Rietave sužibo nauja žvaigždė

Būsimą pro­fe­siją ži­no­jo nuo jau­numės

Dar be­si­mo­ky­da­ma vi­du­rinė­je mo­kyk­lo­je Ing­ri­da, pa­klaus­ta, kuo bus užau­gu­si, tvir­tai ži­no­jo, ką veiks gy­ve­ni­me.

„Se­niai bu­vau su­si­kūru­si planą min­ty­se, tad kryp­tin­gai tam ruo­šiau­si. O min­tis apie būtent tokį pro­fe­sinį ke­lią at­ėjo tar­si sa­vai­me, ka­dan­gi toks dar­bas ma­ne vi­sa­da žavė­jo. Tiks­liai ži­no­jau, ir ko­kių reikės sto­jamųjų eg­za­minų stu­di­joms, ir kur to­liau mo­ky­siuos“, – pa­sa­ko­ja rie­ta­viškė.

Kaip tarė, taip ir pa­darė. Ing­ri­da baigė stu­di­jas Klaipė­dos vals­ty­binė­je ko­le­gi­jo­je ir įgi­jo gro­žio te­ra­pi­jos-kos­me­to­logės kva­li­fi­ka­ciją.

Bet bai­gu­si moks­lus jau­na mo­te­ris pa­ni­ro į vaikų au­gi­ni­mo rūpes­čius. Už­si­su­kus kas­die­nybė­je, bui­ty­je, ne­ju­čia kaž­kur pa­si­metė ir taip il­gai puo­selė­ta sva­jonė tap­ti pro­fe­sio­na­lia ma­sa­žis­te.

„Bet vieną dieną, pri­si­me­nu, sėdžiu na­muo­se, siu­vu ber­niu­kams dra­bužė­lius ir gal­vo­ju – na ir ką aš čia da­bar da­rau? Tai­gi aš no­riu da­ry­ti ma­sa­žus, o ne rūbus siū­ti“, – dėstė min­tis Ing­ri­da.


Sie­kius pri­stabdė ka­ran­ti­nas

Nie­ko ne­lau­ku­si rie­ta­viškė su­si­siekė su pus­se­se­re, ku­ri jau dir­bo ma­sa­žistės darbą. Pa­si­domė­jo, nuo ko rei­kia pra­dėti ir ko­kios rei­ka­lin­gos prie­monės. Su­si­ra­do spe­cia­li­zuo­tus, mėne­sio trukmės ma­sa­žo kur­sus Pa­lan­go­je ir ten įgi­jo rei­kiamą kva­li­fi­ka­ciją.

Kiek vėliau vie­nas po ki­to sekė ir ki­ti kur­sai, ku­riuo­se mo­te­ris gi­li­no sa­vo ži­nias. Vie­nuo­se jų mokė­si ja­po­niš­ko te­ra­pi­nio vei­do ma­sa­žo, ku­ris la­bai su­do­mi­no sa­vo po­vei­kiu, jau­ni­ni­mo ir at­pa­lai­da­vi­mo efek­tu, su­bti­ly­bių.

Bet po kursų stai­ga ir ne­tikė­tai gy­ve­ni­mas tar­si įjungė stabd­žius. Pra­sidė­jo ka­ran­ti­nas ir mo­te­ris vėl turė­jo ati­dėti sa­vo sva­jonę į šalį.

„Be ga­lo skaudė­jo širdį, gal­vo­je kirbė­jo dau­gybė klau­simų: kas bus, kaip bus, ką da­bar rei­kia da­ry­ti. Bet su­pra­tau, kad reiks kaž­kaip iš­gy­ven­ti tą su­dėtingą pe­riodą“, – kalbė­jo I. Kont­ri­maitė-Gra­kaus­kienė.

Prabė­gus dve­jiems me­tams ir pa­si­bai­gus ka­ran­ti­nui, rie­ta­viškė ne­be­laukė nie­ko. Ma­žu žings­ne­liu judė­da­ma pir­myn, įsi­rengė sa­vo gro­žio pa­slaugų ka­bi­netą – jis šios va­sa­ros pa­bai­go­je švęs dviejų metų su­kaktį.

Per tuos me­tus te­ko po tru­putį jau­kin­tis klien­tus. Mo­te­ris sa­ko pa­stebė­ju­si, kad mūsuo­se žmonės tie­siog nėra linkę sa­ve pa­le­pin­ti ma­sa­žu ar ki­ta at­si­pa­lai­duo­ti pa­de­dan­čia pro­cedū­ra. Bet pa­ma­žu si­tua­ci­ja kei­čia­si, klientų ra­tas au­ga.

