Šokis ir sportas užaugino sparnus

Šokis ir sportas užaugino sparnus

Šokis ir sportas užaugino sparnus

Joniškietė Lina Budrienė nuo vaikystės gyveno, kvėpavo šokiu. Būdama dar moksleivė grupę jaunesnių vaikų parengė respublikinei dainų šventei. Neįstojusi į choreografijos studijas tuometinėje konservatorijoje, taip įniko į sportą, kad persitempė, medikai uždraudė šokti. Tik atsitiktinumas lėmė, kad ji sugrįžtų prie savo didžiausio pomėgio ir dabar Linos vadovaujamas moterų šokių klubas „Avantiūra+“ jau kelerius metus tarptautiniuose festivaliuose reprezentuoja Lietuvą.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Nesiskiria nuo mokinių

Kai Lina Budrienė užlipa į sceną su mokinėmis, beveik neįmanoma atskirti: visos besišypsančios, pasitempusios, energingos, tik mokytojos judesiai dar labiau užtikrinti ir laisvesni. Jų energija srūte srūva ir apgaubia visus, stebinčius pasirodymą taip, kad delnai nejučia ima ploti, o kojos – trepsėti pagal ritmą.

Grupės „Mes“ pasirodymai užpildo ne tik kiekvieną Joniškio žemės ūkio mokyklos renginį, bet ir nuspalvina bendruomenių festivalį, organizuojamą Joniškio rajone Kirnaičiuose, Žagarės vyšnių festivalį, kitas šventes.

Sporto centro mokinės, vadovaujamos Linos Budrienės, šoka per Nacionalinės krepšinio lygos varžybų pertraukėles.

Joniškietės – festivalio atradimas

O joniškietės prieš porą dešimtmečių pradėtas burti moterų sporto klubas, prieš kelerius metus pasirinkęs intriguojantį pavadinimą „Avantiūra+“, įstojęs į Lietuvos bendrosios gimnastikos asociaciją, jau keliauja į tarptautinius festivalius, kuriuose sulaukia išskirtinio dėmesio.

Štai 2013 metais klubas „Avantiūra+“ vienintelis atstovavo Lietuvai Gran Kanarijoje surengtame 53-iajame gimnastikos festivalyje, į kurį suvažiavo 50 delegacijų iš viso pasaulio.

Joniškietėms teko garbė stebint tūkstantinei žiūrovų miniai šokti atidaryme. Jau po pirmojo pasirodymo lietuvės sulaukė organizatorių ir žurnalistų dėmesio. Šokėjos koncertavo net keturis kartus. Organizatoriai teigė, kad Lietuva tapo netikėtai atrastu perliuku.

2012 metais joniškietės įsiliejo į daugiau kaip 20 tūkstančių dalyvių gimnastikos olimpiadą Šveicarijoje.

Į Italiją „Avantiūra+“ jau vyko du kartus. Prieš dvejus metus „Auksinio amžiaus“ festivalyje joniškietės tapo atpažįstamos dėl daugeliui netikėto šiauriečiams nebūdingo temperamento ir raudonų besiplaikstančių sijonų. O šiemet liepos mėnesį jos šoko tarptautiniame festivalyje Riminyje, ten jau sulaukė kvietimo atvykti pasirodyti renginiuose Turkijoje ir Graikijoje.

Išvykos praplėtė akiratį ir suvokimą

Bene labiausiai Linai Budrienei įsimintinas pirmasis pasirodymas Portugalijoje prieš penkerius metus, kur joniškietės pateko tarp 9 geriausių kolektyvų iš dalyvavusių 69, ir turėjo garbę šokti uždarymo koncerte.

