Sta­lo te­ni­są žais­ti pra­dė­jo prie sa­vo ran­ko­mis su­kal­to sta­lo

Klai­pė­dos AVPK nuo­trau­ka
Eugenijus Pa­lu­bins­kas
Dau­giau nei 20 me­tų po­li­ci­jo­je tar­nau­jan­tis Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nas Eu­ge­ni­jus Pa­lu­bins­kas sta­lo te­ni­są ak­ty­viai žai­džia iki šiol. Jis yra Plun­gė­je vei­kian­čio sta­lo te­ni­so klu­bo „Že­mai­te“ na­rys, tre­ni­ruo­ja­si po 2–3 kar­tus per sa­vai­tę. Rugp­jū­tį ta­po Plun­gės ra­jo­no miš­rių dve­je­tų var­žy­bų nu­ga­lė­to­ju, be­veik prieš me­tus – su Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ko­man­da (AVPK) iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos po­li­ci­jos sta­lo te­ni­so čem­pio­na­to auk­są. O vis­kas pra­si­dė­jo tė­vų na­mo rū­sy­je, prie sa­vo ran­ko­mis su­meist­rau­to sta­lo te­ni­so sta­lo.

„Su kai­my­nys­tė­je gy­ve­nu­siu drau­gu en­cik­lo­pe­di­jo­je su­si­ra­dom mat­me­nis, kie­me – len­tų. Pa­dir­bė­ję pjūk­lu ir plak­tu­ku, pa­si­da­rėm, kaip mums ta­da at­ro­dė, pui­kų sta­lą te­ni­sui žais­ti. Vai­kys­tė­je mes daug spor­tuo­da­vom – mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų, kom­piu­te­rių ne­tu­rė­jom, tai lais­va­lai­kį leis­da­vom žais­da­mi – sta­lo te­ni­sas, tink­li­nis, krep­ši­nis bu­vo mėgs­ta­miau­si žai­di­mai“, –  pa­sa­ko­ja E. Pa­lu­bins­kas.
Spor­tuo­ti, pa­sak pa­rei­gū­no, la­bai ska­ti­no tė­vai – vai­kys­tė­je pa­me­na daž­nai sirg­da­vęs, rei­kė­jo stip­rin­ti imu­ni­te­tą, to­dėl jau nuo 6-erių kas­dien prieš pa­mo­kas bė­gio­da­vo – sa­ko, nu­bėg­da­vęs ma­žiau­siai po tris ki­lo­met­rus kas­ryt. Be jud­rių žai­di­mų kie­me, lan­kė ir dziu­do tre­ni­ruo­tes, žai­dė šach­ma­tais. Be­si­mo­ky­da­mas mo­kyk­lo­je bu­vo pa­sie­kęs tre­čią šach­ma­tų at­sky­rį, di­džiau­sias lai­mė­ji­mas dziu­do – bron­za Lie­tu­vos čem­pio­na­te.
Prieš po­ra me­tų pa­rei­gū­nas at­ra­do nau­ją po­mė­gį – pės­čių­jų žy­gius. Pa­sis­kai­tęs at­si­lie­pi­mų so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, nu­si­pir­ko nau­jus spor­ti­nius ba­tus ir pir­mam kar­tui pa­si­rin­ko Pa­lan­go­je or­ga­ni­zuo­tą 20-ies ki­lo­met­rų žy­gį pa­jū­riu.
„20-ies ki­lo­met­rų tra­sa, ma­no nuo­mo­ne, pir­mam kar­tui nė­ra per il­ga net ak­ty­viai ne­spor­tuo­jan­čiam žmo­gui, ta­čiau nau­ji ba­tai bu­vo klai­da. Pa­tar­čiau įsi­gy­ti itin pa­to­gius, ma­žiau­siai vie­nu dy­džiu di­des­nius nei įpras­ta ba­tus, žy­giams skir­tas ko­ji­nes ir ge­rai drėg­mę ga­ri­nan­čius dra­bu­žius“, – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si Eu­ge­ni­jus.
Įs­pū­džiai taip įstri­go, kad pa­rei­gū­nas Plun­gė­je jau su­bū­rė apie 20 bend­ra­min­čių vie­ni­jan­tį žy­gei­vių klu­bą „Švie­žios pė­dos“. Per šiuos me­tus pla­na­vo įveik­ti 10 žy­gių, de­ja, CO­VID-19 pan­de­mi­ja pla­nus stip­riai pa­ko­re­ga­vo – da­ly­vau­ti spė­ta vos tri­juo­se. Kol kas il­giau­sios įveik­tos tra­sos yra 37 km Gau­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke Lat­vi­jo­je ir 50 km Birš­to­no apy­lin­kė­se.
„Da­bar man žy­giai yra vie­nas ge­riau­sių bū­dų at­si­pa­lai­duo­ti ir pail­sė­ti, nes – tie­siog ei­ni, nie­ko ne­gal­vo­ji ir mė­gau­jie­si gam­ta. Ke­liau­jant ki­tais bū­dais – au­to­mo­bi­liu ar su eks­kur­si­jo­mis – tiek gam­tos gro­žio var­gu ar pa­ma­ty­tum“, –  sa­ko žy­gių marš­ru­tus atei­čiai pla­nuo­jan­tis Eu­ge­ni­jus.
O pla­nuo­se – iš­mė­gin­ti jė­gas 100 km tra­so­je ir be per­trau­kų nu­žy­giuo­ti 500 km il­gio pi­lig­ri­mų ke­lią Ca­mi­no Li­tua­no.

Klai­pė­dos AVPK in­for­ma­ci­ja