kai įkvėptos mūsų lai­dos į Lie­tuvą grįžo ke­lios šei­mos. Taip pat yra žmo­nių, ku­rie po mūsų lai­dos ir pa­tys nu­sprendė kur­ti sa­vo verslą, kreipė­si į ma­ne, pra­šy­da­mi pa­ta­rimų, pa­si­kon­sul­tuo­ti. Vie­nas vai­ki­nas pa­rašė norė­da­mas pa­si­tar­ti, aš jam pa­si­ūliau su­si­tik­ti po po­ros va­landų ir tik vėliau su­ži­no­jau, kad jis viską metęs at­vy­ko su­si­tik­ti su ma­ni­mi net iš Kau­no“, – pri­si­me­na pa­šne­ko­vas.
Sa­vo lai­do­se dau­giau nei 200 sėkmingų Lie­tu­vos vers­li­ninkų pa­kal­binęs E. Vir­ši­las pa­ste­bi, kad juos vi­sus vie­ni­ja bend­ras būdo bruo­žas: „Tai yra ini­cia­ty­va ir at­kak­lu­mas. Ga­li būti ta­len­tin­gas, bet nie­ko su tuo ne­da­ry­ti, ir at­virkš­čiai – net ir ne­turė­da­mas ypa­tingų ga­bumų, kaip ir dau­gu­ma mūsų, sa­vo veiks­mais ir at­kak­lu­mu ga­li pa­siek­ti la­bai daug. Man pa­čiam vers­las – tai ga­li­mybė mo­ky­tis, sa­vi­rea­li­za­ci­ja ir kūry­ba.“