Naujausios
Vytautas Šiškauskas – ir laisvas, ir užimtas
„Esu užimtas kūryba, o šiaip – laisvas!“ – nuo scenos moterims širdį glostė Vytautas Šiškauskas, atsakydamas į pagrindinį vakaro klausimą, ar jis laisvas. Į dainininko koncertą, vykusį Šiaulių arenos Mažojoje salėje, bilietai buvo iššluoti dar prieš mėnesį. Dainininkas turi sentimentų Šiaulių kraštui, jo gimtinė – Kelmė.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Įkaitinta atmosfera
V. Šiškauskas „Raudonų muzikinių vakarų“ koncerte jautėsi kaip žuvis vandeny: kalbino, šokdino viešnias, priėjęs prie staliukų domėjosi, ką žmonės užkandžiauja ar gurkšnoja.
Pirmojoje koncerto dalyje V. Šiškauskui ant scenos dažnai nebuvo vietos: joje įsijautę šoko iš salės atkeliavę vaikai.
Atlikėją ir klausytojus prajuokino filmuota medžiaga, kurioje dar ne visai aiškiai žodžius tariantis mažas berniukas dainuoja: „Išbarsčiau aš tave, išbarsčiau, nežinojau, kad tu – mano turtas...“
Į vakaro vedėjo Arijaus Ivaškevičiaus klausimus dainininkas nebuvo linkęs atvirauti. „Atvažiavau dainuoti!“ – paaiškino. Ir sulaukė salės pritarimo.
Dainininkas klausytojams vieną po kito žėrė savo hitus, vis labiau įsiūbuodamas salę. Akių žvilgsniu dainininkas moterims leido pajausti, kad jos šį vakarą – svarbiausios.
Išvydęs, kad yra filmuojamas mobiliaisiais telefonais, atlikėjas viliokiškai perbraukdavo ranka per savo plaukus.
„Ar jūs laisvas?“ – šūktelėjo gerbėja. „Esu užimtas kūryba, o šiaip – laisvas!“ – paskutinį žodį kone išrėkė V. Šiškauskas. Pasidalijęs kūrybiniais planais, užsiminė, kad užimtas bus iki pavasario. „Palauksiu!“ – šūktelėjo ta pati gerbėja.
Atlikėjas dar labiau kaitino atmosferą svarstymais likti nakvynei Šiauliuose.
Autografą – ant krūtinės
Koncerto pabaigoje dainininkas teiravosi, kokią finalinę dainą dainuoti. „Nebelinksmas mūsų kaimas“, – uždainavo salė. Tik viena moteris nepasidavė: „Man reikia tavęs!“. Dainos pavadinimas panašėjo į prisipažinimą.
Itin populiarią dainą „Lietuva (Mūsų kaimas)“ V. Šiškauskas dainavo du kartus.
Nors dainos tekstas prasideda žodžiais: „Nebelinksmas mūsų kaimas, nebemokame dainuot“, salėje tvyrojo kita nuotaika: publika buvo ir linksma, ir daininga.
Po koncerto gerbėjos V. Šiškausko lengvai nepaleido. Rinko ne tik autografus ant kompaktinių diskų, bet ir fotografavosi mobiliaisiais telefonais. Nepavykus iš karto užfiksuoti ryškios nuotraukos, gerbėja džiūgavo galimybe ilgiau pabūti mylimo atlikėjo glėbyje.
„Mama, prašyk, kad pasirašytų ant krūtinės“, – garbingesnio amžiaus moterį ragino dukra.
„Man nupiešė širdutę!“ – džiūgavo kita. Bet jos džiaugsmas akimirksniu buvo kiek prislopintas pastebėjimu: „Man irgi nupiešė širdelę.“ Pasigirdo ir trečias balsas: „Man irgi nupiešė...“
Moterys salėje tvyrojusią romantišką nuotaiką perkėlė ir į arenos laiptinę, lyriškai dainuodamos: „Ežerų akimis tu į tolį žvelgi, kur Nemunas pievomis plaukia. Čia kalena gandrai prie sodybų margi ir akys paklydusių laukia...“
Dar prieš aštuntą valandą ryto oficialioje V. Šiškausko „Facebook“ paskyroje dėkota už nuostabų koncertą, bendravimą, šokius.
