Naujausios
J. Mackevičius, baigęs Plungės „Saulės“ gimnaziją, išvyko tęsti mokslų į Vilnių. Šiuo metu trečiakursis žemaitis studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje, kur pasirinko gilintis į marketingą ir reklamų kūrimą.
Vaikystėje, kaip ir dauguma draugų, po pamokų mėgo žaisti krepšinį, be to, „Ryto“ pagrindinėje mokykloje lankė stalo teniso būrelį. Krepšinį su draugais laisvalaikiu žaidžia iki šiol, taip pat yra vienas iš Lietuvos krepšinio rinktinės fanų, dažnai vyksta rungtynes stebėti gyvai.
Plungiškis prisipažino niekada nebuvęs itin didelis sporto aistruolis, greičiau mėgėjas. Už tai, kad vieną dieną rimčiau susidomėjo sportine veikla, turėtų dėkoti sesei Agnei.
„Nesu užkietėjęs profesionalus bėgikas, savo pirmuosius 10 kilometrų įveikiau vos prieš metus, kada mano sesuo Agnė laimėjo bilietus į Vilniuje vykusį bėgimą. Finišą pasiekiau be didelio vargo ir tai buvo bene didžiausias stimulas bei vidinė motyvacija save išbandyti dar ilgesnėse trasose“, – pasakojo vaikinas.
2023 metų gruodį Vilniuje vykusiame „Saulėtekio maratone“ J. Mackevičius įveikė 42,195 kilometrų trasą ir savo amžiaus grupėje finišavo ketvirtas, o iš visų dalyvių – 36-as.
Apie tokią anūko sėkmę ir geležinę ištvermę sužinojęs senelis pajuokavo, kad šis, būdamas toks vikrus ir ryžtingas, drąsiai galėtų iš Plungės iki pat Klaipėdos nubėgti. Deja, bet neilgtrukus po šio jųdviejų pokalbio senelis iškeliavo Anapilin, o Justui ilgą laiką iš galvos vis neiškrito jo ištarti žodžiai.
Po „Saulėtekio maratono“ Justas pradėjo dar intensyviau treniruotis, o šių metų balandžio 16 dieną Vilniuje dalyvavo bėgime „Vilkų takais“ ir įveikė 22 kilometrų trasą. Gegužės mėnesį laukė dar vienas pusmaratonis, jame vėl nubėgo 22 kilometrus, liepą Vilniuje dalyvavo „Žaliųjų ežerų“ bėgime, įveikė 18 kilometrų, rugpjūtį Kretingoje įveikė 42 kilometrų trasą renginy, skirtame ilgų nuotolių bėgikui Piotrui Silkinui atminti.
Netekus mylimo senelio Justui gimė idėja jo garbei surengti bėgimą nuo Plungės iki Klaipėdos. Kad pasitreniruotų, rugpjūčio viduryje surengė bandomąjį bėgimą nuo Plungės iki Rietavo. Jam iš paskos automobiliu važiavo keletas draugų, kurie jį palaikė ir padavinėjo vandens buteliukus.
Apie suplanuotą didįjį bėgimą nuo Plungės autobusų stotelės, esančios prie ligoninės, iki pat Klaipėdos autobusų stoties, žinojo taip pat tik keli draugai.
„Specialiai niekam nesakiau, ką ketinu daryti, norėjau, kad jiems būtų staigmena ir apie mano įveiktą distanciją sužinotų iš laikraščio. Tiesą pasakius, nestebėjau orų prognozės ir lyg tyčia tą dieną saulė plieskė be gailesčio, jeigu neklystu, buvo gal 30 laipsnių šilumos. Teko susidoroti ne tik su ilga distancija, bet ir su karščiu“, – pisiminęs rugpjūčio 31-ąją kalbėjo plungiškis.
Pirmasis bėgiko sustojimas buvo Vėžaičiuose, esančiuose už 34-ių kilometrų nuo Plungės. Ten trumpam stabtelėjo atsigaivinti ir pailsėti, o įveikus dar dešimtį kilometrų pradėjo kamuoti įvairios mintys, kam jam viso šito reikia, vargino ir skausmai. Tačiau kelio atgal nebuvo. Justas nenorėjo taip lengvai pasiduoti ir apsisukti nepasiekęs užsibrėžto tikslo. Planavo į Plungę grįžti autobusu. Paskutiniai kilometrai, pasak vaikino, buvo patys sunkiausi, tačiau planą pavyko įgyvendinti – į Plungę iš Klaipėdos išties grįžo autobusu, tik, tiesą sakant, į jį spėjo vos per plauką.