Naujausios
– Pauliau, pasiūlykite pokalbio temą, kuri jums yra aktuali.
– Pakalbėkime apie vietos kultūros sampratą. Mes meną supiname su kultūra, padarome kažkokiu produktu ir paskui vartojame daug ir dažnai. Nežiūrime į tai kaip į dvasinį ar emocinį vienetą, kuris apibrėžia mus pačius, tai, kas yra mūsų kultūra, ką mes ir mūsų kultūros atstovai arba „korifėjai“, kurie tą kultūrą bando suvaidinti, darome.
Šiuo metu visur yra per daug draugiškų nuomonių. Vengiame nepatogumo, nors tobulėjame, mokomės tik tada, kai „įeiname“ į nepatogumą. Kaip vėžiagyvis, kuris nori pakeisti savo kiautą, turi patirti didelį skausmą, taip ir žmogus. Tik patyręs streso būseną tu gali augti.
Aš pats dirbau kultūros įstaigoje, kur mačiau daug „mandagumo“, tampančio eiline „štampovke“. Tada kultūrą paduodame vienas kitam kaip dar vieną konvejerinį gaminį. Pataikavimo, žinoma, reikia. Bet kai mes vieni kitiems tik pataikaujame, tai ir neaugame.
– O kokia jūsų nuomonė apie kultūrą regionuose?
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. gegužės 27 d. numeryje (Nr. 40).