Singapūras: moderni keturių kultūrų sala

Singapūras: moderni keturių kultūrų sala

Šiaulietė Roma Baristaitė savaitę dalyvavo Singapūre vykusiame 79-ajame tarptautiniame bibliotekų asociacijų federacijos pasaulio bibliotekų ir informacijos kongrese (IFLA WLIC 2013). Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Amerikos skaityklos koordinatorei Singapūras paliko modernių technologijų miesto su keturių kultūrų prieskoniu įspūdį.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Taupo erdvę

Skrydis į Pietryčių Azijos salą Singapūrą per Frankfurtą, Dubajų truko apie 30 valandų.

Laiko skirtumas tarp Lietuvos ir Singapūro – penkios valandos. Ten vidutinė metinė temperatūra – apie 30 laipsnių karščio.

„Oro uoste vietiniai pasiūlė naudotis taksi. Tai gerokai pigiau nei Europoje“, – pasakojo R. Baristaitė.

Viešbutyje laukė pirmas netikėtumas. Darbuotojas registratūroje dviem bibliotekininkėms pasiūlė kambarį be lango.

Kambaryje vietoje lango buvo pakabinta imitacija-draperija. Ją atitraukus – siena. Kambarys mažutis, visą plotą užima „karalienės“ lova. Jokios rūbų spintos, nėra net vietos lagaminams. Bet pastatytas didžiulis televizorius.

„Supratome, kad septynias naktis ten neišgyvensime. Sutikome primokėti, kad gautume kambarį su atskiromis lovomis ir langu per visą sieną“, – šypsosi R. Baristaitė.

Problemos panašios visur

Tarptautinis kongresas vyksta kasmet. Pernai bibliotekininkai rinkosi Suomijoje, kitąmet vyks į Prancūziją.

Singapūre vykusiame kongrese dalyvavo 3750 atstovų iš 120 pasaulio šalių. R. Baristaitė buvo vienintelė iš Šiaulių krašto.

Šių metų konferencijos šūkis buvo „Ateities bibliotekos – beribės galimybės“.

Konferencijos metu vyko 224 posėdžiai, kiekviename posėdyje buvo skaitoma po 4–6 pranešimus.

„Pranešimai buvo įvairių krypčių: skaitmeniniai resursai ir atvira prieiga, bibliotekų politika, strategija ir palaikymas, vartotojų galimybės ir paslaugos, idėjos, inovacijos, naujovių taikymas“, – sako bibliotekininkė.

Bibliotekininkų problemos panašios visame pasaulyje: nedideli atlyginimai, trūksta darbuotojų vyrų, reikia plėsti paslaugų ir galimybių sritį, įvairinti ją.

„Turi būti suformuotas naujas požiūris į biblioteką. Tai nėra pastatas, o sudedamoji miesto, visuomenės, bendruomenės dalis“, – sako bibliotekininkė.

Lankė bibliotekas

Maždaug 5 milijonų gyventojų turinčiame mieste veikia 25 bibliotekos. „Pagal gyventojų skaičių bibliotekų nedaug, jas atstoja technologijos. Daug akademinių specializuotų bibliotekų. Bibliotekose didelis dėmesys skiriamas vaikams“, – atkreipė dėmesį R. Baristaitė.

Šiaulietė lankėsi Singapūro viešojoje bei nacionalinėje bibliotekose.

Singapūro nacionalinė biblioteka įsikūrusi 16 aukštų pastate.

„Darbuotojui pasakėme, kad norime pasižvalgyti. Pro šalį ėjęs vyras pasisiūlė parodyti biblioteką. Iš vizitinės kortelės sužinojome, kad laiko mums atrado direktorius strateginiam planavimui“, – apie vietinių paslaugumą pasakoja šiaulietė.

Pasak bibliotekininkės, Lietuvoje žmonės dažniausiai lanko biblioteką dėl nemokamų interneto paslaugų. Singapūre, itin technologiškai išsivysčiusioje šalyje, bibliotekose labai mažai kompiuterių.

Bibliotekos kompiuteriuose yra saugomos įvairios duomenų bazės, paieškos sistemos.

„Lankytojams nekyla klausimų dėl kompiuterių, panašu, kad jie jau gimsta su delninukais“, – sako R. Baristaitė.