„Kai pamačiau festivalyje šokančias 70-metes moteris švytinčiais veidais – apsiverkiau. Galvojau: ne aš, bet mano mama čia turėtų būti. Vaizdą, kai suvažiuoja dalyviai nuo vaikų iki garbaus amžiaus žmonių, ir visi jie šoka, reikia pamatyti. Jie mėgaujasi tuo, kad yra scenoje: nesvarbu, žmogus storas ar lieknas, aukštas ar žemas, ar, kažkieno supratimu, nelabai gražus, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo Lina Budrienė, pridurdama: – mes Lietuvoje nemokame priimti savo išvaizdos, bijome, ką kiti pasakys. Bet judėti ir tuo mėgautis gali bet kuris rimtų ligų nesuriestas žmogus.“

Lina žavėjosi kitų šalių neįgaliųjų pasirodymais. Turinčius protinę negalią dalyvius lydi būrys vadovų, padėjėjų. Jie turi tam tikrus simbolius, pavyzdžiui, laiko skirtingų spalvų korteles ir neįgalieji pagal spalvas seka vadovus bei atlieka judesius: paeina pirmyn, į šoną, pasilenkia ar atsigula. Lyg ir nieko sudėtingo, bet erdvėje sukuriamos įvairios figūros, gražu pažiūrėti, o dalyviai laimingi.

Išvyko per užsispyrimą

Norint išvykti į pirmąjį festivalį reikėjo nemažai užsispyrimo ir pastangų. Kelionės nemažai kainuoja, o paramos klubas „Avantiūra+“ iš kur nors gauti nė nesvajojo. Nors iš pradžių norinčių važiuoti moterų buvo 15, pamažu visos atkrito: kas nebeturi laiko, kam trūksta lėšų...

„Tada nusprendžiau – lai nevažiuoja, aš privalau, vyksiu su Lietuvos bendrosios gimnastikos asociacija. Pamačiusios mano užsispyrimą moterys pradėjo pergalvoti savo sprendimus. Pasiūliau taupymo planą: neikim į prekybos centrą pusę metų ir dėkim po 10–20 litų. Į Portugaliją iš Joniškio važiavome aštuonios moterys“, – apie pasiektą tikslą pasakoja „Avantiūros+“ vadovė.

Parengė mokinius dainų šventei

Apie šokį ir sportą Lina Budrienė, regis, galėtų kalbėti nesustodama. Jai tai – gyvenimo būdas, nes šoko nuo vaikystės ir buvo pastebėta pedagogų.

Dar sovietiniais laikais Joniškio trečiosios vidurinės (dabar – Mato Slančiausko progimnazija – aut. past.) mokytojas Adolis Paškevičius iš seminaro Maskvoje parsivežė pirmą mokomąją aerobikos plokštelę, su įrašyta muzika ir paaiškinimu, kaip daryti kiekvieną pratimą. Tą plokštelę jis atidavė vietoje nenustygstančiai Linai, su įpareigojimu per ilgąsias pertraukas mokykloje vesti užsiėmimus. Mergina noriai ėmėsi užduoties ir per pertraukas mokykla tapdavo šokių aikštele.

Besimokydama dešimtoje klasėje Lina gavo dar svarbesnę užduotį – paruošti jaunesnių mokinių šokių kolektyvą dainų šventei.

„Šviesaus atminimo kultūros darbuotoja choreografė Danguolė Žalakienė manimi pasitikėjo, pamokė, kaip skaityti brėžinius. Gal įžvelgė mano sugebėjimus. Nenuvyliau – kolektyvas praėjo atranką, išvyko į respublikinę šventę“, – mena joniškietė.

Medikų nuosprendis – nešoks

Baigusi vidurinę mokyklą mergina stojo į tuometę Konservatoriją studijuoti choreografijos, bet per nesusipratimą atsiėmė dokumentus. Mergina pateko į kandidatų sąrašą ir manė, kad tai reiškia jos priėmimą kitais metais.

Grįžusi į Joniškį ji dar labiau save atsidavė sportui. Daug treniravosi, bėgiodavo rytais, vakarais, net gerokai atšąlus orams, ir persitempė. Sustreikavo širdis, teko atsidurti Kauno klinikose, kur išgirdo medikų nuosprendį – niekada nešoks.

