Naujausios
Įdomi ir Jurgitos bei Vinco pažinties istorija. Prieš 27 metus palūkalniškis atvyko į Telšių rajoną, kur anuomet gyveno Jurgita, ir jos mamos ūkyje darbinį arklį išmainė į žalmargę. Ne be reikalo yra sakoma, kad meilės keliai nežinomi, taip nutiko ir šios istorijos herojams. Jurgita tada buvo sulaukusi vos aštuoniolikos, o Vincui buvo 53-eji. Bet...
„Vos tik vienas kitą išvydome, gimė meilė iš pirmo žvilgsnio. Aš savo mamai visada sakydavau, kad į vyrus neimsiu bendraamžio. Netraukė manęs jauni vaikinai, neturėjau su jais bendros kalbos ir interesų, šalia savęs visada įsivaizdavau rimtą, tvirtą ir vyresnį žmogų. Todėl ir sutikusi Vincą nesukau sau galvos dėl didelio amžiaus skirtumo. Tie mus skiriantys 33 metai nesukliudė mums sukurti šeimos ir iki šiol puoselėti gražius santykius“, – pasakojo moteris.
Kai pora susipažino, Vincas tuo metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, visą laiką praleisdavo kelyje, gal todėl į moteris mažai dairėsi. Tik sutikęs Jurgitą nutarė „nusileisti“ ant žemės, ėmė rūpintis šeima ir Palūkalnio kaime ūkininkauti.
2020 metais gausią šeimą ištiko nelaimė – jų namuose kilo didžiulis gaisras. Tuo metu Jurgita su Vincu ir dviem vyresniais vaikais buvo išvykę pasirūpinti gyvuliais, o namuose likę mažieji saldžiai miegojo.
„Penki mano sūnūs išsigelbėjo patys, išlipę pro langą, tada Silvestras su Bernardu puolė gelbėti kitame kambaryje miegojusius brolį ir sesę, kuriems buvo 9 ir 11 metų. Jie nubėgo prie kambario, kuriame mažyliai miegojo, išmušė langą ir įlipo į vidų. Kadangi per dūmus nieko nebesimatė, apgraibom abu nunešė mažuosius iki lango ir perdavė kitam broliui. Namas sudegė iki pamatų, mes likome be pastogės, bet iki gyvenimo galo dėkosime Dievui, kad ugnis nepasiglemžė vaikų, kad berniukai neišsigando ir išgelbėjo kitus“, – kalbėjo Jurgita.
Silvestrui ir Bernardui 2021 metais TV3 televizijos kasmet rengiamuose „Lietuvos garbės“ apdovanojimuose buvo įteikta „Metų narsos“ statulėlė.
Jurgita pasakojo, kad jos šeima visada buvo religinga, todėl ir susilaukusi vaikų juos norėjo pavadinti šventais vardais. Taip vienas po kito pakrikštyti Silvestras, Bernardas, Bernadeta, Gabrielė, Kornelijus, Ernestas, Kristupas, Eugenija ir Erodas. Nenuostabu, kad šeimos pagrandukas, gimęs 2011 metais, dėl savo reto ir unikalaus vardo susilaukia ypatingo dėmesio.
„Mūsų mažylis šiuo metu lanko šeštą klasę. Tokio mielumo ir švelnumo vaiko dar reikia gerai paieškoti, todėl namuose jį vadiname ne vardu, o tiesiog – angeliuku. Visada padeda, ateina prisiglausti, paguosti, su visais gražiai sutaria. Labai aktyvus berniukas, lanko įvairius būrelius, viskuo domisi ir yra žingeidus“, – pasakojo Jurgita ir pridūrė, kad registruodama sūnų Erodo vardu išgirdo, jog toks Lietuvoje – pirmas.
Dabar ši daugiavaikė šeima gyvena Tveruose, kur po nelaimingo įvykio praėjus metams su gerų žmonių pagalba įsigijo didžiulį namą, kabinasi į gyvenimą ir toliau sėkmingai ūkininkauja. Bet bėda po vieną, pasirodo, nevaikšto, likimas vėl pasiuntė sudėtingų išbandymų. Vincas šiuo metu kovoja su onkologine liga, kurios medikai ilgai nesugebėjo diagnozuoti. Bet šeima tiki, kad surėmę pečius jie ir vėl nugalės šią negandą, o išsisklaidžius pilkiems debesims vėl galės atsitiesti.