Naujausios
Senjorų vedlys nenustygsta vietoje
Jis greitakalbe beria žodžius. Atrodo, į juos net nebetelpa visos galvoje tiesiog verdančios mintys. Jis nevaikšto, o bėga. Save vadina makalium. Tačiau pajėgia tapti patikimu vedliu. Tokį pirmąjį įspūdį daro Kelmės rajono senjorų bendruomenės „Artimi“ įkūrėjas ir vadovas kelmiškis Jonas Stabingis, per kelerius metus sugebėjęs į senjorų bendruomenės veiklą įjungti per 200 žmonių.
Šiandien atrodo, jog Kelmėje senjorai yra pati aktyviausioji visuomenės dalis. Jų bendruomenės pagrindu formavosi Trečiojo amžiaus universitetas. Jie sudaro daugumą patriotiniuose renginiuose. „Užkamšom visas skyles“, – sako Jonas Stabingis.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nuo patriotinio klubo iki bendruomenės
Kelmėje žinomas kaip fotografas, kolekcionierius ir muzikantas Jonas Stabingis vadovauja Kelmėje įsikūrusiam Kovo 11-osios klubui. Klubo aktyvistai drauge su Kelmės krašto muziejumi organizuoja Sausio 13-osios minėjimus, pažymi kitas Lietuvai svarbias datas. Organizuoja Sąjūdžio seimelio susirinkimus.
Prieš ketverius metus klubo atstovai buvo pakviesti į Baltijos šalių konferenciją Klaipėdoje. Ten išgirdo apie užsienio šalyse gyvuojančias senjorų bendruomenes. Kilo mintis ir senstančiame Kelmės rajone suburti tokią bendruomenę.
Idėją palaikė kelmiškis Nepriklausomybės akto signataras Antanas Račas ir buvęs Vokietijos Bundestago narys Volfgangas fon Štetenas. Jų nuomone, tai turėjo būti krikščioniška organizacija, galbūt net Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos nariai ar bent rėmėjai.
Tačiau J. Stabingiui atrodė, jog senjorų bendruomenė neturi priklausyti nuo politikos. Todėl ją būrė remdamasis tarptautiniais standartais. Jai priklausyti gali kiekvienas žmogus, sulaukęs 50 metų.
Steigiamasis bendruomenės susirinkimas įvyko 2011 metų balandžio mėnesį. Į jį susirinko apie 40 potencialių bendruomenės narių. Juos suburti padėjo dar pora bendruomenės steigimo iniciatorių Ona Dichavičienė ir Ignas Maniokas.
Dabar jau Anapilin iškeliavęs architektas Juozas Višinskas sukūrė bendruomenės emblemą.
Bendruomenę pavadino „Artimi“, nes vyresnio amžiaus žmonės – artimi savo godomis ir problemomis, artimi savo džiaugsmais vaikų gyvenimu. Visu tuo bendruomenėje ir galima dalintis, nes bendraamžis kartais gali tapti tuo artimu žmogumi, paįvairinančiu vienatvę, pakeičiančiu toli gyvenančias vaikų šeimas, ištrinantis iš širdies nereikalingumo jausmą.
Veiklos – nors vežimu vežk
Bendruomenė užregistruota kaip organizacija. Patalpas parapijos namuose suteikė Kelmės dekanas Arūnas Urbelis. Čia renkasi bendruomenės aktyvas, vyksta repeticijos. Senjorai mėgsta ir pašokti, ir padainuoti. Repetuoja senjorų vokalinis instrumentinis ansamblis, kuriam vadovauja profesionalus meno vadovas Augustinas Bartkevičius.
Šokėjų kolektyvams vadovauja pakražantiškė senjorė šokių mokytoja Laisvė Verpečinskienė, kelmiškė kultūros darbuotoja Vilija Krutkevičienė. Joms padeda Jadzė Gaupšienė.
Veikia ir rankdarbių būrelis. Mezgėjos, siuvinėtojos iš pradžių rinkdavosi pas būrelio vadovę Jadvygą Andrulienę.
Kelmės šviesuoliai renkasi į istorinės atminties būrelį. Jam vadovauja ilgametis spaudos darbuotojas, buvęs redaktorius ir rajono Tarybos pirmininkas pirmaisiais Nepriklausomybės metais Vytautas Pikturna. Šviesuoliai dalijasi prisiminimais prie kavos puodelio. Atsimena svarbiausias Lietuvos ir Kelmės istorijos datas.
Yra ir sveikuolių būrelis, kuriam vadovauja Ona Dichavičienė. Senorai įsigijo šiaurietiško vaikščiojimo lazdas. Jas išbando ir vietos stadione, ir Palangos paplūdimyje ar pušyne.
Šaltuoju periodu sveikuoliai dažnai važiuoja į vandens pramogų parkus. Kai atšyla, organizuoja maudynes jūroje.
Moterys dalijasi sveikos mitybos receptais, mokosi gaminti sveiką maistą.
O jau kelionių, kelionių! Kelmės senjorai apsuko visą Lietuvą. Neseniai plaukė laivu į Stokholmą.
