Naujausios
Į svečius – tik su savo tortu
Patį pirmąjį tortą Ieva iškepė būdama dar moksleivė. Pavarčiusi giminaitės receptų sąsiuvinį nutarė pasiraitoti rankoves ir šeimos narius nudžiuginti kokiu nesudėtingu desertu.
Dabar moteris, prisiminusi savo pirmuosius konditerinius bandymus, šypsosi, kadangi tada neturėjo nei reikiamų įrankių, nei specialių formų tortams kepti. Iš mamos pasiskolinusi kvadratinį dubenėlį, jame susluoksniuodavo tortą ir vėliau išversdavo jį į kitą lėkštę.
„Tiesiog sukausi iš padėties ir naudojau tai, ką radau virtuvėje. Pamenu, pirmasis tortas buvo kiek sausokas, bet tikrai skanus. Tada dar net nenutuokiau, kas yra tos cukrinės masės ir kaip dekoruojami tortai, pradėjau nuo nulio ir palaipsniui tobulėjau.“
Nė kiek nenusivylusi savo pirmuoju gaminiu Ieva su didžiuliu užsidegimu ir įkvėpimu saldėsius kepė toliau. Kaskart eidama į draugų gimtadienius ar kitas šventes visada nešdavosi tik savo pačios gamintus desertus. Galiausiai mamos gimtadieniui iškeptas trijų aukštų tortas ir giminaičių įvertinimas buvo lemiamas momentas, paskatinęs rimtai apsvarstyti tolimesnius savo jau kaip kepėjos planus.
Į vyro širdį per skrandį?
Baigusi vidurinę mokyklą ir padrąsinta artimiausių šeimos narių, Ieva įstojo į Klaipėdos turizmo mokyklą, joje įgijo virėjos specialybę. Tik po kurio laiko moteris stipriai nusivylė tokiu savo pasirinkimu, kadangi ši profesija nė iš tolo neprilygo jos svajonių darbui, nors maisto gaminimą labai mėgo nuo mažų dienų. Paklausta, kodėl iškart nesirinko konditerės profesijos, Ieva sakė nė pati šito nežinanti. Gal pritrūko drąsos ir ryžto.
Iki šiol moteris prisimena juokingą nutikimą, kai su būsimu vyru Donatu planuojant bendro gyvenimo pradžią jam pažadėjo, kad apsigyvenus kartu šis nuo ryto iki vakaro bus lepinamas įvairiais gardžiais patiekalais.
„Taip gavosi, kad jį neplanuotai apgavau, – juokėsi Ieva. – Kaip patį svarbiausią argumentą, kodėl reikia pradėti bendrą gyvenimą, tada pažadėjau tris kartus per dieną gaminti jam valgį. Tai spėkit iš vieno karto, ar ištesėjau savo pažadą? Tuo metu studijavau ir dirbau iki vėlaus vakaro, tad apie maisto ruošą galėjau nebent tik pasvajoti.“
Net ir dabar, kai žmona kepa vienas už kitą skanesnius tortus, Donatas itin retai juos ragauja. Bet ne dėl to, kad saugotų savo kūno linijas. Tiesiog saldėsiai jo netraukia.
O štai Ievos tėveliai jais lepinami gana dažnai. Juk bandant naujus receptus kažkas privalo įvertinti rezultatą, o kieno nuomonė pati nuoširdžiausia jeigu ne tėvų.
Anot pašnekovės, jos šeimoje yra laikomasi sveikos gyvensenos taisyklių. Dar prieš susilaukdama sūnelio Ieva buvo numetusi dviženklį skaičių nereikalingų kilogramų ir gerokai padailinusi kūno linijas. Tuo pačiu metu jai gimė šauni idėja pradėti gaminti desertus, skirtus žmonėms, besilaikantiems dietos ar nenorintiems priaugti svorio.
Tobulėjimui ribų nėra
Savarankiškai mokydamasi kepti tortus Ieva perskaitė daugybę šios srities literatūros, aktyviai dalyvauja įvairiuose kursuose, be to, niekada nepraleidžia progos paragauti kitų pagamintų desertų. Ištyrinėjusi tekstūrą ir skonius ieško būdų, kaip jai patikusį skonį atkurti savo deserte ir jį dar labiau patobulinti ar nuspalvinti kitais poskoniais. Pasak moters, jai širdį glosto gauti atsiliepimai, jog užsakovų šventės metu pirmą kartą gyvenime nuo stalo dingo visas tortas ir svečiai buvo sužavėti desertu.
Paskatinta tokių įvertinimų moteris ėmė svajoti apie nedidelę savo kavinukę ar kepyklėlę, kur galėtų vaišinti užsukusiuosius desertais ir kava.
„Norėčiau, kad mano kepamų tortų žmonės galėtų paragauti ne tik per šventes, bet ir kiekvieną dieną po darbų ar savaitgaliais, kad užsukę į jaukią kepyklėlę-kavinukę galėtų pasimėgauti mažomis saldžiomis akimirkomis“, – planais dalinosi pašnekovė.
Pavadinimą regėjo sapne
Ieva kartu su vyru Donatu augina ketverių metų dukrytę Justiną, o prieš metus susilaukė ir sūnaus Leono. Prieš gimstant pagrandukui, moteris ėmė kurti planus apie individualią veiklą ir net susapnavo pranašišką sapną. Jame regėjo save, rankose laikančią tortą, o prieš akis išniro „Tortų damos“ pavadinimas.
„Va taip paprastai ir gimė mano prekinio ženklo pavadinimas – sapne“, – juokėsi moteris. Pasak jos, Plungėje rajone vyrauja gana didelė konkurencija tarp tortų kepėjų, bet kiekvienas klientas atsirenka sau patinkantį konditerį, todėl vietos po saule, kaip sakoma, užtenka visiems. Antai kartą jai su sergančiu mažyliu atsidūrus ligoninėje teko skubiai spręsti, kas galėtų iškepti užsakytą tortą šventei, iki kurios buvo likę vos porą dienų. Kiek pasvarsčiusi, šią užduotį Ieva patikėjo vienai iš savo „konkurenčių“.
„Aš visada esu atvira ir nuoširdi su kitais. Jeigu matau, kad negalėsiu įvykdyti užsakymo, būtinai rekomenduosiu, pas ką galima kreiptis. Jeigu tortus užsakęs žmogus neturi galimybės atvykti pas manęs – ne bėda, galiu ir pati pristatyti į vietą. Neturiu ir pavydo jausmo, nes žinau, kad klientas pats pasirinks, kur skaniausi tortai ir pas ką norės sugrįžti dar ne kartą.“
