Naujausios
Klasės draugai
Savo pirmąją knygą visuomenei Nijolė pristatė 2022-aisiais. Tąkart skaitytojus į susitikimus Aleksandrave, Plateliuose, Plungėje ir Vilniuje kvietė trys klasiokai: knygos autorė N. Stražinskaitė-Ragainienė, jos sesuo Irena Stražinskaitė-Glinskienė, kurios plungiškiams pristatinėti nereikia, bei Nijolės mylimasis A. Zdramys.
Įdomu tai, kad besimokydami Plungės tuometėje pirmojoje vidurinėje Nijolė su Antanu nesibičiuliavo, nors moteris iki šiol saugo jo tada parašytą palinkėjimą šypsotis, kas benutiktų. „Juk žinau: velniškai pasiilgsiu tavęs ir tavo šypsenos“, – dailia rašysena tada suraitė vaikinas Nijolės prisiminimų albume.
Baigus mokyklą jųdviejų keliai išsiskyrė, kol vieną dieną po daugelio metų vėl susikirto tolimojoje Tenerifėje. Plungiškė po sunkios ligos buvo palaidojusi savo vyrą, o Antanas, išgirdęs apie netektį, užsuko pareikšti užuojautos klasiokei.
Dabar akivaizdu, kad būtent likimas taip sudėliojo įvykius, nes po šio susitikimo, nors ir skiriami didelio atstumo, Nijolė ir Antanas nebepaleido vienas kito iš savo gyvenimo.
„Antanas Zdramys – mano žmogus, draugas, mylimasis ir keliautojas didis! O aš su juo dabar šiek tiek daugiau nei ketveri metai. Tiek ir keliaujam kartu – renkam miestus, nes sykį jis pasakė, kad kai aplankysim 100-ą, tada mane ves! Dabar jau esam aplankę 85 miestus. Tiek ir beliko iki veselės“, – tokia plungiškės žinutė įkrito į mano telefoną iš tolimosios Šri Lankos – Indijos vandenyno salos.
Mat kai pakviečiau Nijolę interviu, ji atrašė su mylimuoju šiuo metu esanti šioje tolimoje ir mums tokioje egzotiškoje šalyje, o į Lietuvą grįšianti tik gegužę.
Lietuvoje – jau tik svečiai
Moteris atskleidė tebeturinti namus Plungėje, tačiau juos užleidusi sūnaus šeimai. Parvykę į Lietuvą jiedu paprastai apsistoja Vilniuje, ten nuomojasi butą, bet ilgai neužsibūna, tuoj kelia sparnus į Tenerifę, kur įsikūrusi Nijolės dukra su šeima.
Skaitydama iš Šri Lankos skriejančias Nijolės žinutes nė kiek neabejoju, kad tokio gyvenimo moteriai pavydėtų dažnas lietuvis. Ypač dabar, kai už lango – vos ne kelius siekiančios pusnys. Na ir kas, kad saulė žeme ritinėjasi, tačiau orų prognozės praneša pūgą, o prieš kelias dienas šlapdribą keitė lietus. Tokia lietuviška žiema.
Visai kitaip laikas bėga kitame žemės pusrutulyje, kur gyvena Nijolė ir Antanas. Neretai aplanko draugų iš Lietuvos, kuriems rūpi pakeliauti po salą, kurią, beje, Antanas sykį net pėsčiomis apėjo. Įdomumo dėlei verta paminėti, kad šios Indijos vandenyno salos plotas kaip Lietuvos – apie 65 tūkst. kv. kilometrų, o gyventojų sala-valstybė turi septynis kartus daugiau – 21 milijoną.
Dabar Šri Lanka, ypač Kolombas, neblogai pažįstama jau ir Nijolei, tad moteris mielai sutinka pabūti pas porą viešinčių bičiulių gide.
Fizikas ir programuotojas Antanas Šri Lankoje gyvena nuo 2012-ųjų, čia vadovauja nedidelei informacinių technologijų kompanijai, o Nijolės darbas, jos žodžiais, yra namai, maistas, rašymas ir tapymas. Žinant tai nestebina tas faktas, kad užpernai išleistą pirmąją knygą moteris iliustravo savo pačios piešiniais.
Skubu paklausti, gal netrukus sulauksime ir knygos tęsinio? Juk skaitytojams neabejotinai bus įdomu sužinoti, kuo baigėsi būsimo jaunikio pažadas vesti savo išrinktąją jiems aplankius 100-ą miestų ir būsimosios jaunosios jam mestas iššūkis – pas nuotaką atjoti ant balto dramblio.
„Patyriau, kad pačiam išleisti knygą kainuoja daug, todėl kol kas nežinau, ar kas iš mano kūrybos dar taps „kūnu“. Esu parašiusi ir visai kitokio pobūdžio knygą – meilės istoriją. Be to, internete su Antanu publikuojam savo kelionių istorijas. Kas žino, gal kada išleisim jas kartu“, – atsakė Nijolė.
„Keliausim, kol jėgų ir sveikatos turėsim“
Įdomu tai, kad gyvendama Lietuvoje, Plungėje, moteris dirbo su kūryba nieko bendro neturintį darbą – prekiavo baldais. „Kai vienuoliktoje klasėje reikėjo parašyti, kuo noriu būti, aš parašiau, kad nežinau kuo, bet tikrai ne pardavėja. Mano klasiokai jau turėjo svajonių, krypčių ir teisingų pasirinkimų – kas fiziku, kas gydytoju, o kas fotografu norėjo būti. O aš – niekuo. Matematika, fizika, istorija, lietuvių kalba – viskas buvo vienodai suprantama ir bet kuris pasirinkimas būtų buvęs teisingas. Bet kodėl taip gyvenimas sujaukia ir supainioja viską... Net dešimt metų studijavau prekybą ir ta pardavėja-prekybos organizatore teko padirbėti dauuuug metelių. Prispjoviau į šulinį ir pati atsigėriau...“ – sarkastiškai, su gera doze humoro praeitus savo gyvenimo etapus įvertino Nijolė. Ir pridūrė, kad dabar paklausta, ką veikia Šri Lankoje, atsakanti, kad tiesiog gyvena.
Na, ir žinoma keliauja.
„Su mūsų kelionėm yra ir bus taip – keliausim, kol jėgų ir sveikatos turėsim ir jei bus iš ko keliauti“, – toliau skriejo Nijolės žinutės iš Šri Lankos. Pasak jos, pati įdomiausia ne tik pamatytais vaizdais, bet ir potyriais buvo jau minėta kelionė į Sulavesio salą, o didžiausi sentimentai tebesieja su Tenerife, kur gyventa ir dirbta, kur atsisveikinta su brangiu žmogum ir kur prasidėjo nauja, daug nuotykių, potyrių ir pažinčių žadanti gyvenimo kelionė.