Pase įrašyta Kelmė
Prieš koncertą V. Šiškauskas sutiko pasikalbėti su „Šiaulių kraštu“.
V. Šiškausko pase įrašyta, kad yra gimęs Kelmėje. Dainininko mama dirbo pradinių klasių mokytoja. Tėveliui gavus paskyrimą į Centro komitetą, šeima išvyko į Vilnių. Tuomet Vytautui buvo treji.
„Aišku! – kone šūktelėjo atlikėjas, paklaustas, ar jaučia šiam kraštui kokių sentimentų. – Kaip gali nejausti! Apskritai Šiauliai, Kelmė – visa Žemaitija man labai patinka.“
Atlikėjas atkreipė dėmesį, kad koncertai vis dažniau suka į šį kraštą: „Manęs kartais klausia, kur yra geriau. Man visur gerai, visur žmonės klauso, ateina į koncertus.“
Į koncertą Šiauliuose bilietai buvo išpirkti dar prieš mėnesį. Kur populiarumo fenomenas? „Žmonės myli mano dainas, patinku kaip žmogus. Nemėgstu didelių raudonų kilimų, kaip daugelis pas mus susireikšmina“, – sako dainininkas.
Paprasta, bet ne prasta
V. Šiškausko nuomone, daina turi būti paprasta, bet ne prasta: „Pasaulinės muzikos šlageriai yra gana paprasti, bet, kai įsigilini, tos dainos – neprastos. Tiek muzika, tiek tekstu. Nors dažniausiai tekstas kartojasi, kad žmonės įsimintų.“
Dainoms muziką V. Šiškauskas dažniausiai kuria pagal poetų tekstus. Mėgstami autoriai – Stasys Žlibinas, Vytautas Barauskas, Jonas Visockas, Dalia Teišerskytė, Petras Dimša.
Dainos „Lietuva (Mūsų kaimas)" žodžius parašė Regina Algė Gudavičiūtė.
„Sakau, nebedainuosiu, kad nebelinksmas mūsų kaimas, nes kaimas jau linksmas. Kai nuvažiuoju, visi laukia, linksmi, galvoju, kaip pradėti tuos žodžius dainuoti“, – juokiasi atlikėjas.
Nuolat groja „Sveikinimų koncerte“
Dainininkui muzikos fortūna plačiausiai nusišypsojo maždaug prieš dešimtmetį. „Esu inžinierius, nemažai darbų atlikęs pagal specialybę, bet muzikos neapleidau. Ką iki šios dienos esu pasiekęs – darbas. Visą laiką užsidaręs kūriau, rašiau, nes mintyse visą laiką – kūryba. Kai viskas pasiteisino – malonu.“
Karjeros smagratis nesustojo. Televizija V. Šiškauską įsuko į vieno iš populiariausių atlikėjų ratą. Jo dainos nuolat grojamos „Sveikinimų koncerte“ – praėjusį šeštadienį skambėjo net penkios.
„Aš nekaltas, kad mano dainas taip dažnai groja“, – juokais teisinasi atlikėjas.
V. Šiškauskas sako, kad jo auditorija – įvairaus amžiaus, dainų moka ir ketverių metų vaikai.
Menas išlikti
Populiariojoje dainoje V. Šiškauskas dainuoja: „Ant plataus Europos kelio nepamirškim papročių.“
Dainininkas sako, kad jam svarbios nūdienos aktualijos. „Būkime lietuviai, nepamirškime papročių, kalbos. Gaila, bet dabar į tą pusę linkstama“, – apgailestauja atlikėjas.
Jis yra gyvenęs emigracijoje JAV, bet grįžo į Lietuvą. Emigracija V. Šiškauskui – galimybė praplėsti pažinimą, požiūrį. Bet, atlikėjo nuomone, reikia siekti, kad ir Lietuvoje būtų taip, kaip užsienyje.
