Naujausios
Neviliojo darbas ofise
21-erių vaikinas sako tikrai niekada negalvojęs, kad vieną dieną čiups į rankas žirkles ir pasisodinęs į kėdę klientus preciziškai dailins jų šukuosenas. Priešingai – savo tikrojo pašaukimo paieškų kelias buvęs ilgas ir vingiuotas. Dar besimokydamas mokykloje plungiškis susidėjo su ne kokią reputaciją turinčia kompanija ir tuščiai švaistė savo laiką, kasdien trypdamas miesto grindinį.
Kai tuo metu bendraklasiai lankė būrelius, sportavo, keliavo, turėjo įvairių pomėgių, Dovydas nežinojo, ką nori veikti ir kur save realizuoti. Situacija ėmė keistis tik pabaigus dešimtą klasę ir atėjus metui apsispręsti, kokiu keliu pasukti.
Vaikino žodžiais, jis tiesiog subrendo, atsikratęs netinkamos kompanijos, stačia galva pasinėrė į saviugdą, pradėjo domėtis investavimu, finansais, skaitė daug knygų. Galiausiai nutarė, kad mokslus norėtų tęsti Klaipėdoje, bet išbuvęs ten vos du mėnesius, sako iškart pajutęs, kad tai ne jo vieta.
„Sugrįžau į Plungės technologijų ir verslo mokyklą, kurioje čiupau pirmąją pasitaikiusią specialybę – vidaus apdailą. Po trejeto metų, tvirtai laikydamas rankose vidurinės mokyklos brandos atestatą, vėl nutariau sukti į uostamiestį, tik šį kartą rinkausi logistikos vadybą“, – pasakojo Dovydas.
Bet situacija ir vėl pasikartojo, naujose studijose plungiškis ištvėrė tik dvi dienas – tiek užteko suprasti, kad neįsivaizduoja savęs užsidariusio ofise tarp dokumentų stirtų.
Pirmasis klientas – bočelis
Šeimos nariai Dovydui dar iki šiol primena, kad potraukis kirpti ėmė formuotis ankstyvoje vaikystėje – susisodinęs ant lovos visus savo pliušinius žaislus, berniukas puošdavo juos naujomis šukuosenomis.
Taip sutapo, kad metęs logistikos studijas vaikinas iš draugo sulaukė pasiūlymo pasimokyti kirpėjo amato subtilybių. Didžiausias lūžis, anot vaikino, įvyko karantino metu – užsidarius visiems grožio salonams ir kirpykloms, neliko kitos išeities, kaip tik pačiam į rankas paėmus žirkles formuoti savo šukuoseną.
„Turiu pripažinti, kad pačiam apsikirpti sekėsi kur kas geriau nei galvojau, galiausiai įsidrąsinau ir ėmiau eksperimentuoti. Beje, nuo keturiolikos metų savo bočelį visada pats kirpdavau, o į rankas paėmęs kirpimo mašinėlę net jausdavau nepaaiškinamą malonumą. Tai ir buvo pirmasis mano įrankis, su kuriuo pradėjau mokytis“, – kalbėjo plungiškis.
Kiek vėliau vaikinas susikrovė visą mantą ir išvyko padirbėti į užsienį. Turbūt yra tekę girdėti, kad svetur gyvenantys lietuviai skundžiasi itin aukštomis kirpyklų kainomis, tad pasitaiko, kad patys kerpa vieni kitus.
Būdamas drąsus ir pasitikintis savimi, Dovydas nutarė išbandyti rankų miklumą dirbant su kirpimo mašinėle ir kartu emigracijoje gyvenantiems tautiečiams pasiūlė savo paslaugas. Apkirpęs pirmąjį „klientą“ sulaukė pagyrų, tad taip netikėtai tapo vietiniu kirpėju.
Po sėkmingų bandymų galvoje pamažu ėmė dėliotis ateities planai. Supratęs, kad puikiai sekasi įvaldyti ne tik kirpimo mašinėlę, bet ir žirkles, plungiškis užsirašė į pirmąsias individualias pamokas Klaipėdoje.
Lyg žuvis vandenyje
Sužinoję apie naujus karjeros vingius Dovydo gyvenime, artimiausi šeimos nariai ir draugai žiūrėjo labai palankiai bei palaikė. Tik seneliai buvo skeptiškos nuomonės. Jie buvo įpratę prie vaikino šokinėjimo nuo vieno darbo prie kito, manė, ir šį kartą bus taip pat – pabandys ir mes.
Tačiau tik pradėjęs mokytis kirpėjo profesijos, vaikinas sako iškart supratęs, kad tai jo pašaukimas. Tiesa, pati pradžia buvusi ganėtinai sudėtinga, reikėjo įveikti ne vieną iššūkį.
„Sunkiai sekėsi susitvarkyti su ilgų plaukų kirpimu ir šukuosenų formavimu, teko stipriai paplušėti pasiraitojus rankoves, kol galiausiai persilaužiau. O kalbant apie trumpų plaukų kirpimus, skutinėjimą, formavimą – čia nardau lyg žuvis plačiuosiuose vandenyse, šis darbas man teikia didžiulį malonumą.“
Ieškodamas darbo, plungiškis turėjo nemažai galimybių ir pasiūlymų likti uostamiestyje, bet savo ateitį kartu su panele nutarė kurti gimtojoje Plungėje. Pasak jo, miestas pamažu auga ir keičiasi, atsiranda daugiau galimybių, čia gražu ir labai jauku, jaunimui netrūksta veiklos, galiausiai – šalia artimieji, šeimos nariai ir draugai.
Laukiamos ir moterys
Gyvenimas nedideliame mieste, anot Dovydo, turi savų privalumų. Jaunasis kirpėjas ir barzdų formuotojas pasakojo, kad pagrindinis jo klientų ratas – jaunimas, kurio tarpe jau turi užsitarnavęs autoritetą. Smagu, kad mieste visi vienas kitą pažįsta ir draugiškai rekomenduoja, tad pašnekovas vos spėja suktis tarp užsakymų.
Dovydo kirpykloje A. Vaišvilos gatvėje netrūksta ir vyresnės kartos atstovų, tik pastarieji yra kiek santūresni, mažiau linkę eksperimentuoti, renkasi klasikinius kirpimus ir daugiau domisi plaukų priežiūra.
O ar išdrįsta kirpyklos duris praverti dailiosios lyties atstovės, žinodamos, kad čia dirba barzdų formavimo ir vyrų kirpėjas? Vaikinas sako, kad nė vieno kliento neišvaro, pasitaiko, kad užsuka ir moterys. Dovydo močiutė buvo viena iš pirmųjų klienčių, patikėjusių savo plaukus mylimam anūkui, ir liko sužavėta naująja šukuosena.
„Plaukų dažymu kol kad dar neužsiimu, bet kas čia žino, gal vieną dieną kibsiu ir į šiuos mokslus. Nemažai prašymų iš jaunimo sulaukiu dėl cheminio garbanojimo, kuris šiuo metu yra mados viršūnėje, tad artimiausiu metu ketinu gilintis į šią techniką“, – pasakojo pašnekovas.
Kirpėjas pastebi, kad jaunuolius mažai domina plaukų priežiūros priemonės, pagrindinis jų tikslas – vyraujančios mados tendencijos: į saloną ateina nešini patinkančios šukuosenos nuotrauka ir prašo suformuoti tokią pat. O štai kiek vyresni klientai kreipia dėmesį ir į tai, ką tepa ant plaukų, kas tinka, neretai prašo įvairių patarimų.