„Rie­ta­vas yra ne­di­de­lis mies­te­lis, nėra ja­me daug ir gy­ven­tojų, bet turbūt su­žavė­jau sa­vo at­lie­ka­mu vei­do ma­sa­žu bei ki­to­mis pro­cedū­ro­mis, kad sykį už­sukę klien­tai vis su­grįžta pas ma­ne. Yra at­vyks­tan­čių net iš to­li­mes­nių miestų: Plungė, Ši­lalės“, – džiaugė­si mo­te­ris.

I. Kont­ri­maitės-Gra­kaus­kienės ka­bi­ne­to du­ris daž­niau­siai vars­to mo­te­rys, bet atei­na ir vie­nas ki­tas vy­ras. „Ka­da per­ka do­vanų ku­po­nus vy­rams, vi­sa­da pa­klau­siu, ar tik­rai jo sulauksiu. Nes daž­nai vie­toj jų pa­čių atei­na žmo­nos“, – šyp­so­si Ing­ri­da.


Re­zul­ta­tas, pra­nokęs lūkes­čius

Kos­me­ti­kos įmonės, su ku­ria dir­ba Ing­ri­da, at­stovė Re­na­ta Sur­vi­lienė kas­met or­ga­ni­zuo­ja Bal­ti­jos ša­lių ma­sa­žuo­tojų čem­pio­natą. Da­ly­vau­ti ja­me pa­kvietė ir Ing­ridą. Bet rie­ta­viškė pri­trūko pa­si­tikė­ji­mo sa­vi­mi, manė esant dar ne lai­kas var­žy­tis su dau­gybę metų to­je sri­ty­je dir­ban­čio­mis ma­sa­žistė­mis.

„Aš esu la­bai kuk­lus ir ne­drąsus žmo­gus, tad į vi­sus pa­si­ūly­mus ir kvie­ti­mus tik nu­mo­jau ran­ka. Re­gis, esu dar tik vos ap­ši­lu­si ko­jas šio­je pro­fe­si­jo­je, todėl ne­ma­niau esan­ti ver­ta jau po kon­kur­sus va­žinė­ti“, – at­vi­ra­vo rie­ta­viškė.

Mo­te­ris į čempionatą ta­da nu­vy­ko tik kaip žiū­rovė. Pa­sisėmė gerų emo­cijų, idėjų, pa­bend­ra­vo su ko­le­go­mis iš vi­so pa­sau­lio ir sa­vo aki­mis pa­matė to­kių kon­kursų vir­tuvę iš ar­ti. Bet čem­pio­na­to or­ga­ni­za­torė ne­pa­si­davė ir dar kartą pa­si­ūlė Ing­ri­dai su­da­ly­vau­ti, tik jau tarp­tau­ti­nia­me čem­pio­na­te, vyk­sian­čia­me Da­ni­jo­je.

„Ta­da ne­bed­ve­jo­jau nė mi­nutės ir iš­kart su­ti­kau da­ly­vau­ti. Pa­ma­čiu­si, kad ten nėra jau taip bai­su, – pa­si­ry­žau. Ėmiau ruoš­tis kon­kur­sui: ap­gal­vo­jau, ko­kias prie­mo­nes vež­tis, kaip su­si­kur­ti bendrą sa­vo dar­bo vie­tos įvaizdį, spe­cia­liai siū­di­nau­si ir ap­rangą.“

Praėjęs bir­že­lio mėnuo Ing­ri­dai bu­vo įspūdin­gas. Į Ko­pen­ha­go­je vy­kusį čem­pio­natą su­va­žia­vo ma­sa­žistų iš vi­so pa­sau­lio. Iš viso varžė­si 34 da­ly­viai. Ste­bint ko­mi­si­jos na­riams, Ing­ri­da dvi die­nas vei­do ma­sa­žo ka­te­go­ri­jo­je rodė sa­vo su­gebė­ji­mus ir meist­riš­kumą.

Ko­mi­si­jai pa­skel­bus re­zul­ta­tus paaiškė­jo, kad rietaviškė ir dar vie­na lie­tu­vaitė, su­rin­ku­sios vie­nodą balų skai­čių, da­li­na­si ket­virtą­ja ir penktą­ja vie­to­mis.

Mo­te­ris sakė il­gai dar žiūrė­ju­si į re­zul­tatų len­telę ir ne­galė­ju­si pa­tikė­ti sa­vo aki­mis.

„La­bai jau­di­nau­si ir ne­sup­ra­tau net, kas tuo me­tu įvy­ko. Tik pa­skui pa­ma­čiau bend­ro­je len­telė­je, kad ma­no var­das yra ge­riau­siųjų pen­ke­tu­ke. Čem­pio­na­tas iš­pildė ma­no lūkes­čius net su kau­pu. 4–5 vie­tos bend­ro­je įskai­to­je iš visų 34-ių da­ly­vių“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Meilė sa­vo dar­bui, įgy­tos ži­nios ir dau­gybė pra­kti­nių va­landų – tai turbūt ir yra tas rak­tas į sėkmę.