„Tai būtų patriotiška, – mano V. Šiškauskas. – Išbėgti, pabėgti ten, kur galbūt lengviau..? Nors ten ir nėra lengviau. Tik gal paprasčiau įgyvendinti savo lūkesčius. O Lietuvoje yra menas išlikti savimi ir stengtis, kad viskas būtų geriau. Man, manau, pavyksta.“
Komplimentai įpareigoja
Dažname interviu V. Šiškauskas įvardijamas moterų numylėtiniu. „Mhm“, – į šį pastebėjimą reaguoja su šypsena.
Dainininką tokie komplimentai įpareigoja: visada turi būti pasitempęs. Bet dėmesys neerzina. Erzina tik neteisingos šnekos, nes būna, kad liežuviais paplaka moterys, kurioms nepasisekė gyvenime arba iš Vytauto išgirdo: „Ne.“
Populiarumo našta V. Šiškauskas nevadina. Jo manymu, jau pats gimimas yra našta: „Jei nori būti tikras žmogus, nori kažką palikti gyvenime po savęs, mąstai ir svarstai. Tai – ne našta, bet noras eiti į priekį.“
Po koncertų dainininkas sulaukia daug komplimentų, gerų žodžių. „Aš pasveikau šiame koncerte. Atėjau be nuotaikos, išėjau su pakilia, noriu dar kažką daryti“, – malonų pagyrimą prisimena V. Šiškauskas.
Pranašystė išsipildė
– Dainavote „Ąžuoliuke“, nesvetima jums buvo ir roko muzika. O kokia muzika dabar groja jūsų automobilyje?
– Ir AC/DC, ir Stingas, ir Rodas Siuartas. Tai, ką dainuoju, yra mums, Lietuvai. O klausau įvairią muziką.
– Tenka pataikauti publikai?
– Visos dainos, kurias girdite, yra mano kūrybos. Dainos, kurias per tiek metų sukūriau, man pačiam patinka. Nemanau, kad pataikaučiau. Jei daugeliui žmonių patinka, ko gero, pataikiau. Sakoma, savo tėvynėje pranašu nebūsi, bet, pasirodo, galima. Jei galiu tuo pasidžiaugti, gyventi, išgyventi ir dar padėti kitiems, manau, pranašystė išsipildė.
– Be kokios dainos neįsivaizduotumėte koncerto?
– Bandau „Lietuvos kaimą“ atidėti, nes, manau, daug kam gražiąja forma įgriso, bet nepavyksta, nes, baigiantis koncertui klausia: „O „Lietuvos“ nebus?!“ Gerai, sakau, bus ir „Lietuva“. Ši daina – ilgam.
Manau, dabar įgyvendinsiu svajonę – koncertuoti su orkestru. Dar nesakysiu su kuriuo, yra keletas pretendentų Vilniuje, Panevėžyje.
Tampa siurprizu
Šiauliuose V. Šiškauskas su kitais atlikėjais vėl koncertuos gruodžio 26 dieną vyksiančiame Kalėdų vakare Šiaulių arenoje.
Iki tol dar laukia privatūs koncertai. Žmonės į šventes jį kviečia kaip siurprizą.
„Sakau, paruoškite žmogų iš anksto, nes būna ir vyresnių. Man sako, turime amoniako buteliuką“, – juokiasi V. Šiškauskas.
Dainininkui smagu, kai visi nustemba: „Ooo, čia tikrai JIS!“ O į dažniausiai sulaukiamus žodžius: „Gyvas Šiškauskas!“, atsako: „Ačiū Dievui, dar gyvas!“
Simonos SIMONAVIČĖS nuotr.
DAINININKAS: „Žmonės myli mano dainas, patinku kaip žmogus. Nemėgstu didelių raudonų kilimų, kaip daugelis pas mus susireikšmina“, – sako Vytautas Šiškauskas.
BENDRAVIMAS: Vytautas Šiškauskas mielai pozavo filmuojamas.
REPERTUARAS: Vytautas Šiškauskas atlieka savo kūrybos dainas: „Jei daugeliui žmonių patinka, ko gero, pataikiau.“