Apgalvota iki smulkmenų

Šiaulietę sužavėjo itin gera konferencijos organizacija, šauniai dirbę savanoriai. Nuo A iki Z apgalvotas kiekvienas žingsnis.

Veikė parodų paviljonai, pristatytos naujovės, paslaugos, galimybės. Svečiai galėjo pažinti vietos kultūrą: indės ant rankų piešė chna dažais, buvo galima rašyti kinų raštu.

„Rašydamas hieroglifą, negali grįžti atgal. Tai susiję su gyvenimo filosofija“, – sako ant ryžių popieriaus išrašytą hieroglifą parsivežusi šiaulietė.

Konferencijoje buvo kruopščiai surikiuoti ne tik darbo reikalai, bet ir pramogos. Dalyviams organizuotas paplūdimio vakarėlis su šokiais, dainomis, fakyrų ugnies šou.

Roma negali atsistebėti savanorių paslaugumu. Įlipant į autobusą kiekvienam svečiui įduotas vienkartinis lietpaltis. Grįžtant – supakuotas sausainukas.

Simbolis – Merlionas

Singapūro specifika – sala, valstybė ir miestas kartu. Centrinė Singapūro dalis – labai gražus, šiuolaikiškas miestas. Architektūra moderni, įmantri, su rytietiškais akcentais.

Svarbiausias simbolis ir turistų traukos vieta – Merliono (liūto galva, žuvies uodega) fontanas ant Singapūro upės.

Singapūro akcentas – „Marina Buy Sands“ viešbutis, įspūdingas ir dieną, ir naktį. Trys galingos kolonos, ant jų – valties formos aikštė, joje įrengtas baseinas, teniso kortai, restoranas, apžvalgos aikštelė. Kad vakare patektum ant stogo, reikia paisyti aprangos kodo – prabanga atsiveria ne kiekvienam.

„Pirmasis vakaras mieste paliko didžiulį įspūdį, nors buvo vėlu, tvyrojo karštis. Svaigsti nuo šviesų, reklamų“, – pasakoja Roma.

Nuostabi panorama atsivėrė keliantis apžvalgos ratu. Pradėjęs kilti prietemoje, ratas aukščiausią tašką pasiekė sutemus. Šalyje tamsu tampa per 15 minučių.

Paiso draudimų

Singapūras laikomas labai saugia šalimi. Į įstatymus, draudimus čia nežiūrima pro pirštus.

Net suvenyriniame magnetuke piktogramomis nurodoma, kodėl Singapūras – šaunus miestas. Čia negalima viešai kramtyti kramtomosios gumos, rūkyti, lesinti paukščių, šlapintis, šiukšlinti, spjaudytis.

„Metro – labai švarus, įeini tarsi į kambarį. Piktogramos informuoja, ko negalima daryti, ir kokios gresia baudos. Už rūkymą metro – 1000 Singapūro dolerių (1 Singapūro doleris – 2 litai), už valgymą ir gėrimą – 500 dolerių bauda“, – sako R. Baristaitė.

Metro kone visi keleiviai užimti išmaniaisiais telefonais, delninukais.

„Tarsi vienas kito net nemato. O jei rankose nieko neturi, vadinasi, esi turistas“, – juokiasi Roma.

Transporte veikia elektroninė bilietų sistema: „Pirmą kartą besinaudojantis gal ne iš karto susigaudo, bet pabandžius viskas atrodo labai paprasta. Vietiniai labai paslaugūs, jei tik pamato, kad reikia pagalbos, iš karto pasiūlo padėti.“

Prekybos centruose, oro uostuose, kitose viešose vietose stovi informaciniai stendai liečiamais ekranais. Nors technologijos pažengusios, šalia sėdi ir gyvas pagalbininkas.

Dera skirtingos kultūros

Singapūre – keliakultūriniame mieste-valstybėje – gyvena kinų, indų, malajų, euroazijiečių.

Gyventojai išsiskiria kvartalais, yra išsaugoję istoriją, etninius skirtumus, kultūrinius niuansus. Sugyvena ir religijos.

Aplink kvartalus kyšo dangoraižiai, sena ir nauja netrukdo vienas kitam.

Išsaugotas tapatumas yra ir verslo dalis, nes kvartalai traukia turistus specifine prekyba.

