Petrai, Petrai, Petrai...

Nuotraukos iš asmeninio Petro GOTAUTO albumo
Graži Gotautų šeimyna
Vyrui apie vyrus rašyti visados sunku, ypač jei rašančiojo ir aprašomojo amžiaus skirtumas – didžiulis. Baisu nepradėti pamokslauti, mokyti jaunąją kartą, kaip ji turėtų gyventi, dirbti bei galvoti. Pirmajam vyrų puslapiui pasirinkau veiklų, simpatišką vyruką Petrą Gotautą.

Šis plungiškis gimė tėvelio iš Kaltinėnų ir mamos iš Vieštovėnų šeimoje, kurią jiedu sukūrė susipažinę Žemės ūkio akademijoje Kaune. Susituokę Gotautai apsigyveno Plungėje. Čia ir gimė mūsų rašinio herojus Petras. Jis prisimena, kad Petrais buvo vadinami beveik visi jo giminės vyrai – pradedant proproseneliu ir baigiant juo pačiu. Tai, žinoma, sukeldavo nepatogumų, bet šiandien to vardo į jokį kitą nekeistų.

nuotrauka
Petras Gotautas

Dar besimokydamas pradinėse klasėse plungiškis sykį gavo apdovanojimą už tai, kad per visus mokslo metus nebuvo praleidęs nė vienos pamokos. Pabaigęs devynias klases dabartinėje „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, įstojo mokytis į tuometę Plungės žemės ūkio mokyklą. Norėjo tapti meistru-apdailininku. Su malonumu prisimena, kad čia išmoko visko, ko reikia statybininkui: mūryti, tinkuoti, darbo su medžiu. Tai labai pravertė kasdienėje veikloje bei asmeniniame gyvenime: juk teko ir namą statytis, prižiūrėti sodybą Užlieknio kaime, kur dabar gyvena tėveliai.

Tuo metu, matyt, ir gimė pirmieji verslumo įgūdžiai. Vienas mokytojas organizuodavo pažintines-verslo keliones į sostinę, į Gariūnus. Mokinių parsivežti pirkiniai Plungėje buvo graibstyte išgraibstomi.

Baigus mokyklą armijoje tarnauti neteko. Jau buvo prasidėjusi sumaištis, pasibaigusi nepriklausomybės skelbimu.

Pirmoji P. Gotauto darbovietė buvo Klaipėdoje. Čia Petras suprato, kad ne jam skirta dirbti nuo ryto iki vakaro. Jis pajuto, kad pats norėtų darbą organizuoti, tad pirmas savarankiškas žingsnis buvo prekyba baldais – tiek Plungėje pagamintais, tiek iš Lenkijos parvežtais. Veiklos laisvė kvepėjo maloniai. Prasidėjo šeimos kūrimas.

Su žmona Ramute susipažino dar besimokydami Žemės ūkio mokykloje. Pora metų jaunesnė mergina negalėjo netraukti Petro dėmesio. Pirmas butas ir pirmosios atžalos atsirado beveik kartu. Šiandien darnioje Gotautų šeimoje užauginti arba dar auga keturi vaikai: vyresnioji Emilija baigia Kauno technologijos universitetą, Mantas dirba su tėveliu, o būsimieji futbolininkai Tadas ir Justas – dar „Ryto“ pagrindinės mokyklos mokiniai.

Gyvenimas bute, jo remontas, langų keitimas pasufleravo naują idėją: P. Gotautas įkūrė plastikinių langų gamybos įmonę „Mantemija“, jos pavadinimu įprasmindamas vyresniųjų vaikų vardus. Geriausiais laikais įmonėje dirbo daugiau kaip dvidešimt darbuotojų. Bet atslinkusi finansinė krizė 2008 metais ne tik sumažino dirbančiųjų skaičių, bet ir pagimdė naujas verslo kryptis: šiandien įmonėje gaminamos ir žaliuzės, roletai, tinkleliai nuo vabzdžių, imtasi ir prekių pervežimo paslaugų. Šiemet „Mantemijai“ – jau dvidešimt metų.

Petras didžiuojasi savo žmona Ramute, kuri nepaisant didelės šeimos ėmėsi verslo: Plungėje atidarė vestuvinių bei proginių drabužių salonus „Elegancija“ ir „Romantika“. Nors šiandien veiklos šioje srityje sumažėjo, nes savo daro internetinė prekyba, tačiau ši paslauga tebėra populiari.

Na, o Petras visados palaikydavo ir būdavo kartu su jaunimu. Neliko nuošaly ir plungiškiams stojus į kovą televizijos projekte „Super miestas“. Nors tada Plungė liko antra ir nelaimėjo lėšų žaidimų aikštelei įrengti, tačiau iniciatyvių plungiškių dėka „Super miesto“ aikštelė A. Jucio ir J. Tumo-Vaižganto gatvių sankirtoje vis tiek atsirado ir džiugina mažuosius iki šiol.

O kavinukės „Takava“ prie žaidimo aikštelės atidarymas Gotautams buvo tarsi garbės reikalas. Šiandien ji – plungiškių traukos centras.

P. Gotauto neafišuojamos paramos nuolat sulaukdavo  Lietuvos moksleivių sąjunga bei jaunimo organizacija „Krantas“. Parama neaplenkdavo ir Plungės neįgaliųjų draugijų, tad kvietimas dalyvauti Plungės „Lions“ klubo veikloje buvo natūralus ir neišvengiamas. O pernai Petras tapo ir šio klubo prezidentu bei „Lions“ klubų apygardos kompiuterinių ryšių „galva“. Be jo nepraeina ir kasmetiniai linksmieji „Lions“ labdaros koncertai.

Plungėje pradėjus veikti „Teniso slėniui‘, Petras su bičiuliais atrado naują žaidimą padelį ir tapo aistringu jo gerbėju, o šiandien yra tikriausiai vienas stipriausių šios rungties žaidėjų Plungėje, laimintis medalius ir čia, ir Mažeikiuose. Vedamas entuziazmo organizavo ir pirmąjį respublikinį „Lions“ klubų padelio čempionatą. Nuo sutuoktinio neatsilieka ir žmona Ramutė, kuri taip pat puikiai žaidžia padelį.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Petras tapo šaulių organizacijos nariu ir šiandien jau gavo teisę naudotis ginklu. Tad, sako, Tėvynę ginti esąs pasiruošęs.

Pirmaisiais savo verslo metais plungiškis buvo įkūręs ir kelionių agentūrą „Ladonas‘. Vėliau ją pardavė, bet potraukis keliauti tebėra išlikęs. Kartu su šeima išmaišyta visa Europa, viešėta ir Tailande, Kenijoje.

Belieka džiaugtis jauno žmogaus aktyvumu bei pasišventimu savo miestui.