Naujausios
Žemaitiškos šaknys – gyvos
Verslininkas kartu su partneriais valdo vieną didžiausių Baltijos šalyse stiklo konstrukcijų, veidrodžių, vidinių pertvarų gamybos ir montavimo bendrovę „Stiklita Vilnius“, taip pat „BIPA group“ įmonių grupę, teikiančią saugaus eismo, žalius inžinerinius sprendimus aplinkai bei vystančią daiktų interneto ir saulės parkų technologijas. Nepaisant darbų gausos, E. Viršilas bent kartą per mėnesį stengiasi apsilankyti Plungėje, kur tebegyvena jo tėveliai.
„Plungėje baigiau Senamiesčio vidurinę mokyklą, lankiau Mykolo Oginskio meno mokyklą, grojau Plungės miesto pučiamųjų orkestre. Man svarbu išlaikyti ryšį su savo gimtuoju miestu, manau, ir miestas neturėtų prarasti ryšio su čia gyvenusiais kraštiečiais. Žinau nemažai sėkmingų ir toli nuėjusių verslininkų plungiškių, sutelkę jėgas drauge galėtume daug nuveikti: dalintis sėkmės pavyzdžiais su bendruomene, mokiniais, atvykti ne tik su kalbomis, bet ir konkrečiais pasiūlymais“, – pasakoja E. Viršilas, pats mielai prisijungsiantis prie tokių iniciatyvų ir jas jau brandinantis.
Beje, verslininkas iki šiol su tėvais kalba tik žemaitiškais, o sutikęs kraštiečių iš Žemaitijos, taip pat pirmiausia sveikinasi gimtąja tarme.
Nuo studentiškų reikalų prie verslo
Paprašytas papasakoti apie verslo pradžią, E. Viršilas pradeda nuo studijų Kauno technologijos universitete. Būdamas antrakursis jis pradėjo dirbti Lietuvos studentų sąjungoje, o vėliau tapo Nacionalinės studentų agentūros direktoriumi. Mažai kas žino, kad plungiškį galima vadinti vienu iš Lietuvos studento pažymėjimo „krikštatėvių“.
„Vadovaudamas agentūrai, buvau atsakingas už studento pažymėjimo idėjos plėtojimą ir įgyvendinimą. Tai buvo ir pirmas prisilietimas prie verslo – reikėjo sukoordinuoti visą procesą, rasti partnerius, rūpintis, kad pažymėjimas pasiektų visus studentus“, – prisimena pašnekovas.
Vėliau, jau studijuodamas Vilniaus universiteto ekonomikos magistrantūroje, jis tapo „Stiklitos“ bendrovės Vilniaus filialo direktoriumi. Įmonę reorganizuojant, E. Viršilas įsigijo akcijų, o į partnerius pasikvietus kolegą, netrukus jie tapo ir įmonės savininkais.
„Atlaikius 2007–2008 m. ekonominę krizę, nusprendžiau atsitraukti ir pailsėti nuo aktyvaus vadovavimo įmonei. Direktoriumi tapo vienas iš projektų vadovų. Kadangi jam gerai sekėsi, aš taip ir negrįžau į direktoriaus poziciją. Per tą laiką su kitu verslo partneriu įsigijome BIPA įmonę, kuri tapo „BIPA group“ pradžia“, – pasakoja E. Viršilas, šiuo metu daugiausia laiko skiriantis verslų auginimui, naujų investicinių idėjų paieškai ir verslumo sklaidai, prie kurios prisideda ir „Proto industrijos“ laida.
Laidai pavadinimą sugalvojo robotas
„Norėčiau, kad talentai mylėtų Lietuvą ir čia mokėtų mokesčius, kad išeiviai čia grąžintų savo verslų centrines būstines, nors ir vystytų verslą visame pasaulyje. Kad jaunimas taip pat steigtų savo verslus čia, o ne bandytų kažkur pabėgti. Iš Lietuvos, netgi iš Plungės galima daryti pasaulinius verslus“, – taip savo laidos misiją apibūdina E. Viršilas.
„Proto industrija“ „YouTube“ turi daugiau nei 32 tūkst. prenumeratorių ir yra didžiausias verslo kanalas lietuvių kalba. Laidos idėja gimė 2018 m. ir pradžioje buvo sumanyta kaip viena iš priemonių didinti
E. Viršilo konsultuojamo startuolio žinomumą, tačiau netrukus transformavosi. Kalbindamas sėkmingus verslininkus plungiškis nori paskatinti užsienyje gyvenančius Lietuvius grįžti ir kurtis Lietuvoje, kelti verslumo dvasią, suteikti galimybę smulkiajam verslui, novatoriškų idėjų kūrėjams būti pamatytiems ir išgirstiems.
„Būti laidos vedėju neplanavau, galvojau, jei pasiseks pirmosios „Proto industrijos“ laidos, imsime profesionalų vedėją ir kursime toliau. Laidą žmonės pastebėjo, ėmėme gauti palankių atsiliepimų, laiškų, tad prodiuseriai patarė ir toliau likti laidos veidu. Na, o pradžioje baisiausia buvo neapsikvailinti – investavau į laidos reklamą, tad buvo didelė tikimybė, kad mano nesėkmę stebės nemažas skaičius žmonių internete“, – juokiasi E. Viršilas.
Pirmuoju laidos pašnekovu tapo retai interviu dalijantis verslininkas Viktoras Butkus, kuris sėkmingai pardavęs „Fermento“ bendrovę tuo metu vystė MO muziejaus idėją. Solidus startas atkreipė ir kitų dėmesį, tad šiais metais netrukus pasirodys jau 70-ta laida. Beje, laidos pavadinimas buvo sugalvotas roboto – lietuviškas startuolis sukūrė įrankį, kai analizuodamas atskirus raktinius žodžius dirbtinis intelektas pateikia galimus prasminius jų junginius.
Svarbiausias sėkmingo verslininko bruožas
Paklaustas, kaip „Proto industrijai“ sekasi vykdyti savo misiją, E. Viršila sako, kad jau yra tikrų istorijų, kai po laidos žmonės nusprendė grįžti į Lietuvą ar imtis kurti verslą. Būtent tai ir yra stipriausia motyvacija kurti laidą toliau.
„Gauname laiškų iš užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie dirba laboratorijose ar kitus kvalifikuotus darbus. Jie stebisi ir sako nežinoję, kad Lietuvoje yra tokios geros sąlygos verslui. Daugelis jų iki tol parskrisdavo namo Kalėdoms, pabūdavo su šeima ir atgal į lėktuvą. Yra realių atveju, kai įkvėptos mūsų laidos į Lietuvą grįžo kelios šeimos. Taip pat yra žmonių, kurie po mūsų laidos ir patys nusprendė kurti savo verslą, kreipėsi į mane, prašydami patarimų, pasikonsultuoti. Vienas vaikinas parašė norėdamas pasitarti, aš jam pasiūliau susitikti po poros valandų ir tik vėliau sužinojau, kad jis viską metęs atvyko susitikti su manimi net iš Kauno“, – prisimena pašnekovas.
Savo laidose daugiau nei 200 sėkmingų Lietuvos verslininkų pakalbinęs E. Viršilas pastebi, kad juos visus vienija bendras būdo bruožas: „Tai yra iniciatyva ir atkaklumas. Gali būti talentingas, bet nieko su tuo nedaryti, ir atvirkščiai – net ir neturėdamas ypatingų gabumų, kaip ir dauguma mūsų, savo veiksmais ir atkaklumu gali pasiekti labai daug. Man pačiam verslas – tai galimybė mokytis, savirealizacija ir kūryba.“