„Malajų kvartale ieškojome savitų patiekalų. Malajietė iš po prekystalio pavaišino savo pirktiniu maistu – kone pietumis pasidalijo. Nors praeina daugybė turistų, vietiniai sugeba išlikti geranoriški, atidūs“, – stebisi Roma.

Kinų kvartale padvelkė bjaurus salsvas kvapas. Tai – vaisiaus durano kvapas. Šio kinų delikateso nerekomenduojama ragauti europiečiams, nes skrandžiai tokiam išbandymui nepritaikyti.

„Nelabai ir susigundysi, nes vaisius baisiai smirdi. Viešbučiuose yra piktograma, draudžianti įsinešti  duraną“, – sako Roma.

Singapūro gyventojai patys nieko neaugina, viską atsiveža iš Malaizijos – generalinio tiekėjo.

Singapūras yra finansų centras su daugybe bankų, turistų traukos vieta ir didžiulis uostas. Turistai iš viso pasaulio čia atskrenda apsipirkti prekybos centruose, jiems skirta visa gatvė.

Tarpinis sustojimas – Šri Lanka

Kelionė, skaičiuoja Roma, kainavo apie 9 tūkstančius litų, beveik 7 tūkstančius finansavo JAV ambasada.

Grįžtant keliautojų ramybę sujaukė lėktuvo ekrane pasirodęs įrašas, kad lėktuvas skrenda į „Colombo“.

„Kolega pajuokavo, kad neskubėtume klausti, ar nesupainiojome lėktuvo – kad dar daugiau pamatytume“, – juokiasi Roma.

Iš tiesų tarpiniame sustojime, keleiviams miegant, personalas tvarkė, valė lėktuvo vidų.

Grįžę keliautojai išsiaiškino, kad buvo nutūpę ant Šri Lankos žemės. Kolombas – didžiausias šios Indijos vandenyno salos miestas ir šalies sostinė.

Romos BARISTAITĖS nuotr.

MEDŽIAI: Dirbtiniai medžiai šalia viešbučio „Marina Buy Sands“. Sutemus vyksta muzikos ir šviesų šou.

KOLONOS: Trys viešbučio „Marina Buy Sands“ kolonos.

KALBA: Knygų išdavimo-grąžinimo aparate užrašai yra 4 kalboms.

KOKOSAI: Malajų kvartalo gatvėje prekiaujama kokosais. Pardavėjas aštriu įrankiu nukerta viršūnę, įdeda šiaudelius skysčiui siurbti. Šalia padedamas šaukštas pagremžti sieneles.

NAMAI: Spalvingi indų kvartalo namai.

BIBLIOTEKININKAI: Singapūre vykusiame kongrese dalyvavo 3750 bibliotekininkų iš 120 pasaulio šalių.

KIBERNETIKA: Bibliotekose pagalbą suteikia kibernetinis bibliotekininkas. Pakėlus ragelį, pagal instrukciją galima išsakyti pageidavimą, problemą.

KIOSKAS: Bibliotekos e-kioskas padeda būti savarankišku. Pasinaudojus skaitytojo pažymėjimu, pateikiama informacija apie perskaitytas knygas, skolas. Galima pasižiūrėti, kas vyksta bibliotekoje, registruotis renginiuose.

SODAS: Botanikos sodas užima didžiulį plotą. Idealiai sutvarkytame sode nuo augalų įvairovės, žalumos raibsta akys. Sodas, veikiantis nuo ankstyvo ryto iki vidurnakčio, yra nemokamas. Singapūras yra vadinamas orchidėjų rojumi. Įėjimas į orchidėjų sodą kainuoja simboliškai – 5 Singapūro dolerius.

SKULPTŪRA: Savo vietą Botanikos sode rado lenkų kompozitorius Frederikas Šopenas.

AUGALIJA: Botanikos sodo vandenyje auga lotosai.

DALYVIAI: Konferencijoje Singapūre dalyvavo ir Lietuvos bibliotekininkai. Šiaulietė Roma Baristaitė – penkta iš kairės.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

ĮSPŪDIS: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Amerikos skaityklos koordinatorę Romą Baristaitę Singapūre sužavėjo naujų technologijų pritaikymas kasdienybėje.