Po tokio gydytojų pareiškimo mergina pasirinko praktišką maisto ir nemaisto pramonės specialybę Kooperacijos technikume Vilniuje, kurį baigusi ne vienerius metus dirbo kavinėse.

Tačiau svajonė apie šokį vis tebekirbėjo. Technikume lankė keletą šokių būrelių, vadovavo aerobikos gupei. Mena, kad chemijos dėstytoja sakydavusi: „Lina daugiau šoka, negu mokosi“.

Lemtingas direktoriaus kvietimas

Kartą į Joniškį grįžusią Liną gatvėje užkalbino Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorius Liudas Jonaitis, pasiūlęs vadovauti šokių būreliui. Nors mokytoja niekada nenorėjo būti, moteris pasiūlymą priėmė. Ir nesigailėjo.

Netrukus Šiaulių universitete neakivaizdžiai baigė kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijas, važiavo į įvairius mokymus, seminarus. Mokykloje turėjo ne tik būrelį, bet vedė kūno kultūros pamokas, į kurias įtraukdavo daug aerobikos užsiėmimų. Mokinės mielai jas lanko, o į šokių grupę „Mes“ prašosi net vaikinai. Šiemet vadovė nebežino, ką daryti, nes vaikinų joje daugiau nei merginų.

„Nesuprantu, kai manęs klausia, kaip sugebu juos prikalbinti. Nereikia, patys labai nori. Kartais apskritai pradedu manyti, kad Joniškis – šokio miestas, nes panašaus dydžio kituose miesteliuose tokio reiškinio nepastebėjau, kad dirbtų keli įvairių šokių stilių treneriai ir turėtų pakankamai lankytojų“, – stebisi Lina Budrienė.

Auga ir moterų sporto klubas „Avantiūra+“. Jį lanko moterys nuo 30 iki vyresnių kaip 60 metų. Visos kartu ne tik šoka, bet ir receptais dalinasi. Lina juokiasi per grupės nares išmokusi ir naminę duoną kepti, ir megzti.

Išbandė emigrantės duoną

Moteris trumpai išbandė ir emigrantės duoną. Kartu su vyru buvo išvykusi į Airiją. Lankydamasi sporto klubuose stebėjosi ir piktinosi, matydama, kaip atsainiai kai kurie treneriai dirba. Jiems tarsi nesvarbu, kad mokinys neteisingai atlieka judesius, nepataiso jų.

Linai sporto klube Airijoje taip pat siūlė padirbėti, tačiau už gerokai mažesnį atlygį negu vietiniam gyventojui.

„Mane tai įžeidė, nes mačiau, kad galėčiau dirbti ne prasčiau. Todėl nusprendžiau grįžti“, – sako Lina Budrienė.

Redakcijos archyvo nuotr.

POPULIARUMAS: Lina Budrienė sako nesuprantanti, kai kiti klausia, kaip ji prikalbina jaunuolius šokti, nes jie patys veržte veržiasi į kolektyvą.

Linos Budrienės asmeninio albumo nuotr.

ITALIJOJE: Italijoje vykstančiuose tarptautiniuose festivaliuose „Avantiūra+“ dalyvavo jau du kartus.

ŠVENTĖJE: Sporto klubas „Avantiūra+“ su Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidente Joana Bartaškiene (pirma iš kairės) – Palangoje kasmet vykstančioje šventėje „Sportas visiems“.

RŪBAI: Išvykusios į užsienį joniškietės, vadovaujamos Linos Budrienės (priekyje), ir savo apranga reklamuoja Lietuvą.

Autorės nuotr.

 

PASIEKIMAI: Joniškietė Lina Budrienė dar besimokydama mokykloje jaunesnių vaikų tautinių šokių grupę parengė Dainų šventei, o dabar jos vadovaujamas moterų sporto klubas „Avantiūra+“ dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose.