Naujausios
Karalysčių kronikos
Pirmąją stovyklos dieną po įsikūrimo ir susibendravimo bei karališkų pietų vyko Paslapčių karalystės medžioklė. Skiltys medžiojo ne laukinius žvėris, o iššūkius – atliko vieningumo, kūrybiškumo, išradingumo ir kitokias užduotis.
Po medžioklės iki vakarienės buvo laiko pamąstyti ir pasimelsti šv. Mišiose, kurias aukojo Plungės dekanas klebonas Vytautas Gedvainis.
Tada visi sukirto dar gardesnę vakarienę ir rikiavosi stovyklos atidarymo iškilmėms. Į jas skiltys atžygiavo jau nešinos genčių gairelėmis, kurias saugojo ir nešiojosi į visas veiklas iki stovyklos pabaigos. Buvo ir daugiau tradicijų. Pavyzdžiui, linksmiausiems, paslaugiausiems ir švelniausiems stovyklautojams buvo leidžiama pagloboti Linksmutį Pozityvutį – pliušinį beždžioniuką, kuris tapo Gondingos tunto talismanu.
Antra diena – „Vikingų karalystė“
Sekmadienį karalysčių gyventojai ikipiet mokėsi amatų ir profesijų. Vieni tapo statytojais, kiti išgyventojais, dar kiti žurnalistais. Susibūrė ir bardų, rankdarbių meistrų, aktorių, dailininkų gildijos. Vilkai tuo tarpu linksminosi skautiškose edukacijose. Labiausiai visiems patiko leistis lynais ir kepti skautišką duonelę.
Po pietų visos skiltys įveikė vikingų išbandymo kelią, kurio dažnoje stotelėje vienaip ar kitaip susidūrė su vandeniu.
Diena buvo užbaigta laužais pastovyklėse. Tik vilkų pievos gyventojams po dviejų pasakų ir naktipiečių, stovyklos karalienės sprendimu, leista anksčiau iškeliauti į sapnų karalystę. Kad mažieji sukauptų daugiau jėgų pirmadienio Fėjų karalystės nuotykiams.
Trečia diena – „Fėjų karalystė“
Po kiek neįprastos mankštos visos 10 skilčių, siekdamos tapti paslaptingos „Fėjų šalies“ gyventojais, iki pietų kartu su vadovais kūrė savo herbus, amuletus, rūbus, legendas, po pievas bei miškus ieškojo dovanų „7 karalysčių“ karalienei Monikai.
Atlikę užduotis vaikai dėl valdžios ir garbės susikovė miltų mūšyje, o papietavę paniro į muilo putų debesis. Nusiprausus laukė elfų išbandymų takas, kuriame skiltimis įveikė jėgos, proto ir kūrybos takus. Įrodę šaunumą, sumanumą ir išmintį, vakare visi iki vieno buvo priimti ir tapo pilnateisiais brolio Andriaus vadovaujamos Elfų karalystės gyventojais.
Ketvirta diena – „Riterių karalystė“
Riterių karalystės dieną buvo sulaukta lietaus, bet riteriai turi patirti visokių išbandymų. Ryte mažieji, apsiginklavę lietpalčiais, išsiruošė į tikrą mišką.
Sesių ir brolių pastovyklėse tuo metu virė įvairiausios skautoramos veiklos. Stovyklautojai mokėsi skautų istorijos, kepė duonelę, važinėjosi lynais, gamino lipdukus ir žaidė įvairius žaidimus.
Lietui nurimus, visi persikėlė į plačias karalysčių pievas, čia riterių chaosas toliau vyko pagal planą. Karalystės valdovė Deimantė pateikė kalną užduočių, o prieš vakarienę vyresnieji karalysčių gyventojai susigrūmė riterių išgyvenimo žaidynėse, kuriose iš 60 dalyvių galiausiai liko trys – Rusnė, Kamilė ir Nerijus. Pusfinalyje iš kovos pasitraukė Rusnė, o finale Nerijus įveikė Kamilę ir tapo dienos stipriausiu riteriu.
Vilkai dieną užbaigė čiuoždami lynais – tai buvo prizas už įveiktą žygį. O broliai ir sesės – bendru laužu. O tada atėjo ramybės metas, nes netgi riteriams reikia pamiegoti.
Penkta diena – „Burtininkų karalystė“
Po gardžių pusryčių, smagios rytinės mankštos bei rikiuotės vyko burtų pamokos, dar vadinamos eksperimentais. Per juos burbuliavo burbulai, veržėsi ugnikalniai, kunkuliavo lavos lempos, buvo pažeidinėjami žemės traukos dėsniai ir dėjosi kitokie keisti, tik burtininkams suprantami dalykai.
Virtuvės magai pietums išbūrė neįtikėtino skonio plovą. Pasistiprinus vyko burtininkų ir goblinų kovos – reikėjo komandomis atlikti užduotis ir kaupti pinigus nykštukų banke. Bet pakeliui į banką tykojo nuožmūs goblinai, kurie kėsinosi į jaunųjų burtininkų pinigus ir net gyvybes. Gerai, kad nukentėjusiesiems stebuklingais eliksyrais jėgas grąžindavo gailestingosios fėjos gyduolės.
Burtininkų dieną aplankė svečiai – Telšių tunto vyčiai bei Rietavo skautų vadovai. Ir ne tuščiomis rankomis, o su gardžiomis dovanomis.
Šeštoji diena – „Amatininkų karalystė“
Šios dienos labiausiai laukė tie, kurie Gondingos tunto skautų stovykloje yra jau ne pirmus metus. Priežastis paprasta – per turgaus dieną būna ne tokia įtempta programa, daugiau laisvės saviraiškai, galima susigalvoti savo verslą ir jį įgyvendinti.
Turgui stovyklautojai ruošėsi jau iš vakaro, būrėsi į grupeles, siūlė savo verslo idėjas. Net stovyklos pinigus versliausi uždirbinėjo jau iš vakaro – skynė serbentus, lauko virtuvėje plovė katilus, skuto bulves. Tokį užsidegimą padėti virtuvėje pamatysi tik prieš ir per turgaus dieną.
Septintoji diena – „Nugalėtojų karalystė“
Paskutinę dieną gentys išsirikiavo Nugalėtojų žaidimui. Reikėjo atlikti užduotis ir ieškoti rakto į Pergalės karalystę, kurioje dalyvių laukė vaišės. Vėliau paaiškėjo, kad geriausiai sekėsi rudajai komandai. Tuo metu vadovai susibūrė jaukiam ir įkvepiančiam pokalbiui su broliu Antanu Saulaičiu. Tik violetiniams burtų meistrams likimas lėmė rytinę programą praleisti virtuvėje ruošiant pietus.
Vienas gražiausių dienos momentų buvo skirtas skautams. Jie susibėgo į neeilinę rikiuotę, kurioje įžodžius davė naujos sesės skautės Enrika ir Amelija.
Po pietų Dovydas sukvietė visus į loteriją be pralaimėjimų išleisti stovyklinių pinigų. Buvo galima laimėti ne tik valgomų ar geriamų prizų, bet ir nusileidimų lynais ar pašaudymų.
Prieš vakarienę dar spėta sudalyvauti skilčių vadovų žaidynėse „Mano vadovas gali“. Visi vadovai buvo ir greiti, ir stiprūs, ir pasiruošę visokiausiems išbandymams, bet geriausiai šįkart sekėsi žaliųjų Gamtos gynėjų vadui Ugniui.
Diena užbaigta iškilminga uždarymo rikiuote, kurioje įteikti stovyklautojų pažymėjimai, dėkota vadovams, štabui, talkininkams savanoriams. Rikiuotėje sudalyvavo ir į svečius atvykusi vyriausioji skautininkė Gabrielė, lydima brolio vyčio Lauryno. Svečiai atsivežė skautišką parduotuvę, prie kurios po rikiuotės nusidriekė netrumpa eilė pirkėjų.
Po gausios, įvairios ir sočios vakarienės susibūrėme uždarymo laužui ir išsvajotajai baltajai nakčiai, kuri tęsėsi iki paryčių.