„Labai patiko, – pasakoja Jonas Stabingis. – Vyresnioji karta gyveno uždaroje Tarybų Sąjungoje. Retas iš senjorų yra buvęs Vakarų valstybėse. Pabuvę Stokholme, dabar užsikrėtė ta aistra keliauti. Ir keliauti būtent į užsienį. Reikia ieškoti galimybių – ir jos atsiveria. Kelionių agentūros mums pasiūlo kelionių su nuolaidomis.“
Kelmės senjorų bendruomenė draugauja su Klaipėdos ir Jurbarko senjorais, rengia susitikimus.
Žiemos laikotarpiu bendruomenė daugiau dėmesio skiria kultūrinei programai. Važiuoja į Lietuvos teatrų spektaklius.
Dar vienas pasiekimas – netrukus bendruomenė „Artimi“ turės erdvias savas patalpas.
Reikia aukotis
Organizacinis darbas pareikalauja labai daug asmeninio laiko. Kartais Jonas po kelias dienas neparvažiuoja namo į savo kaimelį. Grįžta tik per speigus, kai būtinai reikia pakurti krosnį. Sūnus, suprasdamas tėvo poreikius, nupirko nedidelį butuką mieste, kad jis turėtų kur pernakvoti.
Ar nesigaili, kad įklimpo į tokią veiklą? Jonas tvirtina negailintis savęs. Jis nemoka nieko daryti iš lėto. Net vaikšto pustekinis. Tikriausiai būtų nelaimingas be veiklos. Be to, padeda aktyvūs žmonės. Tarp senjorų labai daug kūrybingų, įdomių asmenybių. Tik reikia duoti jiems galimybę pasireikšti.
Be to, smagu išjudinti ir ne tokius aktyvius bendruomenės narius, ypač vienišus žmones. Reikia, kad jie džiaugtųsi kiekviena savo saulėlydžio diena, kad gyvenimas neapkarstų, kad brangintų dar likusį laiką.
Tik kartais skaudina valdžios ir valdiškų įstaigų požiūris į visuomeninę veiklą.
„Mūsų bendruomenė tokia gausi ir tokia aktyvi, kad užkaišome visas skyles, – žodžių į vatą nevynioja Jonas. – Senjorai užpildo salę per patriotinius ir kitus renginius. Mūsų bendruomenės pagrindu įkurtas Trečiojo amžiaus universitetas. Iš pradžių leido Suaugusiųjų mokymo salėje repetuoti bendruomenės saviveiklininkams. Paskui pagailo grindų. Sako – ištrypsime.“
J. Stabingis stebisi, kad bendruomenės parengtam projektui „Laisvės iškovojimų įprasminimas dabartyje ir išsaugojimas ateičiai“ neskirta nė vieno lito. Sako, gal skirs kitąmet. Bet bendruomenei gyvuoti reikia jau šiandien.
Reikia bent minimalių lėšų veiklai vystyti. Juo labiau kad bendruomenė ir jos veikla rajone – labai matoma. Dešimties litų bendruomenės narių mokamo nario mokesčio užtenka tik telefono išlaidoms, kad palaikytų ryšį.
Nenuorama
„Esu nenuorama, negaliu nustygti vietoje, – pasakoja Jonas Stabingis. – Studijavau geografiją. Nuo jaunystės mėgau keliones. Keliaudavome net su mažais vaikais. Penkių mėnesių dukrą vežiausi į Kaukazą.“
Šalia tiesioginių Skęstančiųjų gelbėjimo draugijos vadovo pareigų Jonas dirbo neetatiniu ekskursijų vadovu. Dirbo tam, kad pamatytų pasaulio. Ir tam, kad už gautą papildomą uždarbį galėtų nusipirkti plokštelių, pašto ženklų ir metalinių ženkliukų. Buvo užkietėjęs kolekcionierius. Ir dabar turi retų, vertingų kolekcijų.
Dabar ir senjorų bendruomenėje yra kolekcionierių būrelis.
Netrukus Kelmės senjorų vedlys skris į Londoną. Ten gyvena jo jaunėlė dukra. Didžiąją laiko dalį kartu praleidžia ir žmona. Abu su žmona agituos dukros šeimą grįžti namo, į Lietuvą. Tegu anūkėliai šnekės gimtąja kalba, mokysis lietuviškoje mokykloje, džiugins senelius savo vaikišku klegesiu.
Autorės nuotr.
MUZIKA: Nuo jaunystės grojantis Jonas Stabingis (dešinėje) ir į senjorų keliones pasiima muzikos instrumentų.
RŪPESČIAI: Jonas Stabingis sako, jog suburti senjorus kainuoja nemažai laiko ir rūpesčio. Tačiau be visuomeninės veiklos jis negalėtų gyventi.
ENERGIJA: Senjorų vedliu tapęs kelmiškis Jonas Stabingis nelepia, jog ir jį jau kamuoja kai kurios senjoriškos problemos, kartais neapsieina be vaistų. Tačiau vis dar trykšta jaunatviška energija.
NUOTAIKA: Vadovaudamas senjorams Jonas Stabingis neįsižeidžia už kritiką ir stengiasi kitiems palaikyti gerą nuotaiką.
SENJORAI: Kelmės senjorai – matomi. Jie sudaro daugumą patriotiniuose renginiuose ir minėjimuose.
KELIONĖS: Kelmės senjorai aplankė sukilėlių vado Antano Mackevičiaus tėviškę.